Mėnesinės (menstruacijos) - tai mėnesinių ciklo laikotarpis, kurio metu vyksta kraujavimas iš makšties. Vyksta cikliškai, maždaug kas mėnesį, nors norma laikoma ir 21-35 dienų tarpas. Pirmosios mėnesinės vadinamos menarche, klimakso metu tampa nereguliarios ir ilgainiui išnyksta. Nors mėnesinės laikomos ciklo pradžia, tačiau pagrindinis veiksnys, nulemiantis jų atsiradimą, yra ovuliacija - būtent nuo jos praėjus 12-16 dienų atsiranda mėnesinės. Iš kiaušidės išsilaisvinęs kiaušinėlis nėra apvaisinamas, todėl ir prasideda kraujavimas. Mėnesinių metu iš gimdos ertmės išsiskiria kraujas ir suiręs funkcinis gimdos gleivinės sluoksnis.
Trumpas atsakymas į klausimą, ar gali būti mėnesinės nėštumo metu, yra „Ne“. Nepaisant plačiai paplitusių mitų, nėštumo metu įprastų mėnesinių nebūna. Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ prie jos prisitvirtinančią apvaisintą kiaušialąstę, t.y. gimda ruošiasi nėštumui. Jeigu apvaisinimas neįvyksta ir moteris nepastoja, prasideda mėnesinės. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis, t.y. nėštumas nutrūktų. Nėštumo metu mėnesinių nebūna, tačiau pasitaiko tepimas, negausus ar gausesnis kraujavimas dėl kitų priežasčių.
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.
Pagrindiniai nėštumo požymiai
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.
- Vėluojančios mėnesinės: Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
- Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys.
- Nuovargis: Dauguma moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą.
- Pykinimas ir vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės.
- Pasikeitęs skonio ir kvapo pojūtis: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis.
- Krūtų jautrumas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės.
- Dažnesnis šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme.
- Nuotaikų svyravimai: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros.
- Tempimas pilvo apačioje: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi.
- Padidėjęs apetitas ir maisto potraukiai: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams.
Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.
Kraujavimas nėštumo metu: kada nerimauti?
Nėštumo metu mėnesinių nebūna, tačiau pasitaiko tepimas, negausus ar gausesnis kraujavimas dėl kitų priežasčių. Jį besilaukianti moteris gali palaikyti mėnesinėmis. Kraujavimo nėštumo metu priežastys gali būti įvairios:
- Implantacinis kraujavimas: Apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant gimdos gleivinėje ji truputį pažeidžiama ir gali pasirodyti keli lašeliai kraujo arba nedidelis, porą dienų trunkantis tepimas.
- Negimdinis (ektopinis) nėštumas: Apvaisintas kiaušinėlis kartais įsitvirtina ne gimdoje, o už jos ribų, dažniausiai - kiaušintakyje. Tai gali sukelti kraujavimą, kurio intensyvumas gali būti panašus arba didesnis, nei per mėnesines.
- Persileidimas: Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui būdingas ne nedidelis tepimas, o mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas. Kraujavimą dažnai lydi ir kiti simptomai: spazmai, stiprus skausmas nugaros apačioje ir/arba pilvo srityje.
- Mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai: Nėštumo metu gimdos kaklelis tampa jautresnis, pažeidžiamas. Tepimas ar nedidelis kraujavimas gali pasireikšti po lytinių santykių, ginekologinės apžiūros.
- Subchorioninė hematoma: Kraujavimas gali būti susijęs su gemalo dangalo atsiskyrimu nuo gimdos sienelės.
- Gestacinė trofoblastinė liga: Reta liga, prasidedanti, kuomet apvaisintas kiaušinėlis vystosi nenormaliai.
- Infekcija: Įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos ir pan. gali būti kraujavimo ne mėnesinių metu priežastimi.
- Gimdos kaklelio polipas: Gimdos ir gimdos kaklelio polipai siejami su kraujavimu ne menstruacijų metu.
- Gimdos kaklelio vėžys: Kraujavimas ne menstruacijų metu (ypač po lytinių santykių) yra vienas iš dažniausiai pastebimų gimdos kaklelio vėžio simptomų.
- Žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga: Placenta visiškai arba iš dalies dengia vidinę gimdos kaklelio dalį.
- Placentos atšoka: Placenta nuo gimdos sienelės atsiskiria anksčiau nei turėtų.
- Vaisiaus kraujagyslių pirmeiga: Reta patologija, kuomet kraujagyslės gali plyšti prasidėjus gimdymui.
- Gimdos plyšimas: Dažniausiai pasitaiko po cezario pjūvio ar kitos gimdos vientisumą pažeidusios operacijos.
- Priešlaikinis gimdymas: Gimdymas nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės.
Kraujavimas nėštumo metu - ar reikia kreiptis į gydytoją? Kraujavimo nėštumo metu priežastys yra įvairios, tačiau į šį simptomą, ypač jeigu kraujo pasirodė vėlesniu nėštumo laikotarpiu, negalima numoti ranka. Pastebėjimus nedidelį tepimą, kraujavimą, kraujingas išskyras, kraujo pėdsakus šlapime reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jeigu kraujavimas labai intensyvus, kraujuojama stambiais krešuliais su audinių gabaliukais, kraujavimą lydi kiti simptomai (nugaros ir/arba pilvo skausmas, spazmai, galvos svaigimas, silpnumas, karščiavimas ir pan.) būtina nedelsiant vykti į ligoninę arba kviesti greitąją pagalbą.
8 - 12 NĖŠTUMO SAV. | SAVIJAUTA, GENETINIAI TYRIMAI, KNYGOS
Kraujavimas po pirmojo trimestro niekada nėra „normalus“ ir visada reikalauja medicininio įvertinimo.
