Menu Close

Naujienos

Nėštumo komplikacijos: ką svarbu žinoti?

Nėštumas - tai ypatingas ir džiaugsmingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis taip pat gali būti kupinas iššūkių ir netikėtumų. Nors dauguma nėštumų praeina sklandžiai, svarbu žinoti apie galimas komplikacijas, kad būtų galima greitai ir tinkamai reaguoti į bet kokius sveikatos sutrikimus. Laiku pastebėtos ir gydomos komplikacijos ženkliai sumažina riziką tiek motinai, tiek kūdikiui.

Dažniausios nėštumo komplikacijos

Nėštumo metu gali pasireikšti įvairios komplikacijos, kurios gali paveikti tiek moters, tiek vaisiaus sveikatą. Kai kurios iš jų yra lengvos ir praeina savaime, kitos reikalauja skubios medicininės pagalbos.

1. Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV)

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra viena dažniausių nėštumo komplikacijų. Tai gali pasireikšti įvairiais sunkumo laipsniais:

  • Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 kartus per dieną.
  • Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 kartų per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio).
  • Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 kartų per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (galima netekti ir daugiau nei 10 proc.), vystosi ketozė.

Sunkiais atvejais gali pasireikšti elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrikusi medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temperatūra gali pakilti iki 38 °C, pulsas padažnėti (iki 110 k./min.), pasireikšti ryški hipotonija, oligurija, šlapime rasti baltymo, iš burnos gali jaustis acetono kvapas. Nėščioji gali blogai miegoti, būti vangi ir apatiška.

Jei NPV užsitęsia, gali ištikti išsekimas, sulėtėti vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais gali pasireikšti gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).

Simptomai ir gydymas nėščiųjų pykinimo ir vėmimo atveju

2. Hipertenzija ir preeklampsija

Jei šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija, gali išsivystyti nėščiųjų hipertenzija (po 20 nėštumo savaičių du kartus išmatuojamas ≥ 140/90 mm Hg AKS) arba lėtinė hipertenzija (nustatyta prieš nėštumą, iki 20 nėštumo savaičių, ilgiau kaip 6 savaites).

Preeklampsija yra viena pavojingiausių nėštumo komplikacijų, kuriai būdingi šie požymiai:

  • Lengva preeklampsija.
  • Sunki preeklampsija (užtenka vieno kriterijaus).
  • Eklampsija (preeklampsijos sunkiausia forma, pasireiškianti traukuliais).

Preeklampsijos požymiai gali būti:

  • Smarkus tinimas (ypač veido ir rankų).
  • Staigus svorio padidėjimas.
  • Nesiliaujantis arba labai stiprus galvos skausmas.
  • Vaizdo dvejinimasis ar neryškus matymas.
Kraujospūdžio matavimas nėštumo metu

3. Negimdinis nėštumas

Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje). Ši būklė yra pavojinga gyvybei ir reikalauja skubios medicininės intervencijos.

4. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (ypač delnus, padus, galūnes, mažiau veidą ir kaklą), ypač naktį, reikia nedelsiant pasirodyti gydytojui.

Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę. Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų.

Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus, sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo gali kraujuoti. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).

5. Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinis gimdymas yra labiausiai paplitusi nėštumo komplikacija. Lietuvoje šiek tiek daugiau nei 5 procentai kūdikių gimsta anksčiau laiko (iki 37 nėštumo savaitės). Priešlaikinis gimdymas gali įvykti nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos. Naujagimio svoris būna 500 g ir daugiau.

Priežastys gali būti įvairios: motinos ligos, patologiniai pokyčiai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m. ir virš 35 m.).

Priešlaikinio gimdymo požymiai yra:

  • Reguliarūs gimdos susitraukimai iki 37 savaitės.
  • Vaisiaus vandenų nutekėjimas (vandenys gali tekėti ir po truputį).
  • Pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimas, padažnėję gimdos susitraukimai, kraujingos makšties išskyros.

Jei pastebimi šie požymiai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Laikotarpiai ir rizikos nėštumo metu

6. Kitos galimos komplikacijos

Nors ne visos minimos komplikacijos yra tiesiogiai susijusios su nėštumu, jos gali pasireikšti nėštumo metu ir kelti pavojų:

  • Meteorizmas ir dirgliosios žarnos sindromas: gali pasireikšti pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus. Skausmas gali pasireikšti kairiojoje klubinėje srityje. Sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių. Taip pat gali varginti migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
  • Gastritas: gali pasireikšti apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skausmas burnoje.
  • Placentos pirmeiga: pasitaiko vienai iš 250 nėščiųjų. Dažniausiai pastebima atliekant planinius ultragarso tyrimus.

Kaip elgtis, pastebėjus komplikacijų požymius?

Pastebėjus bet kokius neįprastus simptomus ar komplikacijų požymius, svarbiausia yra nedelsti ir nedelsiant kreiptis į savo nėštumą prižiūrintį gydytoją ar skambinti pagalbos numeriu.

Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei:

  • Jaučiate stiprų pilvo skausmą.
  • Pastebite kraujavimą iš makšties.
  • Vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
  • Ženkliai susilpnėjo vaisiaus judesiai.
  • Pasireiškė preeklampsijos požymiai (smarkus tinimas, galvos skausmas, regėjimo sutrikimai).
  • Įtariate negimdinį nėštumą.

Cezario pjūvio operacija

Cezario pjūvio operacija atliekama, kai natūralus gimdymas gali sukelti pavojų motinai ar vaisiui. Lietuvoje apie 20 proc. gimdymų atliekama cezario pjūviu. Ši operacija gali būti atliekama dėl įvairių indikacijų, tokių kaip vaisiaus deguonies trūkumas, vaisiaus padėties anomalijos, rizika vaisiui žūti, moters sveikatos būklės indikacijos (padidėjęs kraujavimo pavojus, sudėtingos ligos, širdies ar kraujagyslių patologija).

Nors cezario pjūvio operacija laikoma saugia, ji turi jai būdingas rizikas ir komplikacijas, kurios gali pasireikšti ne tik šio gimdymo metu, bet ir turėti įtakos ateities nėštumams. Po operacijos gali atsirasti infekcija, pilvo ertmėje - sąaugos, padidėti kraujavimo rizika.

Po cezario pjūvio operacijos moteris gali sėkmingai pagimdyti natūraliais takais per kitą nėštumą. Prieš antrąjį gimdymą įvertinama moters ir vaisiaus būklė.

Cezario pjūvio komplikacijos | Gimdymo traumos

Svarbaus gyvenimo būdo ypatumai nėštumo metu

Nėštumo metu labai svarbu rūpintis savo sveikata ir laikytis sveikos gyvensenos principų. Tai ne tik padeda išvengti komplikacijų, bet ir užtikrina tinkamą vaisiaus vystymąsi.

Mityba

Mityba nėštumo metu turėtų būti visavertė ir subalansuota. Svarbu vartoti pakankamai skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Rekomenduojama:

  • Valgyti duoną, grūdinius produktus, vaisius ir daržoves.
  • Vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos, žuvies, pieno produktų.
  • Vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių, jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.
  • Riboti kofeino vartojimą (ne daugiau kaip 200 mg per parą).

Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti maisto kiekio, nes tai gali sutrikdyti vaisiaus raidą. Taip pat nereikėtų „valgyti už du“, nes tai didina svorio priaugimo ir komplikacijų riziką.

Skysčiai

Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml skysčių (geriausia - vandens). Galima vadovautis taisykle - 10 ml skysčių 1 ūgio centimetrui.

Vitaminai ir mineralai

Folio rūgštis: būtina vartoti planuojant nėštumą ir bent pirmąsias 12 nėštumo savaičių (400 μg per parą). Ji svarbi vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.

Kalcis: rekomenduojama 1000 mg per parą.

Vitaminas D: skiriamas, jei trūksta saulės šviesos ir maisto produktuose jo yra mažai.

Geležis: skiriama esant mažakraujystei, kuri nėštumo metu pasireiškia itin dažnai.

Polivitaminai: skiriami, jei mityba nepakankama, didelė priešlaikinio gimdymo rizika ar sulėtėjęs vaisiaus augimas.

Magnis: skiriamas esant mėšlungiui.

Vitaminas C: rekomenduojama 100 mg per parą. Padeda geriau pasisavinti geležį. Geriau vartoti su maistu (brokoliai, braškės, pomidorai, citrusiniai vaisiai), vengti didelių dozių tablečių.

Vaistai

Nėščios moterys turėtų vengti bet kokių vaistų be gydytojo paskyrimo. Kai kurie vaistai nuo skausmo (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.

Žalingi įpročiai

Nėštumo metu būtina atsisakyti alkoholio ir rūkymo. Šie įpročiai gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus alkoholio sindromą ir kitus rimtus vystymosi defektus.

Fizinis aktyvumas

Saikingas fizinis aktyvumas yra naudingas nėštumo metu. Rekomenduojama:

  • Vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika.
  • Kėgelio pratimai dubens dugno raumenims stiprinti.
  • Vengti per didelio fizinio krūvio, karštų ir drėgnų sąlygų, pratimų gulint ant nugaros po 16 nėštumo savaičių.

Prieš pradedant mankštintis, būtina pasitarti su gydytoju.

Keliavimas

Sveikai nėščiai moteriai, neturinčiai komplikacijų, kelionės paprastai nekelia didelio pavojaus. Saugiausia keliauti antrajame trimestre. Prieš kelionę būtina pasitarti su gydytoju. Kelionės lėktuvu nėra pavojingos, tačiau ilguose skrydžiuose (virš 4 valandų) didėja trombozės rizika.

Poilsis ir miegas

Sutrikęs miegas yra dažnas nėščiųjų nusiskundimas. Svarbu stengtis gultis ir keltis tuo pačiu metu, prieš miegą pasivaikščioti, klausytis ramios muzikos, medituoti. Miegamajame turėtų būti vėsu ir gaivu. Nėščiųjų pagalvė gali padėti rasti patogesnę padėtį miegojimui.

Emocinė būklė

Nėštumas gali sukelti emocinius svyravimus, nerimą ir baimę. Svarbu rasti būdų atsipalaiduoti: muzikos klausymasis, meditacija, joga, bendravimas su artimaisiais. Jei kyla abejonių dėl emocinės sveikatos, būtina kreiptis į gydytoją.

Nėštumas - tai nuostabus metas, tačiau svarbu būti informuotai apie galimas rizikas ir komplikacijas. Laiku pastebėję ir tinkamai reaguodami į bet kokius pokyčius, galite užtikrinti saugią ir sveiką nėštumo eigą.

tags: #8men #nestumo #galimos #komplikacijos