Aspergerio sindromas yra autizmo spektro sutrikimo (ASS) forma, pasireiškianti kitokiu socialiniu bendravimu, ribotais interesais ir pasikartojančiu elgesiu. Nors ilgą laiką buvo laikomas atskira diagnoze, šiuo metu daugelyje šalių jis įtraukiamas į platesnę ASS grupę. Aspergerio sindromu sergantys asmenys dažnai pasižymi aukštu intelektu, stipriu dėmesiu konkrečioms sritims, tačiau jiems sunkiau suprasti socialinius signalus, jausmų niuansus ir užmegzti bei palaikyti santykius. Šis sutrikimas nėra liga, kurią reikia „išgydyti“, o kitoks pasaulio suvokimo ir bendravimo būdas, reikalaujantis tinkamos aplinkos, palaikymo bei supratimo.
Kas yra Aspergerio sindromas?
Aspergerio sindromas - tai raidos sutrikimas, kuris turi įtakos žmogaus elgesiui, jo pasaulio suvokimui bei bendravimui su kitais. Aspergerio sindromas diagnozuojamas įprastai 5-9 metų vaikams, nors kai kurie atvejai gali būti diagnozuoti ir anksčiau, jau trejų metų amžiaus. Vaikai ir paaugliai, turintys Aspergerio sindromą, dažniausiai geba bendrauti su kitais ir pakankamai gerai atlikti užduotis mokykloje. Juos išskiriantis dalykas iš kitų yra tai, kad jiems gali būti sunku perprasti socialines situacijas ir subtilias bendravimo formas, tokias kaip kūno kalba, humoras ir sarkazmas. Aspergerio sindromą turintys vaikai gali daug galvoti ir kalbėti apie tą pačią temą ar pomėgį. Berniukams Aspergerio sindromas diagnozuojamas 3 ar 4 kartus dažniau nei mergaitėms. Aspergerio sindromu sergančių vaikų bendras kalbos vystymasis (pavyzdžiui, gramatikos įgūdžiai ir žodynas) dažnai nesulėtėjęs, tačiau jiems kyla sunkumų kalbantis socialinėse aplinkose. Su palaikymu ir padrąsinimu vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, dažniausiai gyvena visavertį ir savarankišką gyvenimą.
Vis daugiau suaugusiųjų, kurie visą gyvenimą jautėsi šiek tiek kitokie, nesuprasti arba tarsi „iš kito pasaulio“, pradeda ieškoti atsakymų į klausimą, kodėl jiems tam tikros socialinės situacijos ar sensoriniai potyriai kelia didesnį iššūkį nei aplinkiniams. Dažnai šie ieškojimai atveda prie Aspergerio sindromo - termino, kuris, nors ir oficialiai pakeistas į Autizmo spektro sutrikimą (ASS), vis dar plačiai naudojamas apibūdinti aukšto funkcionavimo autizmą.
Aspergerio sindromo požymiai vaikystėje
Vaikystėje Aspergerio sindromo požymiai tampa pastebimi dažniausiai darželyje ar pradinėje mokykloje, kai vaikui tenka bendrauti su bendraamžiais. Skirtingai nei klasikinio autizmo atvejais, kalbos raida dažniausiai nėra smarkiai sutrikusi, tačiau socialiniai įgūdžiai vystosi kitaip.
Socialinio bendravimo sunkumai
Vaikams dažnai sunku užmegzti draugystes. Jie gali atrodyti uždari, kalbėti apie temas, kurios domina tik juos, nesuprasti pokalbių taisyklių (pavyzdžiui, kada reikia klausytis, kada kalbėti). Kaip pastebi vaikų psichiatras dr. Tony Attwood, daugelį metų tyrinėjantis Aspergerio sindromą: „Vaikai, turintys Aspergerio sindromą, nebūna vieni - dažniausiai jie nori draugų, bet nežino, kaip jų susirasti ar kaip bendrauti taip, kad draugystė išliktų.“
Riboti žaidimai ir interesai
Vaikai linkę ilgai žaisti vieną žaidimą, kartoti tas pačias veiklas, susikoncentruoti į labai siaurą temą (pvz., dinozaurus, traukinius ar žemėlapius). Tai yra vienas iš esminių Aspergerio sindromo bruožų. Žmonės su šiuo sindromu dažnai turi vieną ar kelis specialiuosius interesus. Tai nėra paprasti hobiai. Tai aistros, kurios užima didžiąją dalį minčių ir laisvalaikio.
Pasikartojantis elgesys
Būdingi stereotipiniai judesiai - lingavimas, rankų plasnojimas, pasikartojančios frazės. Tokie veiksmai suteikia saugumo jausmą. Augant ima ryškėti stereotipiniai judesiai, kurie tolydžio kartojami.
Jautrumas jutiminiams dirgikliams
Vaikai gali stipriai reaguoti į garsus, šviesą, kvapus ar drabužių audinius. Net paprasti dirgikliai jiems atrodo pernelyg intensyvūs. Pasaulis žmogui su Aspergerio sindromu dažnai atrodo per ryškus, per garsus arba per intensyvus.
Kalbos ypatumai
Nors kalba vystosi įprastai, dažnai pastebimas monotoniškas tonas, neįprasta intonacija, labai detalus ar suaugusiam būdingas žodynas. Kalba gali būti monotoniška, „robotizuota“, pernelyg formali arba kupina detalių.
Motorikos ypatumai
Kai kuriems žmonėms pastebimas nerangumas, koordinacijos problemos, neįprasti judesiai ar stereotipiniai gestai. Nors Aspergerio sindromas dažniausiai siejamas su socialiniais ir bendravimo sunkumais, jis taip pat gali turėti įtakos motoriniams įgūdžiams.
Raidos stagnacija arba regresas taip pat gali būti pastebimi. Vaiko elgesys gali atrodyti „keistas“ nuo pat gimimo. Kai kurie vaikai būna itin ramūs ir „geri“, pasyvūs, retai patys prašo valgyti, ilgai iškenčia sudrėkusias sauskelnes.
Aspergerio sindromo požymiai suaugusiems
Dalis žmonių Aspergerio sindromą atpažįsta tik suaugę, dažnai po daugelio metų nesuprantamų sunkumų santykiuose, darbe ar kasdieniame bendravime. Suaugusiųjų simptomai dažnai būna subtilesni, bet jie gali stipriai veikti gyvenimo kokybę.
Santykių palaikymo sunkumai
Asmenys gali norėti artimų ryšių, bet nesuprasti socialinių signalų, užuominų ar neverbalinės kalbos. Tai apsunkina draugystes, romantinius santykius ir bendradarbiavimą darbe. Jie gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
Specifiniai interesai
Suaugusieji, turintys Aspergerio sindromą, gali turėti labai stiprią aistrą vienai sričiai. Nors tai dažnai tampa profesinio pranašumo šaltiniu, aplinkiniams gali atrodyti keista arba „per daug intensyvu“. Tai gali būti, pavyzdžiui, astronomija, istorija, technologijos ar bet kuri kita specifinė sritis.
Jautrumas aplinkai
Triukšmas, ryški šviesa, stiprūs kvapai gali kelti didelį diskomfortą, dėl kurio žmogus vengia tam tikrų vietų ar veiklų. Garsai: foninis triukšmas (šaldytuvo ūžesys, laikrodžio tiksėjimas, žmonių klegesys kavinėje) gali trukdyti susikaupti daug labiau nei kitiems. Lietimas ir tekstūros: tam tikri audiniai (pvz., vilna, sintetiką) gali būti nepakeliami. Drabužių etiketės „pjauna“ odą, todėl jas visada rekomenduojama nukirpti.
Socialinis nerimas ir stresas
Dėl nuolatinės įtampos socialinėse situacijose gali atsirasti nerimo sutrikimų, depresijos ar perdegimo. Suaugusieji dažnai patiria izoliaciją ne dėl savo pasirinkimo, o dėl visuomenės nesupratimo ir negebėjimo pritaikyti aplinką jų poreikiams.
Tiesmukumas ir nuoširdumas
Suaugusieji dažnai kalba labai tiesiai, nesupranta sarkazmo ar ironijos. Nors tai rodo nuoširdumą, kartais gali sukelti nesusipratimų. Jiems gali būti sunku arba nuobodu kalbėti apie orą, kaimynus ar kitus kasdienius dalykus. Jie nori iškart pereiti prie gilių, prasmingų temų ar faktų apsikeitimo.
Aspergerio sindromo testas ir diagnostika
Nėra vieno specifinio Aspergerio sindromo testo, kuris galėtų aiškiai parodyti diagnozę. Vertinimas remiasi specialistų žiniomis, klinikine patirtimi bei paciento (ar jo artimųjų) pateikta informacija apie elgesį, raidos istoriją ir dabartinius sunkumus. Nustatymas yra ilgas ir kompleksiškas procesas.
Pirminis įvertinimas ir specialistų komanda
Dažniausiai viskas prasideda nuo pastebėjimo, kad vaikas ar suaugęs elgiasi kitaip nei dauguma. Pirmasis kreipimosi taškas dažniausiai yra šeimos gydytojas ar vaikų gydytojas, kuris nukreipia pas specialistus. Diagnozėje dalyvauja keli skirtingų sričių specialistai: vaikų psichiatras, psichologas, neurologas, logopedas. Jų užduotis - išsamiai įvertinti paciento socialinius, kognityvinius ir emocinius gebėjimus.
Standartizuoti testai ir klausimynai
Diagnozuojant naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui: ADOS (Autism Diagnostic Observation Schedule) - struktūruota situacijų ir užduočių serija, stebint, kaip žmogus bendrauja, reaguoja į socialines užuominas. ADI-R (Autism Diagnostic Interview - Revised) - išsamus interviu su tėvais ar artimaisiais, siekiant suprasti žmogaus raidos istoriją. Kiti klausimynai, tokie kaip AQ (Autism Spectrum Quotient), dažniausiai naudojami kaip pirminė atranka.
Yra sudarytos psichologinės raidos anketos (pvz., „Psychological Development Questionnaire“; PDQ-1), kurios gali padėti nustatyti autizmą. Testą atliekantys tėvai stebi, ar jų vaikas tinkamai reaguoja į tam tikrus stimulus, pavyzdžiui, judesiais rodo susidomėjimą arba dėmesingumą, reaguoja į savo vardą, įsitraukia į slėpynių žaidimą, kalba vartodamas frazes ir bando užmegzti santykį su aplinkiniais. Kuo dažniau į pateiktus klausimus atsakoma neigiamai, tuo rezultatas laikomas prastesniu. Žemais PDQ-1 testo rezultatais įvertintiems vaikams, kaip potencialiems kandidatams į autizmu sergančiųjų gretas, vėliau atliekami išsamesni diagnozę patvirtinantys tyrimai.
Elgesio stebėjimas ir kitų priežasčių atmetimas
Labai svarbi diagnozės dalis - realių situacijų stebėjimas. Vaikai dažnai vertinami darželyje ar mokykloje, kur jų elgesys atsiskleidžia natūraliai. Suaugusieji dažnai kalbinami apie savo patirtis darbe, santykiuose, socialinėse situacijose. Specialistai privalo įsitikinti, kad simptomų nesukelia kitos būklės - pavyzdžiui, klausos sutrikimai, kalbos raidos vėlavimas, emociniai sutrikimai.
Diagnozės patvirtinimas įvyksta, kai surenkama pakankamai duomenų, nustatoma, ar žmogaus simptomai atitinka autizmo spektro sutrikimo kriterijus (pagal DSM-5 arba ICD-10/ICD-11 klasifikacijas). Aspergerio sindromas dabar dažniausiai įvardijamas kaip „aukšto funkcionavimo autizmas“.
Explanation of an Asperger's or Autism Diagnosis to Kids
Pagalba vaikams su Aspergerio sindromu
Vaikams su Aspergerio sindromu gali padėti kasdienėse situacijose buvimas vieniems kurį laiką ar mankštos. Vaikams gali prireikti pagalbos ir mokykloje. Svarbu leisti vaikui turėti ramią erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, jei jaučiasi perkrautas. Bendraamžiai gali prisidėti parodydami draugiškumą ir kantrybę, suprasdami, kad vaikas gali reaguoti kitaip į socialines situacijas.
Lavinimo ir ugdymo priemonės
Aspergerio sindromu sergantiems vaikams lavinti tinka žaislai, kurie skirti autizmo spektre esantiems vaikams. Žaisdami šiais žaislais vaikai lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Lavinamosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis ir mokytis. Šie žaislai autizmo spektro vaikams padeda lavinti motorikos įgūdžius bei suvokti pasaulį per pojūčius - regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Ankstyvojo lavinimo priemonės yra pritaikytos mažiems vaikams, todėl yra saugios naudoti.
Sensorinė stimuliacija ir rami aplinka
Kūdikiams su Aspergerio sindromu gali būti naudingi sensoriniai žaislai, padedantys lavinti prisilietimo, garso ir vizualinius pojūčius. Specialūs sensoriniai žaislai gali padėti stimuliuoti vaiko pojūčius, skatinti motorinius įgūdžius bei padėti prisitaikyti prie aplinkos. Žaislų, specialiųjų poreikių vaikams yra įvairių, pavyzdžiui, švelnūs minkomieji kamuoliai ar TANGLE priemonės, kurie bežaidžiant padeda vaikui nusiraminti. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės vaikams, turintiems Aspergerio sindromą, prisiliesdami mažina nerimo jausmą ir padeda palaikyti vaikus ramius. Per daug dirgiklių gali sukelti nerimą, todėl verta užtikrinti, kad kūdikio aplinka būtų jauki ir nuspėjama.
Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai
Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai yra itin vertingi, nes padeda vaikams lengviau suprasti laiko tėkmę ir tai suteikia vaikui daugiau kontrolės.
Kaip bendrauti su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą?
Bendraujant su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą, svarbu būti kantriems ir supratingiems. Dažnai šie vaikai gali sunkiau suprasti ir išreikšti savo jausmus, todėl aiški ir konkreti kalba padeda jiems geriau suprasti, kas sakoma. Venkite metaforų ir sarkazmo, nes jie gali būti sunkiai suprantami. Skatinkite vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus, ir suteikite struktūrą bei rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai.
Mokytojai gali sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia. Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus.
Gydymas ir pagalba
Šiuo metu nėra specifinių vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti Aspergerio sindromą. Tačiau tam tikri vaistai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas. Vaistus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius, ir svarbu atidžiai stebėti vaiko reakciją į juos bei aptarti galimus šalutinius poveikius.
Aspergerio sindromas nėra liga, todėl jo nereikia ir neįmanoma „išgydyti“. Tai yra neurotipas - smegenų veikimo būdas. Psichoedukacija, socialinių įgūdžių lavinimas, psichoterapija (ypač kognityvinė elgesio terapija) ir pagalba mokykloje ar darbe yra svarbios palaikymo priemonės. Stiprybių išnaudojimas taip pat yra esminis aspektas.
Suaugusiems žmonėms Aspergerio sindromo diagnozė padeda suprasti, kad jų elgesio, bendravimo ir santykių problemos kyla būtent dėl šios būklės. Diagnozės gavimas dažnai sukelia daug emocijų, tačiau svarbiausia suprasti, kad tai kitoks pasaulio suvokimo būdas. Artimųjų supratimas yra itin svarbus.
Jei manote, kad jūsų vaikas gali turėti Aspergerio sindromą, geriausia yra pasikalbėti su gydytoju. Ankstyvasis diagnozavimas ir tinkamas palaikymas gali padėti vaikui vystytis geriausiu įmanomu būdu.
tags: #aspergerio #sindromas #testas #vaikams
