Žindymas ir dantų ėduonies profilaktika
Dantų ėduonis dažnai pažeidžia vaikų dantis: virš 40-ies procentų vaikų turi dantų ėduonį ikimokykliniame amžiuje. Senesnių tyrimų rezultatai rodė, kad žindymas naktimis sukeldavo dantų ėduonį, tačiau šiuose tyrimuose nebuvo išskiriami kūdikiai, kurie buvo tik žindomi. Tyrimuose dalyvaudavo ir kūdikiai, kurie gaudavo pieno mišinio. Naujesni tyrimai rodo, kad žindymas stabdo dantų gedimą. Dauguma kūdikių žinda naktimis. Naktiniai žindymai yra labai svarbūs tam, kad kūdikis gautų pakankamai maisto. Naktinis žindymas nesukelia dantų ėduonies.
Antropologai, ištyrę archeologų radinius, teigia, jog labai tolimoje senovėje vaikai buvo žindomi po kelis metus, tačiau ankstyvojo dantų sugedimo požymių tuomet gyvenusių žmonių kaukolėse beveik nerasta. Ir šiandien ėduonis nebūdingas „laukinėse“ bendruomenėse, kur kūdikiai miega šalia mamų ir žindymas naktimis tęsiasi dar ilgai po antrojo gimtadienio. O daugelio šalių mokslininkų atlikti tyrimai parodė, jog maitinimas krūtimi gali saugoti ir šiuolaikinės civilizacijos vaikų pieninius dantukus nuo ėduonies bei stabdyti jo vystymąsi.
Kaip ir vyresnių vaikų bei suaugusiųjų dantų ėduonis, „buteliuko kariesas“ yra infekcinė liga, sukeliama mikroorganizmų. Dažniausiai ant sergančių dantų atrandamos bakterijos Streptococcus mutans. Jos pačios vaiko dantukų „negraužia“, tačiau labai „mėgsta“ cukrų. Skaidydami cukraus molekules, mikrobai gamina rūgštis, kurios ardo dantų emalį, atimdamos iš jo mineralines medžiagas. Emalio paviršius darosi purus ir, rūgštims prasiskverbiant vis giliau, danties pakenkimas palaipsniui didėja. Kol rūgštys danties emalį pragraužia kiaurai ir pradėjus irti dentinui pasimato tamsesnė duobutė, užtrunka 6 -12 mėnesių. Mažiems vaikams šis procesas vyksta sparčiau, nes pieniniai dantukai, ypač tuojau po išdygimo, yra nepilnai mineralizuoti ir jų emalis santykinai minkštesnis, negu nuolatinių dantų.
Pakenkimas paprastai pirmiausia atsiranda viršutinių priekinių dantų viršutiniame trečdalyje iš lūpų pusės. Šią vietą mažiausiai nuplauna seilės ir todėl čia lengviau prisitvirtina bei dauginasi mikrobai ir susidaro didesnė jų gyvybinės veiklos produktų - kenksmingųjų rūgščių - koncentracija.
Dantų ėduonį sukeliančiomis bakterijomis vaikai užsikrečia nuo kitų žmonių. Tai gali atsitikti įvairiais būdais: bučiuojant, naudojant tuos pačius dantų šepetėlius ir stalo įrankius, duodant vaikui duonos riekę ar kitokio maisto, kurį jau kramtė kariesu sergantis žmogus. Ne mažiau kenksmingas suaugusiųjų įprotis kūdikiui duodamą čiulptuką pirmiau „nuvalyti“ savo burnoje. Pagrindinis kariesogeninės infekcijos šaltinis kūdikiams yra jų mamos. Geri visos šeimos narių burnos higienos įpročiai yra privaloma kiekvieno iš jų karieso profilaktikos priemonė.
Kai kuriems vaikams atsiranda dantų ėduonis. Burnoje bakterijos auga tuomet, kai padidėja rūgštingumas. Burnoje esančios bakterijos ir maisto likučiai yra skylių dantyse atsiradimo priežastis. Sausa burna prisideda prie dantų ėduonies atsiradimo. „Blogi dantys“ nėra paveldimi. Dantys sugenda dėl infekcijos iš mamos burnos ir dėl maisto, kurį vaikas valgo.
Motinos pienas prieš pieno mišinį
Tyrimai nagrinėjo kokį poveikį dantims turi motinos pienas ir pieno mišinys. Motinos pienas krauna kalcio ir kitų mineralų atsargas dantims, kad jie būtų stiprūs. Motinos pienas nesukelia dantų ėduonies, nebent vaiko burnoje yra kito maisto likučių. Motinos pienas nepadeda bakterijoms augti.
Mišinys iš buteliuko varva ir užsilieka kūdikio burnoje. „Buteliuko kariesu“ ankstyvasis ėduonis buvo pramintas todėl, kad pastebėta, jog dažniausiai jis išsivysto kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie prieš užmingant ir prabudus naktį iš buteliuko per čiulptuką girdomi saldžiais gėrimais: saldinta arbata, sultimis… Ir mišinėliai nėra išimtis. Nors jie gaminami iš karvės pieno, kuris pieno cukraus laktozės turi gerokai (pusantro karto) mažiau negu moters piene, tačiau karvės piene yra labai per daug (net 3,5 kartų daugiau negu moters piene) baltymų. Pirmiausia todėl ir gaminamas „kūdikių maistelis“ - mišinys: kad paskui į tuos iš gražios dėžutės išimtus miltelius būtų įpilama daugiau vandens, negu iš šviežio karvės pieno buvo išgarinta gamykloje. Tačiau tada karvės pieno laktozės koncentracija dar labiau sumažėtų ir dėl to, kad prekėje angliavandenių būtų ne mažiau negu kūdikio maisto etalone - motinos piene, į miltelius jau gamykloje įmaišoma nemažai saldžių „pakaitalų“ natūraliosios laktozės stygiui kompensuoti. Taigi, vartojimui paruošti vandeniu ištirpinti mišinėlio milteliai irgi tampa savotišku cukraus tirpalu.
Mamos pienas - irgi saldus… Taip, ir netgi labai. Mamos pienas yra pats saldžiausias (turintis daugiausia pieno cukraus - laktozės) iš visų žinduolių rūšių. Beveik toks pat saldus yra mūsų artimiausių „giminaičių“ - žmogbeždžionių pienas. Tačiau nei gamtoje laisvai gyvenančių šimpanzių, nei gorilų jaunikliams pieninių dantų ėduonis nebūdingas, nors jie žindomi po kelerius metus ir miega kartu su motina. Taip yra todėl, kad mamos pieno laktozė nėra toks pat patogus ėduonį sukeliančių bakterijų maistas kaip pramoninis cukrus sacharozė. Viena, diduma laktozės molekulių į gliukozę ir galaktozę suskaldomos ne burnoje, o tik žarnyne. Antra, motinos pieno imunoglobulinai A ir G stabdo bakterijų augimą, o laktoferinas veikia Streptococcus mutans baktericidiškai - jas naikina. Be to, mokslininkų jau įrodyta, jog pienas gali net remineralizuoti (atstatyti) jau aptirpusį dantų emalį, teikdamas jam kalcį ir fosforą. Tuo tarpu daugelis komercinių mišinių dantų emalį tirpdo, nes mažina burnos pH (rūgština), o tai ne tik greitina emalio demineralizaciją, bet ir skatina Str. mutans dauginimąsi.
Burnos higienos svarba nuo pat mažens
Pasirūpinkite savo burnos higiena, kad joje būtų kuo mažiau bakterijų, kurias galėtumėte perduoti kūdikiui. Valykitės dantis bent du kartus per dieną, kiekvieną dieną valykite tarpudančius siūlu ir du kartus per metus apsilankykite pas dantų gydytoją. Jeigu geriate sultis, rinkitės tas, kurių sudėtyje yra 100 proc.
Kuomet jūsų vaiku išdygs dantys, valykite juos du kartus per dieną. Nupirkite kūdikiui dantų šepetuką. Kai kūdikis ima gerti kitus skysčius, ne tik mamos pieną, pasiūlykite jam vandens. Įsitikinkite, kad nakties miego kūdikis eina išvalytas dantimis.
Daugelyje vaistų yra pridedama labai daug cukraus.
Jeigu norite, kad jūsų vaikas ilgai džiaugtųsi gražia ir, aišku, sveika, šypsena, visų pirma reikėtų galvoti apie jo burnos higieną. Dantenų ir pieninių dantų ligos kelia pavojų nuolatiniams dantims. Ėduonis kartu su pieniniais dantimis neišnyks. Iš pradžių pakaks virintame vandenyje sudrėkinto marlės tamponėlio ar ant piršto užmaunamo minkšto silikoninio šepetėlio. Valykite dantenas švelniai, nepamirškite nuvalyti ir liežuvio. Atsiradus pirmiesiems dantukams, turėtumėte įsigyti dantų šepetėlį ir dantų pastą. Privalote skaityti gamintojų rekomendacijas, nes ne visus dantų šepetėlius ir dantų pastas galima naudoti kūdikiams. Jų dantenos yra jautrios, o dantų pasta gali pakenkti kūdikiui, kuris dar nemoka jos išspjauti. Išspauskite žirnio dydžio gabalėlį pastos ant dantų šepetėlio ir kruopščiai išvalykite kūdikio dantis sukamaisiais judesiais.
Svarbiausia šiuolaikine “buteliuko karieso” profilaktikos priemone laikomas reguliarus vaiko dantukų valymas, ypač pageidautinas kiekvieną vakarą prieš miegą. Aišku, jeigu kūdikis valgo apnašą palikti galintį maistą, dantukus būtina valyti. Kol dantukų nedaug ir su didokom tarpdantėm, juos galima nuvalyti sudrėkinta skepetaite, o vėliau reikia naudoti šepetėlį ir pastą (vaistinėse būna specialių vaikiškų pastų, kurios nekenksmingos nurijus). Paprastai šią procedūrą, bent du kartus per dieną, atlieka tėvai, tačiau paūgėjusiam vaikui leiskite aktyviai mokytis, padėkite jam ir skatinkite perimti iniciatyvą. Svarbiausia - rezultatas: švarūs dantys ir išugdytas įprotis juos valyti.
Geri visos šeimos narių burnos higienos įpročiai yra privaloma kiekvieno iš jų karieso profilaktikos priemonė.
Fluoras ir kūdikio priežiūra
Fluoras: neduokite fluoro kūdikiui, nesulaukusiam šešių mėnesių. Nuo 6 mėnesių iki 3 metų vaikams verta duoti papildomai fluoro, jeigu fluoro koncentracija geriamame vandenyje yra mažesnė nei 0.3 ppm. Pasikalbėkite su savo gydytoju ar dantų gydytoju apie fluorą jūsų vietovės vandenyje, paaiškinkite kokios rūšies vandenį naudojate - miesto ar savo šulinio.
Vitaminas D yra svarbi kūdikio mitybos sudedamoji dalis, atsakinga už tinkamą dantų mineralizaciją. Krūtimi maitinami kūdikiai negauna pakankamo jo kiekio, todėl turi gauti jo papildomai. Vyresnio vaiko mityboje turėtų būti maisto produktų, kuriuose gausu kalcio. Jie turėtų gerti pieną ir valgyti iš perdirbto pieno pagamintus pieno gaminius. Rekomenduojami natūralūs jogurtai, kefyras, pasukos ar kietasis sūris.
Pirmoji pažintis su odontologu
Kūdikį sulaukus metų, nuveskite jį pas dantų gydytoją. Vizito metu galite laikyti kūdikį ant rankų.
Jūsų vaikui būtų gerai apsilankyti pas odontologą maždaug prieš pirmąjį gimtadienį. Gydytojas patikrins pirmuosius jo dantukus ir nustatys visas anomalijas, jeigu tokių yra. Apsilankymas pas odontologą svarbus ir iš psichologinės perspektyvos. Vaikas, kuris reguliariai lankosi pas odontologą, pripranta prie jo ir nekyla jokių neigiamų emocijų, susijusių su lankymusi pas šį gydytoją. Atminkite, kad negalima vaiko gąsdinti apsilankymu pas odontologą. Tai tikriausiai neturės įtakos jo higienos įpročiams, bet gali neabejotinai sudaryti jam įspūdį, kad odontologas yra blogio įsikūnijimas.
Kaip valyti vaiko dantis? (nuo 6 mėnesių iki 7 metų) | NHS
Sąkandžio ir kalbos vystymasis
Dantenų higiena, o vėliau ir kūdikio pieninių dantukų priežiūra, turi įtakos kalbos ir sąkandžio vystymuisi, taip pat ir bendrai jo mažyčio organizmo būklei. Teisinga burnos higiena padės išvengti dantų problemų tiek dabar, tiek ateityje.
Galite išvengti sąkandžio problemų. Paprastai, vaikas apsilanko pas ortodontą tik sulaukęs mokyklinio amžiaus ir šis parenka ortopedines plokšteles, kurias reikia nešioti nuolat arba kelias valandas per dieną. Geriau yra anksčiau imtis prevencinių priemonių.
Maisto kandimas būtinas savarankiškam valgymui ir yra nepaprastai svarbus tinkamai kalbos raidai. Suaugusiems šis įgūdis atrodo savaime suprantamas, tačiau kūdikiai privalo jo išmokti.
Švari nosis. Nuolat užgulta nosis, peršalimas ir infekcijos skatina vaiką kvėpuoti per burną, nuleistu žandikauliu. Tai taip pat gali prisidėti prie būsimų sąkandžio defektų. Gydykite visas infekcijas, o vaikui peršalus, reguliariai valykite jam nosį ir drėkinkite ją druskingu skysčiu.
Prižiūrėkite pieninius dantis. Be jokios abejonės, pieniniai dantys turi didžiulę įtaką teisingam sąkandžiui. Didelės skylės, pvz., atsiradusios dėl ėduonies, gali trukdyti tinkamam dantų išsidėstymui burnoje. Nuolatiniai dantys neišdygs savo vietose. Todėl būtina apsilankyti pas odontologą, užtaisyti skyles, kad tarp dantų neliktų tuščių tarpų.
