Įvairūs tyrimai rodo, kad svarbu ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybinę raišką, mokėjimą pažinti ir veikti. Kūrybiškumas išskirtas kaip vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaikų esminių gebėjimų. Mokslininkai mano, kad vaikai iki penkerių metų amžiaus pasižymi dideliu kūrybiškumu ir tai yra tinkamiausias amžius kūrybiškumo ugdymui. Būtent ikimokyklinėje įstaigoje turėtų būti sudarytos galimybės tenkinti vaiko poreikius, kad jis galėtų laisvai ir netrukdomai veikti, domėtis aplinka, kūrybiškai mąstyti. Tačiau ikimokyklinėje įstaigoje pasigendama didesnio dėmesio vaiko kūrybiškumo skatinimui.
Kūrybiškumas - universalus, bet savitas kiekvieno žmogaus gebėjimas interpretuoti gautą informacija ir iš to sukuri naujus, originalius darinius. Vaikystėje kūrybiškumo, ko gero, netrūko nei vienam...
Kūrybiškumas ikimokykliniame amžiuje - tai ne vien gebėjimas piešti, lipdyti ar dainuoti. Tai kur kas platesnis procesas, atveriantis vaikui galimybes nuodugniai tyrinėti pasaulį, išbandyti įvairias idėjas, drąsiai klysti ir atrasti savąjį mąstymo būdą.
Kūrybiškumas nėra sąvoka, priklausanti vien meno sričiai. Jis suprantamas ir kaip gebėjimas atrasti naujus sprendimus, kritiškai mąstyti, eksperimentuoti ir į problemas žvelgti iš skirtingų perspektyvų. Todėl vaikų kūrybiškumas glaudžiai susijęs su kritinio mąstymo ugdymu.
Kūrybiškumo ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje
Darželyje „Saulės gojus“ kūrybiškumas suvokiamas kaip natūrali vaiko būsena, gimstanti iš prigimtinio smalsumo ir laisvės žaisti, patirti, išbandyti. Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra nepaprastai drąsūs kūrėjai. Jie nebijo rinktis netikėtų sprendimų, sieti tarpusavyje nesuderinamus dalykus ar išbandyti būdus, kurie suaugusiajam galėtų pasirodyti neracionalūs. Ši drąsa ir yra kūrybiškumo esmė.
Kai vaikas piešia, lipdo, stato bokštą ar kuria istoriją, jis ne tik lavina meninius gebėjimus, bet ir mokosi save suprasti: kokias emocijas jaučia, ką nori pasakyti, kaip mato pasaulį.
Ši nuostata darželyje „Saulės gojus“ yra labai svarbi, todėl vaikai čia skatinami išmėginti įvairias priemones ir procesus: kartais piešti ne pieštuku, o kempinėle, kartais bokštus statyti ne iš kaladėlių, o iš medžių žievės, kartais pasaką sekti ne skaitant knygą, o per judesį ar dainavimą.
„Saulės gojuje“ kūrybiškumas ugdomas ir pasitelkiant H. Gardnerio intelektų įvairovės teoriją. Kiekvienas vaikas kuria savaip, todėl ugdymas vyksta atsižvelgiant į skirtingus intelekto tipus. Vieni vaikai kuria per judesį ar ritmą, kiti - per vaizdus, dar kiti - per kalbą, garsus ar socialinę sąveiką.
Kuriant kartu, gimsta ne tik idėjos, bet ir santykiai. Bendra veikla ugdo gebėjimą tartis, dalintis, išklausyti kitą, derinti skirtingas nuomones. Vaikai mokosi užjausti draugą, spręsti nesutarimus, kurti bendrą, visus džiuginantį rezultatą. Bendra vaikų kūryba padeda stiprinti empatiją ir socialinius gebėjimus.
Kūrybiniai projektai darželyje dažnai tampa veikla, prie kurios kiekvienas vaikas gali prisidėti savaip: vienas sugalvoja idėją, kitas ją nupiešia, trečias pastato, ketvirtas papasakoja.
Vaiko veikla ir patirtis
Vaikai mokosi per patirtį. Kūrybinės veiklos padeda suprasti, kaip veikia medžiagos, formos, garsai, šviesa, spalvos, kodėl viena ar kita medžiaga nuspalvina popierių, kodėl tam tikros formos objektai stovėdami griūva, kodėl, sumaišius dvi spalvas, gimsta trečia.
Kūryba ugdo vidinę motyvaciją mokytis. Jei vaikų kūrybiškumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje vyksta saugioje aplinkoje ir yra lydimas veikimo džiaugsmo bei atradimų, tuomet mokykloje ir vėlesniame gyvenime žmogus drąsiau imsis iššūkių, ryžtingiau spręs problemas ir labiau pasitikės savo gebėjimais.
Vaikai apie kūrybiškumą
Knyga „Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas“
Šioje knygoje „Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas“ meistriškai suderinti dabartiniai švietimo reikalavimai, susiję su ugdymo rezultatais bei jų vertinimu, ir žinios apie žaidimo reikšmę vaikų raidai. Vaikų veikla ikimokyklinio ugdymo įstaigoje turi būti suvokiama kaip vientisas procesas, kai tenkinant įgimtus vaikų poreikius kartu nepamirštama integruoti ugdymo(si) turinį ir ugdyti vaikų įgūdžius. Šis leidinys pateikia būtent tokį požiūrį.
Šioje knygoje pateikta ugdymo programa gali naudotis ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai, siekiantys sklandžios 3-5 metų vaikų raidos ir norintys, kad vaikai augtų motyvuoti, jautrūs, pasitikintys savimi ir patiriantys sėkmę.
Jos ypatumai:
- Pateiktos vaiko raidos ir ugdymo(si) teorijos bei jų taikymo rekomendacijos
- Tikslai ir uždaviniai tiesiogiai susieti su efektyvia ir patikima vaiko raidos ir pasiekimų vertinimo priemone - Sklandžios raidos aprašu
- Pateikta būdų, kaip tenkinti ypatingus vaikų poreikius (gabių vaikų, valstybinės kalbos besimokančių kitakalbių ir neįgaliųjų)
- Pedagogams pateikta rekomendacijų, kaip ugdyti kalbos, matematikos pradmenų, gamtos pažinimo, socialinių pagrindų, meninės veiklos ir technologijų taikymo įgūdžius
- Aptarti įvairūs vaikų ugdymo(si) būdai - pradedant vaiko inicijuotu pažinimu ir baigiant suaugusiojo inicijuotu ugdymu(si), - labiausiai stimuliuojantys vaiko jėgas ir tenkinantys jo poreikius
- Patariama, kaip ugdyti vaikų socialinę kompetenciją, pavyzdžiui, lavinti problemų sprendimo įgūdžius, ir kaip reaguoti į netinkamą elgesį.
Informacinių ir komunikacinių technologijų vaidmuo
Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analizės metodu, analizuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumas, taikant informacines ir komunikacines technologijas. Pateikiama ugdomosios aplinkos sampratos analizė, atskleidžiama pažinimo kompetencijos ugdymo reikšmė ikimokykliniame amžiuje.
Tyrimo probleminis klausimas - kaip vyksta ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas(is) taikant informacines ir komunikacines technologijas? Tyrimo objektas: ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas(is) taikant informacines ir komunikacines technologijas. Tyrimo tikslas: atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo(si) galimybes taikant informacines ir komunikacines technologijas. Tyrimo uždaviniai: pagrįsti ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo aktualumą; aprašyti informacinių ir komunikacinių technologijų reikšmę ikimokykliniame amžiuje.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai: kūrybiškumas ir kritinis mąstymas yra svarbiausi įgūdžiai šiuolaikinėje, sudėtingoje ir vis labiau skaitmenizuotoje visuomenėje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai kūrybiškumą lavina jiems priimtiniausiu būdu - žaidimu. Šiuolaikiniai vaikai nuo ankstyvojo amžiaus įpranta naudotis informacinėmis technologijomis, todėl pedagogams svarbu panaudoti šių technologijų privalumus ugdant kūrybiškumą.
Pedagogas turi sudaryti patrauklią, inovatyvią, žaismingą, palankią ir saugią aplinką vaikų kūrybiškumo skatinimui. Svarbu įtraukti naujų tendencijų ir integruoti technologijas. Pedagogo įsitraukimas į ugdymo(si) procesą ir tikslingų priemonių parinkimas lemia tolimesnį vaiko gebėjimą ugdyti(s) kūrybiškumą jam priimtiniausiu būdu. Dabarties vaikai IKT pagalba išsiugdo reikiamas kompetencijas greičiau, jiems labiau priimtinesniu būdu ir forma, todėl yra naudotini ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kūrybiškumui ugdyti.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #kurybiskumo #ugdymas #dodge
