Artėjant naujiems mokslo metams, visuomenėje suaktyvėja diskusijos apie vaikų teises ir pareigas mokykloje. Mokyklos nelankymas - tai problema, kuri kelia susirūpinimą tiek tėvams, tiek pedagogams, tiek vaiko teisių gynėjams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl mokyklos nelankymas gali būti laikomas vaiko teisių pažeidimu, kokios yra jo priežastys ir pasekmės, bei kokios priemonės taikomos siekiant užtikrinti vaiko teisę į mokslą.
Teisinis reglamentavimas ir vaiko teisės
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas. Taip pat nurodoma, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Švietimo įstatyme detalizuojamos mokymo prievolės, nemokamo mokymo sąlygos bei kitos nuostatos. Įstatymas nuolat keičiamas ir papildomas, atsižvelgiant į besikeičiančius visuomenės poreikius ir iššūkius.
Mokyklos nelankymas, kuomet vaikas nepasiekia 16 metų, yra tiesioginis vaiko teisės į mokslą pažeidimas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena apie savalaikės pagalbos vaikui svarbą. Seimas nusprendė, kad mokyklos privalės informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Tokiu būdu vaiko teisės, gavusios pranešimą, turės domėtis informacija, inicijuoti paslaugų teikimą, lankyti šeimą.
Pagrindinės vaiko teisės mokykloje:
- Teisė į kokybišką ir nemokamą (valstybinėse ir savivaldybių mokyklose) mokslą.
- Teisė į saugią ir sveiką aplinką.
- Teisė į pagarbą ir nediskriminavimą.
- Teisė reikšti savo nuomonę ir dalyvauti mokyklos gyvenime.
- Teisė į privataus gyvenimo apsaugą.
- Teisė į specialiąją pagalbą (jei tokia reikalinga).
Pagrindinės vaiko pareigos mokykloje:
- Lankyti mokyklą ir dalyvauti ugdymo procese.
- Gerbti mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus.
- Laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių.
- Mokytis sąžiningai ir siekti gerų rezultatų.
- Gerbti kitų mokinių teises ir orumą.
- Saugoti mokyklos turtą.
Mokyklos nelankymo priežastys ir pasekmės
Mokyklos nelankymo priežastys yra įvairios: socialinės, ekonominės, psichologinės. Specialistai atkreipia dėmesį, kad paauglystė susijusi su fizine, socialine ir emocine vaiko branda, šis amžiaus tarpsnis yra itin jautrus vaikui. Paaugliui iškyla tapatumo klausimai, formuojasi ir pagrindinės vertybės bei elgesio normos, jis palaipsniui atsiskiria nuo tėvų, stiprėja draugų įtaka jam, patiria pirmuosius susižavėjimus. Ypač skaudžiai vaikai priima patyčias dėl išvaizdos, išgyvena nepritapimą prie bendraamžių ar kai su kitais klasėje nespėja atlikti užduočių.
Kai vaikas patiria gilesnius emocinius sunkumus ir supratimo bei paramos nesulaukia iš šeimos, tai gali skatinti saugumo ieškoti kitur, tokį vaiką dažnai įtraukia netinkamos kompanijos, eksperimentai su psichoaktyviomis medžiagomis ir pan. Klaipėdos regiono MDFT koordinatorė Jurgita Butkė atkreipia dėmesį, kad dėl visų šių priežasčių paauglys gali patirti baimę, gėdą ar net pyktį. Šie jausmai yra patys stipriausi bet kuriam žmogui, o ypač jie paliečia paauglystėje. Tad kartais pagalbos nesulaukęs paauglys renkasi lengviausią kelią nuo jų apsisaugoti - tiesiog neina į mokyklą.
Pastebime, kad vėliau metų eigoje tėvų bei mokyklos dėmesys pamokų lankomumui tarsi sumenksta. Tačiau labai svarbu, kad kai tik vaikas pradeda praleisti pamokas, to nepriimtume kaip normos, konkrečiam vaikui būdingo elgesio. Kuo anksčiau apčiuopsime vaiko sunkumus, tuo lengvesnis bus jo kelias link pokyčio.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mokyklos nelankančių vaikų skaičius siekia 16-17 tūkst. vaikų iki 16 metų. Mokyklos nelankymas tiesiogiai koreliuoja su mokymosi rezultatais. Tikrai matome, kad skaičius pamokų, kurios yra nepateisintos net ir tėvų rašteliu, yra didelis. Mokyklos dažnai nežino, kas vyksta su vaiku, ar jis tikrai serga, turime pasirūpinti ir žinoti, kur yra vaikas ir kas vyksta.
Multidimensinės šeimos terapijos programa: pagalba paaugliams ir šeimoms
Vienas iš galimų pagalbos būdų yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos treti metai vykdoma „Multidimensinės šeimos terapijos programa“. Ji skirta paauglius auginančioms šeimoms ir teikiama terapinių pokalbių forma. Įprastai mokyklos lankomumo klausimai iškyla pirmaisiais naujų mokslo metų mėnesiais. Lapkritį jie sudaro jau apie 90 proc. visų šios šeimos terapijos programos atvejų.
Su paauglių šeimomis dirbantys šeimos terapijos praktikai atkreipia dėmesį ir į moksleivio tėvų ar globėjų, mokykos bei pagalbos specialistų bendradarbiavimo reikšmę identifikuojant vaiko sunkumus bei padedant juos išspręsti. Mokytojai yra svarbūs pagalbininkai, nes mokykla yra puiki vieta matyti vaiką pačiose įvairiausiose situacijose: koks ateina iš namų, koks jo santykis su bendraamžiais, kaip sekasi pamokose, kokie jo pasirinkimai ir pan.
Kaip pavyzdžiu dalijamasi vienu iš paskutiniųjų sėkmingų atvejų, kai iniciatyva priklausė šeštos klasės moksleivės mokytojams. „Dėl mokyklos nelankančios dukros, paskatinti pedagogų, į mus kreipėsi mergaitės tėvai, o jau pirmųjų susitikimų metu atsivėrė ir gilesnės šeimos problemos. Kaip vis dar dažnai nutinka tėvams skiriantis, paaiškėjo, kad mergaitė buvo įtraukta į suaugusiųjų tarpusavio nesantaiką, patyrė jų manipuliacijas, matė nuo tėvo smurto kenčiančią mamą“, - pasakoja MDFT specialistė Jurgita Paužienė.
Pagal Multidimensinės šeimos terapijos metodiką, jeigu vaikas ilgą laiką nelankė mokyklos, tai jis į ugdymo procesą turėtų grįžti palaipsniui. Tai reiškia, kad iš pradžių padedama vaikui rasti dalykus, pamokas, kurios patinka ir nuo jų prasideda saugus, pasitikėjimą vaikui suteikiantis kelias atgal į mokyklą. Pasak J. Paužienės, kartu su mergaitės mama buvo nuspręsta paauglei pasiūlyti alternatyvą buvusiai mokyklai - nuotolinį mokymąsi. Pamokose ji galėjo dalyvauti iš namų. Po gilios krizės ir 8-ių mėnesių intensyvios šeimos terapijos pasiekta džiugių rezultatų. Šeštoje klasėje ir iš namų šiuo metu besimokanti paauglė jau artimiausiu metu pasirengusi grįžti į įprastą mokyklą.
Multidimensinės šeimos terapijos programa trunka ne mažiau kaip pusę metų, sudėtingesniais atvejais gali būti pratęsta iki 8 mėnesių. Tėvų ir paauglio susitikimai su terapijos specialistu vyksta kartą ar du per savaitę. Šeimos terapijos komandos šiuo metu veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir 100 km spinduliu aplink šiuos miestus. Jau pavyko padėti 99-ioms šalies šeimoms. Šiuo metu dirbama dar su 54-iomis kompleksinių elgesio sunkumų turinčius paauglius auginančiomis šeimomis.
Nauji reikalavimai dėl pateisinamų dienų ir tėvų atsakomybė
Nuo šių mokslo metų įsigaliojo naujos taisyklės dėl neatvykimo į mokyklą pateisinimo. Tėvai galės pateisinti tik 5 vaiko nelankytas dienas mokykloje per mėnesį. Jei vaikas serga ilgiau, tuomet reikės gauti medikų išrašą. Tai papildoma našta ir taip apkrautiems šeimos gydytojams, bet bent jau politikams nagrinėjant šį klausimą sistema, kaip toji informacija suvaikščios, nebuvo paminėta.
Buvusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė anksčiau sakė, kad į ministeriją kreipiasi mokytojai, sakydami, kad situacija su vaikų lankomumu yra itin prasta. Mokyklos lankomumas tiesiogiai koreliuoja su mokymosi rezultatais. Tikrai matome, kad skaičius pamokų, kurios yra nepateisintos net ir tėvų rašteliu, yra didelis. Norime aiškiai pasakyti, kad netoleruosime pamokų nelankymo be pateisinamos priežasties.
Seimas jau priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos mokyklos privalės tą pačią dieną informuoti tėvus, kad jų vaikų nėra mokykloje, jeigu patys tėvai prieš tai nepranešė, jog jų atžalos dėl vienokios ar kitokios priežasties negali atvykti į pamokas. Mokyklos taip pat turės privalomai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Blogiausiu atveju už tokį nusižengimą tėvams ar globėjams gali būti skiriamas įspėjimas, 140-300 eurų administracinė bauda arba įpareigojimas lankyti specialius kursus.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Darius Žvirdauskas teigia, kad nauja tvarka nėra per daug griežta, o siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į pamokų lankymo svarbą. Jis paminėjo, kad socialinės rizikos šeimose sunkiau taikyti griežtesnes priemones už vaiko nepriežiūrą ar nelankymą. Taip pat pateikė pavyzdį, kai vaikai keliauja atostogauti ne per moksleivių atostogas, taip praleisdami pamokas.
Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo, kad už tėvų vengimą leisti vaiką į mokyklą iki 16 metų ar kliudymą vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, gali būti skiriamas įspėjimas arba 140-300 eurų dydžio bauda, o jei tai ne pirmas kartas, tuomet bauda išaugtų iki 280-600 eurų. Policijos departamento duomenimis, 2021 metais už kliudymą mokytis pradėtos 7 administracinių nusižengimų bylos, o 2022 metais - 46.
Būtinas individualus požiūris į kiekvieną vaiką
Kaip ir minėtu atveju, dažnai terapinis procesas su šeima yra daugiasluoksnis, jaunuolio sunkumai tarsi atveriami vienas po kito, taip palaipsniui atsiskleidžia gilesnės delinkventinio elgesio priežastys ir ištakos. Norint pagelbėti paaugliui, taip pat svarbu atrasti tą vienintelį konkrečiam paaugliui skirtą pagalbos kelią iki kol nesusiformavo sistemingas jo elgesys. Tad visais atvejais ieškoma individualaus priėjimo prie vaiko, stengiamasi rasti būtent jam paveikius žodžius, padedama vizualizuoti galimą pokytį ir nukreipiama jo link.
Šeimos terapijos metodika unikali ir tuo, kad į darbą įtraukiama ne tik vaiko šeima, bet dažnai kur kas platesnė, vaikui reikšminga artimiausia aplinka, dažnai tai būna ir mokykla. O identifikavus vaiko sunkumus šiose aplinkose, joms keičiantis, kinta ir paauglio elgesys. Svarbu atminti, kad paauglys pareikalauja atidumo iš visų esančių šalia: tėvų, globėjų, vyresniųjų draugų.
Lietuvos psichologų sąjungos narė Alina Martinkutė-Vorobej atkreipia dėmesį, kad bet kokiais būdais bandoma priversti ugdymo įstaigas lankyti visus vaikus, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių vaikas nelanko. Tačiau kyla ir klausimas, kuo vadovaujantis mokykloms (ir VGK) priskiriamos lankomumo kontrolės funkcijos. Ji pridūrė, kad švietimo reformų sūkuryje mokytojams tokie sprendimai - tik dar viena neapmokėta darbo funkcija.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė teigia, kad jei vaikas dažnai ir nuosekliai imtų praleisti pamokas, dėl to nukentėtų jo pasiekimai ir mokykla dėl to kreiptųsi į vaiko teisių gynėjus, tokiu atveju vyktų į šeimą, kalbėtų su vaiku bei jo tėvais ir kartu ieškotų būdų kaip rasti geriausią sprendimą ir užtikrinti vaiko teisę į mokslą. Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo 18 568 pranešimus apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, iš jų 555 atvejai buvo susiję su galimai pažeista vaiko teise į mokymąsi.
