Daugelis tėvų, grįžtančių į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų (VPA), susiduria su klausimu, ar jiems priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka. Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo daugelio veiksnių, susijusių su draudimo stažu, ankstesnėmis pajamomis ir registracija Užimtumo tarnyboje (UŽT).
Kas gali gauti nedarbo išmoką?
Ekspertai primena, kad gauti nedarbo išmoką Lietuvoje gali tie gyventojai, kurie atitinka kelis pagrindinius kriterijus:
- Mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas.
- Per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (UŽT) turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
- Yra registruoti UŽT, kuri suteikė jiems bedarbio statusą.
Taip pat bedarbio pašalpą gali gauti ir tie, kurie per paskutinius 30 mėnesių 12 mėnesių dirbo kitoje Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje ir tuo laikotarpiu buvo draudžiami nedarbo draudimu. Tačiau, jei žmogus grįžta iš ne ES ir EEE šalių (Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Ukrainos, Baltarusijos), draudimo stažas nėra kaupiamas.
Nedarbo išmoką taip pat gali gauti ir baigę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba tie, kurie yra paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravo UŽT ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos.
Kaip apskaičiuojama nedarbo išmoka?
Kai gyventojas gauna bedarbio statusą, „Sodra“ jam per 10 darbo dienų paskiria ir išmoka pašalpą. Išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant bedarbio ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Dažnai išmokos dydis susideda iš dviejų dalių - fiksuotos ir kintamos.
Pastovioji pašalpos dalis yra lygi 215,01 EUR, o tai sudaro 23,27 proc. minimalios mėnesinės algos. Kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos. Pavyzdžiui, jei asmuo 2024 metų balandžio mėnesį nori gauti bedarbio pašalpą, jo pajamos bus analizuojamos nuo 2021-09-01 iki 2024-02-29 laikotarpiu.
Kintamoji mėnesinės išmokos suma apskaičiuojama taip:
- Už pirmą-trečią mėnesį - 38,79% nuo asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio.
- Už ketvirtą-šeštą mėnesį - 31,03%.
- Už septintą-devintą mėnesį - 23,27%.
Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18% šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT. Pavyzdžiui, 2024 m. II ketvirtį bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 Eur.
Pavyzdys:
Jei gyventojas per paskutinius 12 mėnesių uždirbo, pavyzdžiui, 2000 EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių), tai jis pirmą-trečią mėnesį gautų 1205,82 Eur, ketvirtą-šeštą mėnesį - 1050,62 Eur, o septintą-devintą mėnesį - 895,42 Eur.
Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas. Jas gali gauti visi dirbę pagal darbo sutartis darbuotojai, išskyrus tuos, kurie yra atleidžiami iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko.
Vaiko priežiūros atostogos ir nedarbo išmoka
Periodas, kai tėvai augina vaiką, vadinamas vaiko priežiūros atostogomis (VPA). Šios atostogos gali trukti iki vaikui sukaks 3 metai. VPA metu mokama vaiko priežiūros išmoka, kurios dydis priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės ir ankstesnio darbo užmokesčio. Svarbu paminėti, kad vaiko priežiūros išmoka nėra nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Asmuo, grįžtantis į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, gali pretenduoti į nedarbo išmoką, jei atitinka visus anksčiau minėtus kriterijus dėl draudimo stažo ir registracijos UŽT. Tačiau, jei asmuo grįžta į darbą po VPA ir vėl išeina iš darbo, gali kilti papildomų klausimų dėl išmokos skaičiavimo ir mokėjimo.
Pavyzdžiui, jei asmuo, auginęs sūnų nuo 2016 m. ir dukrą nuo 2019 m., grįžo į darbą 2021 m. vasarį po nepertraukiamų VPA, nori išeiti iš darbo po 2 mėnesių ir kreiptis į biržą, jam bus skaičiuojama nedarbo išmoka. Tačiau, kadangi paskutiniais vaiko priežiūros metais išmoką (vaiko priežiūros) gavo vyras, moteriai tie metai bus skaičiuojami su nulinėmis pajamomomis, o tai stipriai sumažins nedarbo išmokos vidurkį. Nedarbo išmoka apskaičiuojama imant paskutinių 36 mėnesių vidurkį.
Taip pat svarbu žinoti, kad jeigu bedarbis jau anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir vėl užsiregistravo UŽT, tuomet jam pašalpa gali būti skiriama tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės bedarbio pašalpos pasibaigimo dienos. T. y., turi būti 12 mėnesių tarpas tarp pašalpų.
Svarbi informacija apie pašalpos mokėjimą
Bedarbio pašalpa pradedama mokėti nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo arba po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo UŽT, bet ne anksčiau kaip bedarbio statuso įgijimo dieną, jei asmuo buvo atleistas iš darbo dėl savo kaltės.
Nedarbo išmoka taip pat mokama tik pasibaigus kitų išmokų (dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos) mokėjimo terminui, paskirtų iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
Aktyvi darbo paieška yra būtina. Bedarbis turėtų reguliariai kandidatuoti į laisvas darbo vietas, dalyvauti darbo pokalbiuose arba perkvalifikavimo ar profesinėse programose, skirtose įsidarbinimo galimybių gerinimui. Kitu atveju pašalpos gali būti nutrauktos.
Nedarbas turėtų būti laikina stotelė, o valstybės kompensacijos turėtų tik padėti lengviau išgyventi sudėtingą gyvenimo situaciją.
