Insulino pompa yra priemonė su 1 tipo diabetu gyventi truputį lengviau. Ji gerokai palengvina sergančiųjų kasdienybę. Naudojant pompą, sumažėja dūrių skaičius, tiksliau ir efektyviau dozuojamas insulinas, sureguliuojamas cukraus kiekis kraujyje, pagerėja vaikų sveikata ir savijauta. Diabetu sergančių vaikų skaičius nuolat auga. Gydymas insulino injekcijomis, leidžiamomis 5 - 6 kartus per dieną, o taip pat ir naktį dažnai, ypač mažamečių vaikų tarpe - neefektyvus. Vaikai sunkiai pasiduoda nuolatiniams adatų dūriams, tampa neramūs, atsisako valgyti, dūrių vietas nusėja mėlynės, susidaro randai, neleidžiantys gerai pasiskirstyti insulinui. Vaikų darželiuose bei mokyklose nėra kompetetingų darbuotojų, gebančių pasirūpinti tokiais vaikais ir suleisti reikiamą insulino dozę. Tačiau gydymas insulino pompomis nėra kompensuojamas valstybės, o insulino pompų kainos svyruoja nuo 2 iki 5 tūkst. Padėdami šeimoms įsigyti pompas, prisidedame ne tik prie geresnės vaikų sveikatos, bet ir prie visos šeimos, auginančios sergantį vaiką, gerovės.

Jei Jums kasdien reikia nuvažiuoti 40 km iki darbo vietos, galite tai daryti autobusu arba automobiliu. Autobusas yra gerai: pakanka į jį įsėsti ir jau važiuojate. Automobiliu reikia rūpintis - laiku pripilti kuro, pakeisti tepalus, žvakes, lemputes, padangas ir t.t. Kol gyvenate namai-darbas-namai rutinoje, autobusas yra geras pasirinkimas. Svarbu laikytis grafiko ir nepavėluoti. Tačiau jei gyvenime padaugėja spalvų ir norite ne tik nuvažiuoti į darbą, bet ir aplankyti draugus užmiestyje, nusivežti šunį prie jūros ar vaikus į pramogų parką, automobilis tampa žymiai patogesne alternatyva. Tai štai, ilgo veikimo (bazinis) insulinas ir yra tas autobusas: laiku suleistas ir adaptuotas tam tikrai rutinai, jis yra veiksminga diabeto terapijos dalis. Visais kitais atvejais laisvę suteikia „automobilis“ - insulino pompa. Tiek automobiliui, tiek insulino pompai reikalinga nuolatinė priežiūra. Tiek automobilio, tiek insulino pompos negalima naudoti be specialių žinių. Tam ir yra pompų gamintojų atstovybės, kurių darbuotojai kiekvieną naują vartotoją apmoko.

Visgi, turbūt esate ne kartą girdėję, kad kažkas atsisakė pompos, nes:

• Buvo problemų su užsikimšimu;
• Rezervuare ir kateteriuose kaupdavosi oro burbulai;
• Kateteriai palikdavo žymes odoje arba kildavo pūliniai;
• Glikemija tapo chaotiška / žymiai prastesnė nei su penais;
• Insulinas „nustodavo“ veikti;
• Pompos buvimas trikdė psichologiškai.

Jei Jūs kaip tik sprendžiate, ar Jums (Jūsų vaikui) reikia insulino pompos, greičiausiai tokie pasisakymai kelia nerimą. Beje, neigiamos nuomonės visada turi daug didesnį poveikį mūsų sprendimams, nei teigiamos. Juolab, kad žmonės, kuriems nepavyko susidraugauti su pompa, tikrai nuoširdžiai dalijasi savo patirtimi - ir yra teisūs. Visos išvardytos problemos tikrai būdingos pompų terapijai, lygiai kaip automobiliams būdingi įvairiausi gedimai. Tačiau daugelio jų galima išvengti laikantis tam tikrų taisyklių.

Užsikimšimas

Tai viena iš dažniausių problemų. Prisiminkime - insulino molekulės linkusios jungtis tarpusavyje ir tie junginiai ne tik neaktyvūs, bet ir dideli. Be to, plastikinės pompos dalys (rezervuaras ir kateterio vamzdelis) turi statinį elektrinį krūvį. Dėl jo insulino molekulės gali prikibti prie plastikinių sienelių ir netgi sudaryti netirpias baltymo nuosėdas. Kitaip tariant, vamzdelių ir kateterių užsikimšimas yra „užprogramuotas“ pačiose insulino molekulėse. Atlikta daug mokslinių tyrimų ir metaanalizių, kurie patikimai įrodo, kokiomis sąlygomis dažniausiai įvyksta užsikimšimas:

Insulino tipas

Pompose gali būti naudojami 3 insulinai: lispro (Humalog, Lyumjev), aspart (NovoRapid, Fiasp) bei glulisin (Apidra). Naudojant juos pompoje iki 3 dienų, visais atvejais užsikimšimo tikimybė yra panaši - apie 90 % vartotojų taip nutinka 1 kartą per mėnesį. Tačiau naudojant 3 dienas ir ilgiau, išryškėja reikšmingi skirtumai: Apidra užkemša vamzdelius 4 kartus dažniau nei Novorapid arba Humalog.

Insulino buvimo pompos rezervuare trukmė

Kaip jau minėta, 3 dienos yra saugus laiko tarpas, kurį insulinas gali kontaktuoti su plastiku. Naudojant ilgiau, ne tik apie 40 % padidėja užsikimšimo tikimybė (neatsižvelgiant į insulino tipų skirtumus), bet ir mažėja insulino veiksmingumas, nes insulino molekulės degraduoja (ypač naudojant 5 dienas ir ilgiau).

Rezervuaro naudojimas pakartotinai

Taupumas, kuris kenkia. Visos keičiamos pompos dalys yra vienkartinės. Ir tai ne marketingo triukas. Panaudotame rezervuare visada lieka ir seno insulino; ant plastikinių sienelių gali būti dar nematomų nuosėdų, kurios toliau skatina insulino molekulių prikibimą; panaudotas rezervuaras gali būti mikrobiškai užterštas.

Rezervuaro prisukimas

Kadangi pompos dalys yra iš kieto plastiko, jos jautrios grubiai jėgai. Todėl niekada neužveržkite jokių užsukamų detalių per stipriai. Tačiau jei užsuksite per silpnai, padidės tikimybė, kad į sistemą pateks oro.

Bazinis greitis

Kuo mažesnė valandinė bazė, tuo insulinas vamzdelyje juda lėčiau ir būna ilgiau, todėl didėja užsikimšimo tikimybė. Esant labai mažoms bazėms (6v/parai ir mažiau) rekomenduojama naudoti mažesnės koncentracijos insulinus arba skiesti. Beje, insulino gamintojai net pateikia specialius skiediklius, nors tinka ir paprastas fiziologinis tirpalas.

Tefloninės kaniulės gali būti patogesnės nei metalinės, tačiau labiau linkusios užsikimšti arba mechaniškai užsilenkti. Įsitikinti, kas užsikimšo - vamzdelis ar kaniulė - galima paprasčiausiai atjungus vamzdelį ir suleidus kelis vienetus insulino „į orą“. Jei insulinas laisvai teka iš vamzdelio, užsikišo kaniulė. Labai svarbu žinoti, kad įvairių gamintojų pompos turi nevienodą užsikimšimo aliarmo slenkstį. Aliarmas atsiranda tik po to, kai pompa nebegali suleisti tam tikro insulino kiekio be slėgio padidėjimo iki tam tikros ribos. Todėl jei prie užsikimšusios kaniulės prijungsite vamzdelį ir paleisite bazę, naujas aliarmas nepasigirs iš karto ir gali prasidėti rimtas insulino trūkumas. Todėl geriausia pakeisti visą infuzinę sistemą vos tik pasigirdus užsikimšimo aliarmui.

Apibendrinimas: net jei Jums vieno pompos rezervuaro užpildymo pakanka savaitei, dėl sveikatos ir saugumo turėtumėte rezervuarus keisti ne rečiau kaip kas 5 dienas. Normaliai rezervuaras turėtų būti keičiamas kaskart, kai keičiamas kateteris - kas 3 dienas. Jei pompa aliarmuoja apie užsikimšimą, nedelsdami keiskite visą infuzinę sistemą (tiek kateterį, tiek rezervuarą).

Oro burbulai

Oro burbulai rezervuare ir kateterio vamzdelyje beveik visada yra taisyklių nesilaikymo pasekmė. Insulinas, kurį perkame vaistinėje, yra vandeninis baltymo tirpalas. Išėmę iš šaldytuvo insulino peną ar ampulę, beveik niekada nerasite burbulų (jei yra, geriau tokio insulino nenaudoti, nes greičiausiai buvo pažeistos laikymo sąlygos). Tačiau supylus jį į pompos rezervuarą ir kiek panešiojus galima jų aptikti visokiausio dydžio ir skaičiaus - nuo dešimčių mažyčių burbuliukų iki vieno didelio burbulo. Suprantama, kad jei nemažas burbulas pakliūna į kateterį, jis gali sudaryti kelių insulino vienetų dydžio oro tarpą. O tai reiškia, kad vietoj insulino į Jūsų kūną sulašės oras, todėl insulino pritruks.

Pagrindinės taisyklės, apsaugančios nuo burbulų, yra labai paprastos:

1. Niekada nepilkite šalto insulino. Normalaus atmosferos slėgio sąlygomis visuose skysčiuose yra ištirpusių dujų. Kuo žemesnė skysčio temperatūra, tuo dujų burbuliukai mažesni. Insulinas visose gamybos, fasavimo, transportavimo ir laikymo etapuose laikomas šaltai: 2 - 8 C. Šaltame insuline burbulų nesimato, bet tai nereiškia, kad nėra ištirpusio oro. Panešiojus pompą prie kūno, insulinas sušyla beveik iki kūno temperatūros. Todėl nematomi oro burbuliukai tampa matomi, po to jungiasi tarpusavyje, stambėja ir galiausiai turime vieną ar kelis didelius burbulus. Prieš pildant pompos rezervuarą insuliną būtina sušildyti iki kambario, o dar geriau iki kūno temperatūros (paprasčiausiai panešioti kurį laiką arti kūno kišenėje ar po drabužiais).
2. Perpylę insuliną į rezervuarą, atidžiai apžiūrėkite ir išvarykite net mažiausius patekusius burbuliukus. Dažnai mažas burbuliukas būna prikibęs prie stūmoklio, todėl kyla natūralus noras jį „nukrapštyti“ stuksenant per rezervuarą. Prisiminkite, kas atsitinka su kiaušinio baltymu, jį paplakus? - taigi, jis pradeda putoti. Insulinas yra baltymas. Nuo kratymo jis suputoja ir burbulų tik padaugėja. Todėl prikibusius burbuliukus geriausia atlaisvinti pašildžius rezervuarą tarp delnų (jokiu būdu ne ant radiatoriaus!) ir švelniai pasukiojus, kad stambesni burbulai „priglaustų“ mažesnius ir susiformuotų vienas didelis burbulas. Jei pildote ne visą rezervuarą, galima specialiai įtraukti truputį oro ir su tuo dideliu burbulu surankioti mažiukus, o paskui viską pašalinti.
3. Daugelis judrių vaikų tėvų pastebi, kad intensyviai purtant pompą rezervuare susidaro burbulai, tačiau tai nėra atskira problema. Vibracijos testai yra privalomi visiems skystiems vaistams. Taip pat ir pompų gamintojai testuoja savo pompas padidintos vibracijos sąlygomis. Taisyklingai užpildytame rezervuare burbulai neatsiranda, kad ir kiek dūktų vaikas. Bet jei yra bent mažiausias burbuliukas, tai insulinas putoja. O jei vaikui šėlstant papildomai sušyla pompa (kad ir vienu laipsniu), tai vėl galioja 1. taisyklė.
4. Burbulų atsiradimą lemia ir atmosferos slėgio pokyčiai. Jei ruošiatės skristi lėktuvu, į tai būtinai atsižvelkite. Daugiau galima paskaityti straipsnyje Kai norisi skraidyti.

Apibendrinimas: burbulai atsiranda dėl temperatūros arba slėgio pokyčių bei neteisingai užpildžius pompos rezervuarą. Jei rezervuare ar kateteryje atsirado burbulų, reikia juos išvaryti. Tam reikia atjungti pompos vamzdelį nuo adatos, rezervuare kiek įmanoma „sustambinti“ burbulus, pastatyti pompą vertikaliai ir tol pumpuoti insuliną, kol nei burbulų rezervuare, nei oro tarpų kateterio vamzdelyje nelieka.

Odos problemos

Odos sudirginimo problemos yra pačios nemaloniausios ir labiausiai demotyvuojančios naudojant pompą. Vis dėlto, reikia žinoti, kad tikra alerginė reakcija nėra labai dažnas reiškinys. Absoliučiai visi pompų ir kateterių gamintojai naudoja hipoalerginius pleistrus. Nepaisant to gali pasireikšti alerginė reakcija: ryškus paraudimas, patinimas, niežulys/skausmas, įsitempusi oda pleistro ribose ir aplink. Būdingas tokios kontaktinės alergijos bruožas - simptomai pradeda ryškėti tuoj pat, vos priklijavus kateterį, ir laikui bėgant vis intensyvėja. Toks kontaktinis dermatitas net gali tapti sistemine alergija, kai išberiamas visas kūnas, patinsta ir parausta veidas, gali prasidėti dusulys ir net ištikti anafilaksinis šokas. Tai labai rimta, bet ir labai reta būklė.

Dar retesnė, bet irgi įmanoma, yra alergija tefloninei kaniulei. Be visų odos reakcijų apie ją signalizuoja didžiulė rezistencija insulinui, pasireiškianti po kaniulės įdūrimo. Kitaip tariant, ne tik rausta, tinsta, skauda ir niežti oda, bet ir greitai kyla glikemija, nepaisant korekcijų. Tai paaiškinama tuo, kad dėl padidinto jautrumo reakcijos aplink kaniulę susikaupia daugybė uždegimą palaikančių medžiagų (mediatorių) ir imuninės sistemos ląstelių, todėl prasideda greitas ir nevaldomas insulino ardymas. Norint įsitikinti, kad išties pasireiškia alergija kaniulei, būtina išbandyti kitą insulino injekavimo būdą (metalinę kaniulę arba injekcijas penais).

Visai kas kita yra vietinio odos sudirginimo reakcijos, kurių dažniausiai galima išvengti:

• Paraudimas ir skausmas kateterio vietoje laikant jį ilgiau, nei rekomenduojama. Kateterių gamintojai primygtinai rekomenduoja keisti tefloninius kateterius kas 3 dienas, o metalines adatas kas 2 dienas. Manote, kad taip jie tikisi daugiau uždirbti? Jie, be abejo, tikisi uždirbti. Tačiau ne Jūsų sveikatos sąskaita. Kaniulė po oda yra svetimkūnis, o mūsų imuninė sistema tik tą ir daro - kovoja su svetimkūniais, svetimomis medžiagomis ir įsibrovėliais (bakterijomis, virusais, grybais ir kitais). Todėl nieko keisto, kad po kelių dienų imuninė reakcija tampa pastebima. O jei netampa, jei esate iš tų laimingųjų, kuriems odos reakcijos nebūdingos ir galite vieną adatą nešioti savaitę - gerai pagalvokite, ar verta. Imuninė reakcija vistiek vyksta, pastebite ją, ar ne. Ir jos pasekmė visada vienoda: vis intensyviau ardomas insulinas. Jei Jūsų kontrolė gera ir naudojate sensorių, būtinai pastebėsite, kad 3 - 4 dienas naudojant tą patį kateterį, jautrumas insulinui pradeda mažėti. Iš pradžių nežymiai, po to vis ryškiau. Tai va, joks čia ne marketingas.
• Paraudimas „nulupus“ pleistrą. Jei Jūsų oda sausa, o pleistro klijai geri, tai nuplėšti kateterių gali būti iššūkis. Suprantama, kad po to oda lieka sudirginta. Išeitis paprasta - keisti kateterį po karšto dušo. Beje, naujo įdūrimas po gero pamirkimo šiltame vandenyje taip pat malonesnis.
• Odos sudirginimas naudojant dezinfekuojančias priemones. Nors atrodo savaime suprantama spiritu nuvalyti odą prieš duriant bet kokią adatą, pompos kateterio atveju situacija yra kitokia, nes klijuojasi pleistras. Spiritiniai dezinfektantai nuvalo ne tik nešvarumus, bet ir apsauginius odos riebalus. Todėl oda tampa žymiai jautresnė pleistro klijams. Be to, spirito likučiai gali chemiškai sureaguoti su pleistro klijais, o susidariusios medžiagos gali smarkiai dirginti. Todėl dezinfektantus reikėtų naudoti tik kai tai neišvengiama, o įprastai tik nuplauti odą vandeniu ir muilu.
• Kateterio mechaninis dirginimas atsiranda, kai įduriate adatą „blogoje“ vietoje: šalia diržo, ten, kur lengvai užkliūnate ranka ar drabužiais. Mes visi skirtingi, todėl ir „geros“ vietos skiriasi. Jas nustatyti galima tik klaidų ir bandymų keliu, todėl prireiks kantrybės. Tačiau žinokite, kad iš esmės neegzistuoja „draudžiamos“ zonos, ten, kur pompos adatos jokiu būdu negali būti. Pompoje naudojamas tik greito veikimo insulinas, todėl vienintelis ribojantis veiksnys yra bloga rezorbcija (per ilgas insulino pasisavinimas iš suleidimo vietos). Pilvas, viršutinė sėdmenų dalis, nugarinė juosmens dalis (žemiau šonkaulių), šlaunys, žastai - visos šios vietos tinka. Tačiau jei kažkurioje vietoje pastebite, kad insulinas veikia prasčiau, ieškokite kitos.
• Kateterio kaniulės tipas gali būti lemiamas veiksnys. Ieškokite to, kuri tinka Jums, o ne klausykite interneto komentatorių. Visi pompų gamintojai siūlo bent kelių tipų adatas: metalines ir teflonines, ilgesnes ir trumpesnes, tiesiai įduriamas arba kampu. Kuri bus patogiausia konkrečiam žmogui yra tik to žmogaus ypatybė. Metalinės adatos gali psichologiškai kelti nemalonius jausmus, tačiau realybėje jos visiškai nejuntamos, mažytės ir niekada neužlinksta. Tefloninės dažniausiai turi specialų „šautuvėlį“ - ir tai ne bereikalinga prabanga, o būtinybė. Tefloninė kaniulė yra minkštas, lankstus vamzdelis, kuris įduriamas tik tikros metalinės adatos pagalba. Jei darote tai ranka, visada išlieka tikimybė, kad ji (ranka) sudrebės. „Šautuvėlis“ įduria greitai ir tiksliai, todėl žymiai sumažėja tikimybė, kad kaniulė užsilenks. Taip pat žymiai mažiau traumuojami audiniai ir dirginama oda. Beje, statmenos adatos ilgis parenkamas ne tik pagal kūno liesumą, bet ir pagal paros insulino dozę. Jei per parą sunaudojate daugiau nei 30 v insulino, Jums derėtų rinktis ilgesnę (8 mm) adatą, jei iki 30 v - trumpesnę (4 - 6 mm).
• Randai dūrių vietose yra dar viena problema, susijusi su per ilgu kateterio nešiojimu. Imuninė sistema, pradėjusi savo ataką, organizuoja uždegimo procesą, kurio pasekmė - randėjimo procesas. Kuo ilgiau laikote vienoje vietoje kateterį, tuo didesnė tikimybė, kad jį ištraukę turėsite randėti linkusią žaizdelę.
• Lipohipertrofija arba sukietėjimai dūrių vietose yra labiau būdinga naudojantiems daugkartines injekcijas penais. Bėda ta, kad iš tokio audinio insulino pasisavinimas yra labai blogas.

Diagnozavus cukrinį diabetą dauguma iš gydymo įstaigos išeina su keliais insulino švirkštikliais kišenėje, o pagalvoti apie insulino pompą ilgai dar nedrįsta, nes gąsdina nuogirdos apie sudėtingą valdymą, stringančią sistemą, alergizuojančius pleistrus, estetinį nepatogumą ir pan. Paprastai jaunesnio amžiaus vaikus, paauglius sunku įtikinti insulino pompos nauda, tačiau ir suaugusieji dažnai vengia naujų technologijų greičiausiai dėl gaubiančios nežinomybės. Visgi tai yra naujas iššūkis, reikalaujantis ir daugiau dėmesio, ir laiko, ir žinių, ir finansų. Tie, kurie pasiryžta insulino pompai, retai kada nori sugrįžti prie švirkštiklių, o tai rodo, kad insulino pompų naudojimas dažnai turi daugiau privalumų nei trūkumų.

Natūralu, kad prieš pradedant naują etapą kyla daug klausimų, todėl pakalbinome UAB „Roche Lietuva“ diabeto priežiūros marketingo vadovę Baltijos šalyse Kristiną Trusovienę (K. T.), UAB „Abovita“ insulino pompos produktų vadybininkę Alginą Giraitienę (A. G.) ir UAB „Monameda“ direktorę Jolantą Ramanauskienę (J. R.).

Renkantis insulino pompos sistemą ir jos priedus

Reikia atsižvelgti į individualius poreikius, kuriuos padės nustatyti sveikatos priežiūros specialistas. Diabetas - kompleksinė būsena, kai pacientas renkasi, kokiu būdu jam siekti optimalių gliukozės rodiklių: propaguojant mažai angliavandenių turinčią mitybą, sportuojant, naudojant tik insulino pompą ar papildomai pasitelkiant dirbtinės kasos sprendimus. Dauguma insulino pompų gamintojų nesuteikia pacientui galimybės rinktis: siūloma tik vienos rūšies infuzijos sistema, tik konkrečios rūšies nuolatinio gliukozės matavimo sistema ar tik vienas būdas valdyti insulino pompą.

Renkiantis insulino pompos terapiją diabetu sergantys žmonės turėtų įvertinti savo gyvenimo būdą ir glikemijos tikslus: ar mažesnis HbA1c, ar daugiau laiko normos ribose (angl. time in range), ar nustatyto insulino leidimo režimo laikymasis, jei dažnai pamirštama susileisti insuliną su švirkštikliu)? Renkantis patį pompos modelį svarbu gamintojo patikimumas, atsarginių dalių prieinamumas ir kokybė. Pasirinkimą gali lemti labai individualūs kiekvieno vartotojo poreikiai, kuriuos verta aptarti su savo gydytoju.

Minkštosios kaniulės (iš teflono)

Minkštosios kaniulės (iš teflono) yra populiaresnės nei plieninės ir paprastai laikomos patogesnėmis. Jos mažiau traumuoja audinius ir yra geras pasirinkimas, jei anksčiau buvo pasireiškusi alergija nikeliui. Minkštoji kaniulė įvedama plienine adata, kuri po to ištraukiama. Plieninės kaniulės puikiai tinka tiems, kurie yra alergiški minkštųjų kaniulių medžiagoms, arba jei yra kilę problemų dėl minkštųjų kaniulių rinkinių susisukimo ar pasislinkimo. Jos taip pat gali labiau tikti žmonėms, turintiems didelę raumenų masę ir mažai riebalų. Plienines kaniules reikia keisti kas 24-48 valandas. Naudojant „Accu-Chek Combo“ insulino pompą, galima rinktis iš trijų infuzijos rinkinių su įvairaus tipo kaniulėmis ir įvairaus ilgio vamzdeliais.

Renkantis kateterius svarbu įvertinti daugelį dalykų: paciento amžių, kūno sudėjimą, aktyvumo lygį, alergijas, taip pat įvedimo techniką - su šovikliu ar rankinė.

Hipoalerginės medžiagos ir alergijos

Vienas svarbiausių „Roche“ uždavinių - hipoalerginių medžiagų naudojimas. Mūsų infuzinėse sistemose nėra latekso ir PVC, o klijų ir tirpiklių naudojama nedaug. Lipni juosta taip pat sukurta taip, kad leistų po ja esančiai odai kvėpuoti. Tačiau alerginių reakcijų neįmanoma visiškai išvengti. Kartais jos atsiranda staiga, netgi jei naudojamas tas pats produktas daugybę metų. Atsiradus alerginių reakcijų, reiktų pasitarti su savo gydytoju dėl produktų, kurie leistų patogiai tęsti gydymą. Jei alergijos priežastis reakcija į tefloną ar nikelį plieninėje adatoje, siūloma išbandyti kitokio tipo infuzijos rinkinį.

Visi kateteriai yra hipoalerginiai, be latekso, gaminami naudojant aukščiausius kokybės standartus atitinkančias medžiagas ir technologijas. Deja, kartais pasitaiko alerginių odos reakcijų, kurioms atsiradus rekomenduojama profesionali odos specialisto konsultacija. Dažniausiai odos sudirginimą sukelia infuzijos sistemos naudojimas ilgiau, nei nurodyta gamintojo, arba netinkamas dūrių vietų keitimas. Rečiau gali pasireikšti alergija infuzijos sistemos medžiagoms ar netgi pačiam insulinui. Kai alerginę reakciją sukelia kateterio pleistras, rekomenduojama po juo tepti specialius barjerą sukuriančius odos klijus.

Pirmiausiai reiktų susisiekti su savo sveikatos priežiūros specialistu ir informuoti apie esamą problemą. Dažniau alergizuoja pleistras nei pati adata, todėl reikėtų išsiaiškinti, kuri būtent dalis sukelia alerginę reakciją. Lengva nustatyti pleistro sukeltą alerginę reakciją, nes sudirgusi ar paraudusi vieta atitinka pleistro formą. Jeigu alerginę reakciją sukelia kateteris, tuomet paraudimas arba odos sudirgimas bus toje vietoje, kur teflonas įeina į kūną. Patariama išbandyti kitą pleistrą turinčią leidimo sistemą, kitą odos dezinfekavimo priemonę arba naudoti „Skin-prep“ servetėles, kurios sukuria barjerą tarp odos ir alergiją keliančios medžiagos.

Kada insulino pompos naudojimas nerekomenduojamas?

Yra išskiriamos kelios priežasties, dėl kurių insulino pompos naudojimas nerekomenduojamas: nesugebėjimas susitaikyti su liga ar jos neigimas, nenoras tirtis glikemijos, nepakankama socialinė parama (šeimos, draugų palaikymo stoka).

Sveikatos priežiūros specialistas turėtų įvertinti individualiai, ar insulino pompa būtų tinkama asmeniui geriau valdyti diabetą.

Insulino pompos naudojimas kelionėse

Kelionėje būtina dažniau, nei įprasta, tikrinti kraujo gliukozę. Įprasti kelionės rūpesčiai, stresas, laiko juostų pasikeitimas, nenuspėjamas valgymo laikas bei maisto rūšys - visi šie veiksniai gali turėti įtakos Jūsų diabeto kontrolei. Jei atvykstate į kitą laiko juostą, pakeiskite savo matuoklio, pompos ir nuolatinio gliukozės kiekio kraujyje matuoklio nustatymus, kad jūsų įrenginiuose būtų rodomas tikslus laikas. Visada turėkite pakankamai insulino atsargų. Patartina 2-3 kartus daugiau negu tikitės suvartoti. Laikykite insuliną ir kitus savo reikmenis rankiniame bagaže, bet pasirūpinkite, kad turėtumėte ir atsarginį reikmenų rinkinį kitame krepšyje, jei kartais prarastumėte kažkurį bagažą. Niekada nedėkite insulino į registruojamą bagažą, nes dideliame aukštyje lėktuvo bagažo skyriuje gali būti labai šalta. Sušalęs insulinas visiškai praranda savo poveikį. Rentgeno spindulių kontrolė (X-ray) insulinui neigiamo poveikio nedaro. O štai insulino pompos nenusiimkite ir ten nedėkite. Drąsiai eikite su ja pro metalo detektoriaus vartus. Verta turėti kokį nors pažymėjimą, įrodantį, kad sergate diabetu. Sugedęs insulinas dažniausiai pasidaro drumstas arba balkšvos spalvos, kartais su rudomis dėmėmis. Jei nešiojate insulino pompą, saugokite ją ir kateterio laidelį nuo tiesioginių saulės spindulių.

• Insulino pompos sukurtos taip, kad atlaikytų įprastus elektromagnetinius trukdžius, įskaitant kai kurias oro uosto apsaugos sistemas.
• Viso kūno skaneris taip pat yra rentgeno spindulių (X-ray) forma.
• Žmonėms, nešiojantiems insulino pompas, lėktuvo kilimo metu gali būti sušvirkščiamos maždaug pusę vieneto 0,5 per didelės, o leidžiantis - pusę vieneto 0,5 per mažos insulino dozės. Šis reiškinys dažniausiai susijęs su oro slėgio pokyčiais lėktuvo salone. Kylant slėgis krinta, todėl pompos rezervuare esantys oro burbuliukai plečiasi ir „išstumia“ papildomą insuliną.
• Kad išvengtumėte atsitiktinių insulino dozių, atjunkite pompą nuo kūno prieš pat pakilimą ir vėl prijunkite po 20 minučių.

Insulino pompos tipai ir pasirinkimas

Pacientui skyrus insulino pompą, kyla dilema - kurią iš siūlomų rinkoje pasirinkti? Pompos pasirinkimas - labai individualus reikalas, nes kiekvieno naudotojo kriterijai kitokie: vieniems svarbus dydis, kitiems - svoris, tretiems - galima mažiausia suleidžiama dozė, ketvirtiems esminis kriterijus - galimybė valdyti telefonu ar vamzdelių nebuvimas. Visos pompos atlieka tą pačią funkciją - leidžia insuliną.

Matuojančių pompų ar pompų, turinčių dirbtinės kasos sistemą, veikimas tiesiogiai priklauso nuo su jomis susieto jutiklio veikimo. Jei jutiklio rodmenys su didele paklaida, tokia sistema padarys daugiau žalos nei naudos. Belaidės ar su vamzdeliu pompos pasirinkimas priklauso nuo pompos naudotojo gyvenimo būdo. Jei pompos naudotojas užsiima kontaktiniu sportu (pvz., karatė), geriau rinktis pompą su vamzdeliais, nes sportuojant ją galima nusiimti.

Insulino pompa pati nieko nesprendžia, net uždaro ciklo sistemos atlieka numatytus veiksmus pagal pompą valdančio asmens įvestus duomenis. Nesitikėkite, kad tik pradėjusnaudoti pompą bus galima pasiekti tobulų rezultatų.

Insulino pompa Dana-i

Insulino pompa nenutrūkstamai tiekia bazinį insuliną visą parą ir papildomus insulino kiekius pieš valgį (bolus insuliną). Bazinis insulinas skirtas fiziologiniams organizmo poreikiams patenkinti, o bolus insulino dozės priklauso nuo suvalgomo maisto. Bazinio insulino poreikis dienos ir nakties metu gali būti skirtingas - tai priklauso nuo individualių organizmo savybių. Naudojant insulino injektorius suderinti insulino dozes su šiais individualiais poreikiais gali būti sudėtinga. Insulino pompoje bazinis insulinas užprogramuojamas kiekvienai valandai atskirai, todėl pompa automatiškai suleis daugiau arba mažiau insulino tada, kai Jums to reikės, pvz.: anksti ryte pasireiškiant „aušros fenomenui“. Bazinio insulino poreikis gali netikėtai pasikeisti, pvz.: padidėti dėl ligos arba ryškiai sumažėti dėl fizinio aktyvumo. Insulino pompoje galima lengvai keisti bazinio insulino tiekimą 0 - 200 % ribose.

Valgiui ar užkandžiui nustatysite, kad pompa suleistų papildomą insulino dozę, kurią parinksite pagal valgomą maistą ir jo kiekį. Valgant maistą, kuriame gausu baltymų, riebalų ir angliavandenių (pvz.: picą), glikemija kyla lėčiau ir ilgiau, nei valgant vien angliavandenius. Tokiais atvejais prieš maistą suleistas insulinas gali suveikti per greitai, todėl gliukozės kiekis kraujyje gali pavojingai sumažėti (hipoglikemija), o vėliau, veikiant baltymams ir riebalams, pakilti ir sunkiai pasiduoti korekcijoms. Norint to išvengti, rekomenduojama reikalingą insulino dozę išdalinti į keletą mažesnių ir susileisti insuliną po valgio. Naudojant insulino pompą Dana-i labai patogu naudoti ištęsto boluso funkciją - tiesiog nurodykite kokį insulino kiekį ir per kiek laiko (valandomis) reikėtų suleisti.

Insulino pompa Dana-i yra maža (97x47x22 mm) ir lengva (75 g be baterijos), todėl nepastebima net po lengvais vasariniais drabužiais. Jums nereikės išsitraukti insulino pompos Dana-i, kai prireiks susileisti insulino - pakaks paspausti keletą mygtukų išmaniajame telefone. Tad kur bebūtumėte ir ką bedarytumėte - valdykite diabetą diskretiškai ir taip pat įprastai, kaip tikrinate el. pašto ar soc. tinklų naujienas.

AnyDana yra speciali programėlė insulino pompos Dana-i valdymui išmaniuoju telefonu. Ji suderinama su operacinėmis sistemomis Android arba iOS. AnyDana programėlę galite nemokamai atsisiųsti iš Google Play (AnyDana-A) arba App Store (AnyDana-I) el. parduotuvių. Insulino pompa palaiko ryšį su išmaniuoju telefonu BLE (Bluetooth Low Energy) ryšiu. Įprastai šis ryšys veikia nedideliu, iki 6 m atstumu. Jei pamestumėte telefoną, tiesiog laikinai prarastumėte galimybę valdyti insulino pompą telefonu, tačiau visada ją galėtumėte valdyti korpuso mygtukais. Tuo tarpu telefoną atradęs ar pavogęs asmuo, norėdamas kenkėjiškai valdyti Jūsų insulino pompą, turėtų būti netoli Jūsų.

Ne, norėdami sekti gliukozės kiekį kraujyje, turėsite įsigyti nuolatinį gliukozės jutiklį arba tikrinti glikemiją gliukomačiu. Naudojant insulino pompą Dana-i su programėle AnyDana, visus veiksmus, susijusius su insulino dozavimu, turėsite atlikti rankiniu būdu.

AndroidAPS yra „pasidaryk pats“ (angl. DIY - Do It Yourself) tipo uždaro ciklo (Closed-loop) sistema, leidžianti reikšmingai pagerinti diabeto kontrolę. Šiai sistemai reikalinga insulino pompa Dana-i, Jūsų pasirinktas nuolatinis gliukozės jutiklis, Android operacinės sistemos išmanusis telefonas ir AndroidAPS aplikacija, kurią kiekvienas vartotojas turi susikurti pats, naudodamas nemokamą programinį kodą.

Insulino pompa Dana-i turi žymę IP28, kuri reiškia, kad ji yra atspari panardinimui daugiau nei 1 m gylio. Tačiau gamintojas Sooil Development Co. nurodo, kad tokį atsparumą vandeniui pompa turi pardavimo metu, vėliau rezervuaro ir baterijos skyriaus dangteliai gali prarasti hermetiškumą, todėl panardinus pompą į vandenį į jos vidų gali patekti drėgmės, kuri gali pažeisti jautrius pompos mechanizmus.

Alergija nikeliui

Esu alergiškas nikeliui. Infuzijos sistemos su metalinėmis adatomis gaminamos iš aukščiausios kokybės medicininio plieno, kuriame yra nikelio. Apsaugojimui nuo imuninių reakcijų adata padengiama silikonu.

Mažiausia boluso dozė

Mažiausias bolusas, kurį galima suleisti insulino pompa Dana-i, yra 0,05 vv. Tai yra 10 kartų mažesnė dozė, nei įmanoma suleisti insulino švirkštikliu!

Infuzijos sistemos ir rezervuaro keitimas

Infuzijos sistemas rekomenduojama keisti ne rečiau nei kas 3 dienas, todėl per mėnesį jų reikės ne mažiau kaip 10 vnt. Insulino rezervuaro talpa - 300 vv. Kaip dažnai keisite rezervuarus priklauso nuo Jūsų insulino paros dozių, tačiau nerekomenduojama naudoti rezervuaro ilgiau nei 7 dienas.

Patarimai ir rekomendacijos

Kiekvieno pompos naudotojo pasirinkimas yra individualus, nes kriterijai skiriasi. Jei pompos naudotojas užsiima kontaktiniu sportu (pvz., karatė), geriau rinktis pompą su vamzdeliais, nes sportuojant ją galima nusiimti. Jei pompos naudotojas nori patogumo ir diskretiškumo, galėtų rinktis belaidę pompą. Visos pompos atlieka tą pačią funkciją - leidžia insuliną.

Norint pasiekti optimalių gliukozės rodiklių, svarbu atsižvelgti į individualius poreikius, gyvenimo būdą ir glikemijos tikslus. Prieš pasirenkant insulino pompos sistemą ir jos priedus, verta pasitarti su savo gydytoju. Svarbu gamintojo patikimumas, atsarginių dalių prieinamumas ir kokybė.

Jei kyla problemų su kateterių susisukimu ar pasislinkimu, rekomenduojama išbandyti kitokio tipo infuzijos rinkinį, pavyzdžiui, metalinę kaniulę. Taip pat svarbu tinkamai parinkti adatos ilgį ir įvedimo kampą, atsižvelgiant į kūno sudėjimą ir riebalinio audinio kiekį.

Jei pompos naudotojas įtaria techninę problemą, raginama susisiekti su pagalbos linija, kad kuo greičiau būtų galima rasti sprendimą. Detalus mokymas, kruopštus procesų įsisavinimas ir operatyvus atsakymų gavimas kilus neaiškumams paprastai padeda išvengti žmogiškų klaidų.

Svarbiausia - būti kantriems, naujai terapijai išmokti reikia laiko. Dirbkite su savo sveikatos priežiūros specialistu ir diabeto mokytoju, kad pritaikytumėte insulino pompą prie savo individualių poreikių. Gerai, o ne tobulai, suvaldyti diabetą yra tinkamas tikslas. Tuomet jausitės labiau patenkinti savimi ir viskuo, ką darote.

tags: #nestumo #planavimui #insulino #pompa

• Tėvo Stanislovo atminimo renginiai
• Vaikas be vardo
• Lauko darželių temos
• Vaiko globa
• Socialinės globos paslaugos Pakruojo rajone