Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.

Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.

Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi.

Socializacijos procesų vaikystėje specifika

Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio. Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką.

Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą.

Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje. Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.

Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima.

Tyrimo duomenys apie globos namų vaikų socialinius įgūdžius

Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.

Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais.

Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai.

Socialinių įgūdžių ugdymo galimybės

Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius.

Kalba - viena pagrindinių vaiko komunikacijos ir informacijos suvokimo priemonių, nuo kurios priklauso, kaip vaikas geba atlikti užduotis ir realizuoti save mokyklos aplinkoje. Dažnai manoma, kad pas logopedus lankosi vaikai, negalintys ištarti kokių nors garsų. Tačiau logopedo darbas yra gerokai platesnis: tarties bėdos gali būti siejamos su neišlavinta fonemine klausa (gebėjimas skirti kalbos garsus bei jų požymius), dėmesio koncentracija ir t.t.

Kalbos ugdymas, kaip ir pati kalba, susideda iš daugybės sluoksnių: nuo kalbos, aplinkos garsų suvokimo, iki garsų tarimo, logikos, atminties lavinimo. Tokiais atvejais man visada norisi nupiešti piramidę, kurioje taisyklingas tarimas ir kalbėjimas rišliais sakiniais - tik pati viršūnė, o visą kalbos pagrindą sudaro suvokimas, atmintis, girdimojo bei foneminio suvokimo lavėjimas, smulki motorika, regimasis suvokimas.

Vaiko lavinimas ir ruošimas mokyklai neturėtų remtis vien akademiniais dalykais (kartais jaunesnio amžiaus vaikams akademiniai dalykai yra neįdomūs dėl to, kad vaikai paprasčiausiai dar nesuvokia, pavyzdžiui, raidžių ir skaičių prasmės). Tiek pat svarbu mokyti vaiką sužaisti stalo žaidimą iki galo, susitvarkyti darbo vietą po veiklos, dalintis žaislais ar padėti, užjausti draugą ir pan. Ne mažiau svarbus ir vaiko pasaulio pažinimas, pasaulėžiūros plėtimas, įdomių temų atradimas.

Pirmiausia, vaikas turi pažinti raides ir skaičius. Atmintis dalyvauja visose kalbinėse veiklose: pasakojime, diktanto rašyme, sąlygos įsiminime ir pan. Išlavinta foneminė klausa padeda rašant išskirti ilgus ir trumpus garsus, nepraleisti raidžių, nesupainioti skiemenų. Jei vaikui parengiamoji programa yra lengvai įveikiama, o tėvai nori toliau lavinti vaiką, visada galima ieškoti būdų tai padaryti namuose ar su tam tikros srities specialistų pagalba. Jei vaikui programa yra sudėtinga, darbo namuose reikėtų įdėti daugiau. Žinoma, nereikia persistengti.

Ryšio stiprinimas ir kūrybiškumo skatinimas

Vaiko lavinimas namuose turi ir kitą pusę - tai tarpusavio ryšys. Knygų skaitymas kartu, įvairių užduočių atlikimas, loginių sprendinių ieškojimas ar stalo žaidimai stiprina ryšį, o ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius - tinkamas laikas ryšiui sukurti. Pirmiausia, nesiūlykime „padirbėti“ ar „pasimokyti“ (nebent vaikui tai skamba išties motyvuojančiai): eikime žaisti, skaityti knygą, dėlioti dėlionę, kartu praleisti laiką.

Vaikas ir yra vaikas, nes mėgsta žaisti, todėl žaiskime stalo žaidimus (puikiai tinka raidžių ir eilėraščių žaidimai, linijų ar siluetų vedžiojimai rankos lavinimui, labirintai ar dėlionės regimajam suvokimui bei smulkiai motorikai ugdyti). Tikrai, po darbo dienos pavargę būna ne tik vaikai, bet ir tėvai.

Užduotis vaikams galima galvoti ir patiems, tačiau yra daugybė priemonių, kurios iš tiesų palengvina lavinimo namuose procesą: raidžių žaidimai (surasti raidę pagal paveikslėlyje nupiešto gyvūnėlio ar daikto pirmą raidę), skiemenavimo žaidimai, kai reikia sudėlioti žodį ir paveikslėlį, įvairios labirintų ir rankos lavinimo knygelės ir pan.

Namų aplinka - puiki vieta vaikų kūrybiškumui skatinti ir kartu smagiai praleisti laiką. Kūrybiniai užsiėmimai ne tik lavina vaikų vaizduotę, rankų miklumą ir dėmesingumą, bet ir padeda išvengti ekranų pertekliaus. Be to, tokius užsiėmimus galima organizuoti beveik be papildomų išlaidų, naudojant namuose jau esančias priemones. Piešimas ir spalvinimas - klasika, kuri niekada neišeina iš mados. Leiskite vaikui piešti viską, ką tik sugalvoja - nuo fantazijų piešinių iki šeimos portretų. Taip pat galima organizuoti teminius piešimo vakarus, pavyzdžiui, „Vasaros įspūdžiai“ ar „Mėgstamiausias gyvūnas“. Rankdarbių projektai iš perdirbamų medžiagų. Iš jų kartu su vaikais galima gaminti įvairius personažus, namelius, robotus ar net mini sodus. Lipdymas iš molio ar plastilino. Pabaigę lipdyti, sukurkite parodą arba padovanokite savo kūrinius artimiesiems. Knygelių kūrimas ir iliustravimas. Išpopieriaukite arba sulankstykite puslapius ir kartu su vaiku iliustruokite pasakojimus piešiniais. Tai ne tik kūrybiška, bet ir padeda lavinti rašymo įgūdžius. Šeimos teatro trupė - vaidinimai namuose. Pasirinkite paprastą pasaką arba sugalvokite savo istoriją ir surenkite nedidelį šeimos teatrą. Vaikams tai - ne tik smagi pramoga, bet ir pasitikėjimo savimi ugdymas.

Mąstymo ir dėmesio koncentracijos ugdymas

Vaikai yra ypač imlūs, todėl vaikystė yra puikus laikas ugdyti mąstymo gebėjimus. Ankstyvas mąstymo gebėjimų ugdymas padeda vaikams mokytis kritiškai mąstyti, taip pat prisideda prie socialinių įgūdžių stiprinimo, ugdo gebėjimą bendrauti, išreikšti savo nuomonę, klausytis kitų ir bendradarbiauti. Ugdant šiuos gebėjimus vaikai dažniau pasitiki savimi, mažiau bijo iššūkių ir yra pasirengę išbandyti naujas idėjas.

Tėvai taip pat gali prisidėti prie vaikų mąstymo ugdymo namuose, pasitelkdami šias rekomendacijas: Kiekvieną dieną skirkite laiko kartu su vaiku skaityti knygas. Skatinkite vaiką klausti. Žaiskite su vaiku loginius ir strateginius žaidimus, tokius kaip dėlionės, konstruktoriai ar stalo žaidimai. Įtraukite vaiką į kasdienines veiklas, tokias kaip maisto ruošimas, tvarkymas ar apsipirkimas. Skatinkite vaikus išreikšti savo mintis per piešimą ar muziką.

Įvairioms dėmesio koncentracijos lavinimo veikloms namuose nereikia brangių priemonių, jos gali būti kasdieniškos, įprastos, bet kartu įtraukiančios. Štai 5 patarimai, kaip lengvai ir paprastai galite lavinti vaikų susikaupimą ir dėmesio koncentraciją namuose. Vienas paprasčiausių būdų pritraukti vaiko dėmesį - leisti jam naudotis žirklėmis. Itin įtraukianti vaikams veikla yra lipdymas plastilinu ar pačių pagamintu naminiu modelinu. Dar viena veikla susikaupimą skatinanti yra dėlionės - tai galvosūkiai, pritaikyti įvairaus amžiaus grupėms. Veikla, reikalaujanti ypatingo vaikų susikaupimo ir dėmesio išlaikymo - rūšiavimas.

Vaiko globos namų veikla ir paslaugos

Vaikų globos namų veiklos tikslas - užtikrinti trumpalaikę (ilgalaikę) socialinę globą, ugdymo ir socialines paslaugas nuo 1 iki 18 metų amžiaus likusiems be tėvų globos vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) bei vyresniems kaip 18 metų asmenims (iki pilnametystės gyvenusiems VGN), kuriems išlaikymas globos namuose yra pratęstas (asmens prašymu ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimu), iki jis baigs bendrojo lavinimo mokyklą.

Vaikų globos namų uždaviniai: Vykdyti globėjo (rūpintojo) funkcijas, užtikrinti vaikams kokybiškas valstybės teisės aktuose nustatytas sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias jo amžių, sveiką ir brandą. Sudaryti sąlygas vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Rengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje. Sudaryti sąlygas tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo(si), saviraiškos poreikius, skatinti mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas. Atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuoti kvalifikuotą socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir kt. pagalbą, siekiant pozityvių vaiko elgesio ir socialinės patirties pokyčių.

Vaikų globos namuose teikiamos šios paslaugos: Socialinė globa: Trumpalaikė socialinė globa; Ilgalaikė socialinė globa. Trumpalaikė socialinė globa: Gavėjai - vaikai, laikinai netekę tėvų globos iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėn. Ilgalaikė socialinė globa: Gavėjai - be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, 2.2. punktu, ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.), pradėjusiems gauti šią globą iki 2020 m. sausio 1 d., gali būti teikiama iki 2023 m. gruodžio 31 d., netaikant šiuo įsakymu patvirtinto Socialinės globos normų aprašo 1 priedo 14.5 papunkčio, išskyrus jame nustatytą reikalavimą, kad vaikų socialinės globos namuose vaikų skaičius yra ne didesnis negu 30. Nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa šiuose socialinės globos namuose naujai negali būti pradedama teikti (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.).

Vaikų globos namuose priimami gyventi: Nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikas, kuriam nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo esant pilnamečio motyvuotam prašymui ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui), kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas iki jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.

Vaikų globos namuose apgyvendinami vaikai, kuriems nustatyta laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba), pateikus šiuos dokumentus: VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktą. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo(rūpintojo) paskyrimo. Teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo. Vaiko gimimo liudijimą arba piliečio pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jeigu turi). Išrašą iš vaiko gimimo įrašo. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatospažymėjimą apie vaiko sveikatą. Pagal poreikį dokumentus (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę. Kitus susijusius su vaiku dokumentus. Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.

Vaikų globos namų veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas planinis vietų skaičius Vaikų globos namuose - 30.

Globėjų (rūpintojų) mokymas ir parama

GIMK programa - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, nuolatinių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. GIMK programa visada atstovauja vaikui ir jo interesams bei siekia padėti vaikui surasti šeimą.

Per mokymus būsimi globėjai ir įtėviai susipažįsta su procedūromis, galimų įvaikinti ar globoti vaikų poreikiais, išgyvenimais, auklėjimo metodais, pokyčiais pareiškėjų asmeniniame gyvenime atėjus vaikui į šeimą. Nagrinėjamos temos: Trauma, gijimas. Savivertė. Pasiruošimas pokyčiams. Lytinio ugdymo klausimai.

Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemas, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.

Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.

Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.

Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.

Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.

Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu.

Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.

Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.

Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.

Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.

Lietuvoje yra išklausoma vaiko nuomonė. Paauglys turi sutikti būti globojamas. Vyresnių vaikų globėjai liudija, jog tapę namais paaugliui jie gauna dvigubą emocinį užtaisą, nes ne tik tu pakvieti būti drauge, bet ir vyresnis vaikas pasirenka užaugti su tavimi. Labai svarbu žinoti ir suprasti, kad vaikas gali turėti labai daug baimių, susijusių su globa namuose. Viena vertus, jis gali būti niekada nepatyręs, koks iš tikrųjų yra gyvenimas namuose, kita vertus - prisiminimai apie buvusius namus gali būti labai skausmingi. Neretai vyresni vaikai turi įvairių sunkių ir skausmingų prisiminimų, yra girdėję iš vaikų skaudžių ir nebūtinai tikrų pasakojimų, turi įvairių fantazijų ir įsitikinimų, lūkesčių.

Dauguma baimių yra susijusios su amžiumi ir klaidingais įsitikinimais. Vaikų auginimas yra susijęs tiesiogiai ir su savęs auginimu. Jeigu suaugusysis tikisi, kad vaikas privalo būti jo kopija ir elgtis ar būti toks, kokias fantazijas ir lūkesčius turi suaugusysis, tai - pražūtingas kelias. Tobulumo standartų nėra ir kiekvienas mes esame individualybė. Paauglystė turi mūsų visuomenėje galingą neigiamą užtaisą ir tai gali būti susiję ir su tuo, kad labai stipriai norime sukontroliuoti, o paauglio sukontroliuoti taip, kaip galima sukontroliuoti mažą vaiką, greičiausiai nepavyks. Kiekvienas amžiaus tarpsnis yra ypatingas, gražus ir turintis savo aitrių prieskonių.

Tikrai yra nemažai būdų, kaip galite padėti vaikams užaugti. Jei nesate tikras, nuo ko pradėti, puikus būdas susipažinti su daugybe skirtingų amžiaus grupių vaikų - padėti atokvėpio globai. Paprasčiau tariant, atokvėpis yra trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams. Kai vaiko globėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių negali pasirūpinti vaiku, kai ištinka krizinė situacija, jam padeda kitas globėjas, t. y. Kitas būdas padėti vaikui augti ir užmegzti pastovius ir ilgalaikius ryšius - laikinas vaiko, augančio institucijoje, svečiavimasis. Tai - pastovūs, trumpalaikiai, suplanuoti susitikimai su vaiku savaitgaliais, švenčių ar vaiko atostogų metu.

tags: #rekomendacijos #kaip #ugdyti #vaikus #is #globos

• Kaip ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikus
• Dvejų Metų Vaiko Judėjimo Priemonės: Aktyvumo Skatinimas ir Saugumas
• Prevencinės priemonės nuo kūdikių odos sudirginimo
• Reikalavimai darželių higienai
• Konsistencija ir kvapas