Mokytojo profesija reikalauja ne tik žinių bagažo, bet ir gebėjimo lanksčiai prisitaikyti prie įvairių situacijų, ypač kalbant apie vaikų ugdymą. Nors kartais kyla klausimų dėl mokytojų teisės organizuoti vaikų veiklą, įskaitant ir jų sėdimą klasėje, svarbu suprasti, kad mokytojo vaidmuo yra platesnis nei vien tik dalyko dėstymas. Mokytojas yra vedlys, kuriuo seka vaikas, ir jo misija - ne tik perduoti žinias, bet ir ugdyti asmenybę, formuoti vertybes bei padėti vaikui pažinti save ir pasaulį.
Žaidimo svarba ugdymo procese
VDU Švietimo akademijos docentė Milda Brėdikytė pabrėžia žaidimo svarbą ugdymo įstaigoje, ypač ikimokyklinėje. Ji akcentuoja, kad ikimokykliniame ugdyme neturėtų būti taikomi formalūs mokyklos metodai, o psichologiniai instrumentai formuojasi per žaidybines veiklas. „Žaisdami mes išgyvename įvairias situacijas ir tai formuoja mūsų patirtį, tuomet atsiranda psichologiniai instrumentai, kurie padeda vaikui mąstyti ir mokytis. Vaikas mokosi ne ramiai sėdėdamas, o kurdamas, žaisdamas ir judėdamas“, - teigia ji.
Ąžuolas Jašinskas, 2022 m. Meilės Lukšienės premijos laureatas, siūlo nepamiršti žaidimo ne tik ugdant vaikus, bet ir kuriant su jais ryšį. „Žaidimas yra puiki motyvacinė priemonė ir pažinimo šaltinis. Tuo pačiu tai yra priemonė ir būdas užmegzti su vaiku ryšį. Kai mokytojas žaidžia su vaikais krepšinį, futbolą, kvadratą ar slėpynes, svarbu nepamiršti, kad galbūt kažkuriam iš tų vaikų šis laikas yra jo dienos esmė, kertinis momentas jo dienoje. Yra vaikų, kurie negauna iš tėvų net elementaraus dėmesio ir žaidimo laiko - mokytojas kaip žaidimų draugas gali labai pagelbėti vaikui mokantis, augant ir pažįstant save.“
Mokytojas kaip autoritetas ir vedlys
Pasak mokytojo Ąžuolo Jašinsko, vaikams atsidavusius ir savo darbą mylinčius mokytojus turėtume vadinti herojais: mokytojas yra vedlys, kuriuo seka vaikas. „Tenka pripažinti, kad mokytojas pasirinko ne pačią lengviausią specialybę, vertinant ją ir pagal darbo krūvį, ir darbo pobūdį, ir finansinį atlygį už šį darbą, taip pat - patiriamo streso kiekį. Atsakomybė, užgulusi pedagogo pečius, yra labai didelė. Bet, kita vertus, kiekvienas mokytojas turi stengtis vaikui būti herojumi, kad vaikas juo tikėtų, sektų ir matytų jį kaip autoritetą bei vedlį. Tai ir yra pagrindinė mokytojo misija“, - įsitikinęs Ą. Jašinskas.
VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros profesorė O. Monkevičienė sako, kad svarbu suprasti, jog ikimokyklinė įstaiga dar nėra mokykla. Čia turėtų vyrauti vaikų ir vaikystės kultūra. Ir būdai vaikus mokyti bei motyvuoti turėtų būti orientuoti į mažą vaiką. „Žinoma, iš mokyklių jaučiamas didelis spaudimas paruošti vaikus mokyklai, įgyti atitinkamų žinių, bet šiame etape mokytojams svarbiausia stebėti vaiką, matyti, kaip jis mokosi, kas jį motyvuoja, domina. Ir vienas iš būdų tai padaryti yra žaidimas“.
Bendradarbiavimas tarp mokytojų ir tėvų
Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio, pradinio ugdymo ir pagalbos mokiniui studijų programų vykdymo grupės vadovė, Europos Komisijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo ekspertė, pabrėžia bendradarbiavimo svarbą: „Tik bendradarbiaudami galime pasiekti bendrų tikslų ir susitarimų. Tarimosi kultūra yra pagrindas“. Ji taip pat atkreipia dėmesį į individualią vaiko situaciją: „Yra ir kita tėvų reikalavimų medalio pusė. Gali būti, kad vaikas yra perkrautas įvairiais reikalavimais, veiklomis po pamokų, yra nuolat pervargęs, arba atvirkščiai - juo mažai domimasi, jis negauna jokios individualios pagalbos iš savo šeimos. Mokykla kartu turi ugdyti ir tėvų gebėjimus, juos šviesti ir bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų. Tariantis, diskutuojant ir susitariant, laikantis susitarimų galima pasiekti geresnių rezultatų konkretaus vaiko atžvilgiu“.
Anot profesorės O. Monkevičienės, tėvai dažniausiai teigiamai vertina pedagogus, todėl svarbu palaikyti ryšį ir ieškoti bendradarbiavimo kelių. Ji dalijasi patirtimi apie specialiųjų poreikių turintį vaiką, kurio tėvai iš pradžių bijojo informuoti apie jo poreikius, baimindamiesi, kad vaikas nebus priimtas. „Mes tikrai labai jautriai turėtume šioje vietoje žiūrėti ir vertinti santykį su tėvais. Neturi būti ugdymo įstaiga uždara ir teisianti“, - įsitikinusi ji.
Kūrybiškumas ir vaiko smalsumo skatinimas
Milda Brėdikytė, VDU Švietimo akademijos docentė, pabrėžia pedagogo profesijos kūrybiškumą: „Mokytojo darbas yra nuolatinė improvizacija, džiazas, kuris yra kuriamas ir skamba nuo ryto iki vakaro. Pagrindinis mūsų receptas - neužgniaužti vaiko, jo nepamiršti, neskubėti jo motyvuoti ir kažko reikalauti, turime pajausti ir eiti vaiko ritmu bei tempu“. Ji įsitikinusi, kad žmogus gimsta motyvuotas mokytis, o klaidos, kurias daro tėvai ir pedagogai, gali paversti vaiką nemotyvuotu.
Startuolio „Vedliai“ įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė teigia, kad vienas iš svarbiausių ugdymo tikslų - vaiko gebėjimas kurti. „Mūsų tikslas yra ne tik suteikti vaikui žinių, duoti jam informacijos, bet ir padėti jam atrasti, sukurti kažką naujo, kad vaikas įdėtų bent šiek tiek savęs. Tai savaime paskatina jo smalsumą ir domėjimąsi. Pats pasirinkęs savo temą ar spalvą, vaikas jaučiasi labiau įsitraukęs ir motyvuotas - tai yra mūsų bendra kūryba. Sužadinus vaiko smalsumą, jis ir išmoks daugiau“.
Teisiniai aspektai ir mokytojo teisės
Lietuvos švietimo sistemoje mokytojai turi aiškiai apibrėžtas teises ir pareigas, tačiau realybėje šios ribos dažnai išsitrina. Mokytojai turi teisę dirbti saugioje aplinkoje, pasirinkti pedagoginės veiklos formas ir metodus, tobulinti kvalifikaciją bei atsisakyti vykdyti neteisėtus nurodymus. Tačiau praktikoje šios teisės dažnai lieka tik popieriuje. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė ramina tėvus dėl fizinės jėgos panaudojimo, pabrėždama, kad bet kokie veiksmai bus griežtai reglamentuoti ir smurtas nebus leidžiamas. Ji taip pat akcentuoja, kad mokytojai, bijodami prarasti darbą ar sukelti konfliktą, neretai nutyli pažeidimus ar susitaiko su netinkamomis darbo sąlygomis.
"Persona grata": Kaip mokytojo profesijos prestižą supranta jaunoji mokytojų karta?
Mokytojo atsakomybė prasideda nuo momento, kai mokinys įžengia į klasę, ir tęsiasi iki tol, kol jis ją palieka. Taikyti fizinių bausmių ir žeminti mokinių orumą yra tabu. Taip pat mokytojai negali palikti mokinių be priežiūros. Svarbu suprasti, kad teisės ir atsakomybė nėra priešai, o veikiau dvi tos pačios monetos pusės. Kai mokytojas aiškiai suvokia savo teises, jis gali drąsiau prisiimti atsakomybę.
Kalbant apie mokytojų ir mokinių santykius, svarbus yra abipusis pagarba ir bendrų susitarimų laikymasis. Jei kyla nesutarimų, svarbu ieškoti būdų juos spręsti, kreipiantis į mokyklos administraciją, tėvus ar kitus patikimus suaugusiuosius. Mokytojas neturi elgtis neteisingai nei vieno mokinio atžvilgiu, o jei jaučia spaudimą ar yra verčiamas siekti nepagrįstų rezultatų, turėtų kreiptis pagalbos.
Nors mokytojo profesija reikalauja daug pastangų ir atsakomybės, ji išlieka viena prasmingiausių. Mokytojai formuoja ateitį, ugdydami mąstančius ir atsakingus piliečius. Informuotas mokytojas yra ne tik saugesnis, bet ir laisvesnis kurti, eksperimentuoti ir įkvėpti.
