Darius Radzevičius, medicinos mokslų daktaras, plastikos chirurgas ir vaikų ortopedas, gimęs 1967 m., yra žinomas dėl savo profesionalumo ir patirties įvairiose medicinos srityse. Jo karjera apima daugybę sudėtingų operacijų, konsultacijų ir mokslinių publikacijų. Neseniai jis atliko devynias operacijas Kazachstano sostinėje Astanoje, kur dalijosi savo žiniomis ir patirtimi su vietos medikais.
Viena iš operacijų Kazachstane ypač įsiminė. „7 mėnesių kūdikiui, gimusiam su aštuoniais pėdos pirštais, teko pašalinti tris. Atvejai, kai vaikas gimsta turėdamas daugiau nei penkis pirštus, nėra labai reti. Gydytojų nebestebina, kai ant vienos rankos ar pėdos pamato šešis, kiek rečiau - septynis pirštus. Aštuonių matyti man dar neteko“, - pripažino vilnietis. Jis puikiai susidorojo su užduotimi. Kai užgis operacijos randai ir vaikas paaugs, gyvens tokį patį gyvenimą, kaip ir būtų gimęs su penkiais pirštais.
D. Radzevičius atliko 9 plaštakų ir pėdų operacijas. Ši klinika turi sutartį su vietine ligonių kasa, tad pacientams mokėti nereikėjo. Be operacijos, kurią atliko vaikui, gimusiam su 8 pirštais ant pėdos, lietuvis atskyrė suaugusius pirštus, operavo šleivas plaštakas, kreivą riešą. Kadangi vaikas gimė ne tik su 8 pirštais, bet ir su 8 padikauliais, reikėjo gerai viską įvertinti. Reikia parinkti pirštus, kuriuos galima pašalinti, kad po to ne tik gražiai atrodytų pėda, pirštai ar tarpupirščiai, bet ir būtų galima ją priminti, lengvai vaikščioti, pėda būtų stabili. O kadangi vaikas turėjo ne tik 8 pirštus, bet ir tiek pat padikaulių, teko gerai viską apsvarstyti. Būtent šių subtilybių lietuvis ir mokė kazachus. Pasak D. Radzevičiaus, pats geriausias laikas panašiai operacijai - kol vaikas dar nepradėjo vaikščioti.
Kaip D. Radzevičius atsidūrė Kazachstane? Jau ne vieneri metai pasitobulinti į Vaikų ligoninę Vilniuje atvyksta gydytojai iš šios tolimos šalies. Jie mokėsi iš įvairių sričių specialistų, kai kuriuos jų kvietėsi ir pas save - kad pamokytų, kaip atlikti vienas ar kitas operacijas, gydyti vieną ar kitą patologiją. „Iš pradžių kazachai mokėsi stambių operacijų, pamažu priėjo eilė plaštakų bei pėdų operacijoms - mano sričiai. Tad kaip manęs paklausė, ar sutikčiau atvykti į Astaną atlikti keletą operacijų ir pakonsultuoti, iškart sutikau“, - bendradarbiavimo su kolegomis kazachais pradžią prisiminė D. Radzevičius.
Vilnietis gydytojas neabejojo dėl dviejų priežasčių: keliauti mėgstantis ir daugybę pasaulio išmaišęs medikas prisipažino dar niekada nesilankęs Kazachstane. Jam buvo įdomu pažinti naują šalį. Tačiau dar svarbesnis buvo kitas motyvas. „Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, apie 1996-1997 metus dirbau chirurgu vaikų ligoninėje - tuomet organizacija „Lietuvos vaikų viltis“ į Vilnių kasmet atveždavo amerikiečius specialistus, kad šie mokytų mus. Taip susipažinau su pasaulyje vienu geriausiu pripažintu plaštakos chirurgu Terry Lightu iš Čikagos. Jis labai prisidėjo prie mano karjeros - padėjo man užaugti kaip plaštakos chirurgui. Amerikiečiai gydytojai atvykdavo per savo atostogas, bet su Terry bendravome ir tarp vizitų. Galiausiai mentorystė peraugo į asmeninę draugystę. Tad prisimindamas tą dovaną sutikau padėti kolegoms iš Kazachstano ir perduoti tai, ką žinau ir moku“, - pasakojo D. Radzevičius.
Jis nesutiko tik su viena kazachų sąlyga: tolimos šalies atstovai norėjo lietuvį pas save matyti visą savaitę. D. Radzevičius dėl didelio užimtumo pas juos galėjo praleisti tik tris dienas. „Penktadienį atskridau, vakare buvo pacientų konsultacija, šeštadienį ir sekmadienį nuo ryto iki vakaro dirbome operacinėje, o pirmadienį išskridau“, - trumpai darbotvarkę pristatė vilnietis.
Kultūrinis šokas - taip D. Radzevičius apibūdino pirmuosius įspūdžius, kai atsidūrė Kazachstane ir jį pakvietusioje klinikoje. Nors tai buvo privati klinika, joje esanti įranga ir aplinka gydytojui priminė vaizdą, kurį Lietuvos ligoninėse matė daugiau nei prieš 20 metų. „Puikiai supratau, ką patyrė T. Lightas, pirmąkart atvykęs pas mus į ligoninę Vilniuje paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Skirtumas tik tas, kad man teko dirbti sovietmečiu, tad Kazachstano klinikos vaizdas ir aprūpinimas įranga nebuvo svetimas - jau žinojau, kas tai yra“, - pastebėjo gydytojas.
Kolegos kazachai, pasak jo, noriai gaudė kiekvieną žodį, stebėjo operacijas ir mokėsi. „Mokiau juos ne tik darbo skalpeliu, bet ir daviau daug gyvenimiškų patarimų: ką skaityti, kaip tobulintis, ką daryti, kad praktika būtų sėkminga, kaip bendrauti su pacientais ir jų tėvais“, - pasakojo D. Radzevičius.
Pirmą kartą Kazachstane viešėjusiam D. Radzevičiui nemažą įspūdį padarė ir kultūriniai skirtumai. „Dar niekur nemačiau tiek erdvės, tiek daug pastatų ir taip mažai žmonių. Miestas gana tuščias - nei vietinių, nei turistų“, - vilnietis stebėjosi Astana, kurią šalies parlamentas neseniai pervadino Nursultanu. Kadangi jis ten viešėjo ramadano metu, prie musulmoniškų tradicijų besilaikančių kazachų teko derinti ir pietų ar vakarienės metą: pavalgyti lietuvis gaudavo tik 11 vakaro, kai nusileisdavo saulė. Nors jam, kaip užsieniečiui, siūlydavo pietus ir dieną, gerbdamas šalies tradicijas dieną D. Radzevičius dieną tik gerdavo vandenį ir suvalgydavo vieną kitą vaisių.
Išlydėdami kolegos paprašė D. Radzevičiaus atvykti dar kartą.
Daktaras Darius Radzevičius (g. 1967 m.) yra Medicinos mokslų daktaras, plastikos chirurgas, vaikų ortopedas. 1991 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 1995 m. - Vilniaus universiteto vaikų chirurgijos rezidentūrą. 2001 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Įgimtų nykščio deformacijų chirurginis gydymas“. D. Radzevičius yra tikrasis Lietuvos plastinės chirurgijos draugijos narys, Lietuvos plaštakos chirurgijos draugijos narys (buvęs prezidentas), Lietuvos vaikų ortopedų draugijos narys, taip pat tikrasis Amerikos plaštakos chirurgijos draugijos narys. Dalyvauja Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės programoje „Lietuvos vaikų viltis“. Paskelbė 5 tarptautines publikacijas, yra vadovėlių „Vaikų ligos“ V tomo ir „Otorinolaringologija. Otologijos pradmenys“ bendraautoris. Skaito pranešimus įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Plastikos chirurgo dr. Dariaus Radzevičiaus atliekamos operacijos apima platų spektrą, nuo krūtų didinimo ir mažinimo iki veido patempimo ir randų korekcijos. Jo konsultacija leidžia išsamiau nustatyti, kokios procedūros pacientui reikėtų.
| Operacijos tipas | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| Krūtų didinimas implantais | Kosmetinė chirurginė procedūra, kurios metu krūtų implantais padidinamas krūtų dydis ir forma. |
| Krūtų sumažinimas | Procedūra, kurios metu siekiama sumažinti pernelyg didelių krūtų dydį ir svorį. |
| Krūtų pakėlimas | Procedūra, skirta spręsti krūtų nukritimo problemas. |
| Krūtinės mažinimas vyrams (Ginekomastija) | Operacija, skirta sumažinti vyrų krūties audinio perteklių. |
| Riebalų pašalinimas ir kūno linijų formavimas | Kosmetinės procedūros, siekiant pagerinti kūno išvaizdą. |
| Pilvo sienos korekcija | Chirurginės procedūros, skirtos atstatyti pilvo sienos vientisumą ir funkcionalumą. |
| Veido patempimas | Chirurginės procedūros, siekiančios pašalinti matomus senėjimo požymius ant veido. |
| Nechirurginė raukšlių korekcija injekcijomis | Minimaliai invazinės procedūros, siekiant sumažinti raukšlių atsiradimą. |
| Atlėpusių ausų operacija | Chirurginė procedūra atlėpusioms ausims pagražinti. |
| Nosies plastika | Operacija, skirta pagerinti nosies išvaizdą ir funkciją. |
| Lūpų putlinimas | Kosmetinė procedūra, naudojama siekiant padidinti lūpų formą ir pilnumą. |
| Prakaitavimo gydymas | Chirurginės procedūros, taikomos gydant per didelį prakaitavimą. |
| Galūnių deformacijų operacijos | Operacijos, siekiančios patobulinti rankų ar kojų anomalijas. |
| Randų plastinės operacijos | Operacijos, siekiančios sumažinti randus. |
Žmona Jurgita Radzevičienė - gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė. „Viskas prasidėjo nuo jos akių, o išsirutuliojo į šeimyninį gyvenimą - pernai šventėme 25 metus kartu“, - šypsosi medicinos mokslų daktaras, plastikos chirurgas Darius Radzevičius. Jo teigimu, išlaikyti santuoką yra labai didelis darbas. „Manau, kad viskas susiję. Jeigu meilės nėra, pora kartu augins vaikus, turės bendras pareigas, tačiau kas bus atžaloms užaugus? Skyrybos? Gyventi tik tam, kad žinotum, jog paauginęs vaikus skirsiesi, mano galva, yra beprotybė. Prisiminkite, kodėl įsimylėjote būtent šį žmogų, kuris yra šalia - juk ne šiaip sau? Gal ta meilė yra, tereikia įdėti darbo?“ - svarsto D. Radzevičius.
Jis pabrėžia, kad pora turi sėdėti tame pačiame traukinyje. „Noriu pasakyti, kad, mano manymu, pora turi turėti bendrų pomėgių, vienijančių dalykų, kurie teiktų džiaugsmą. Galų gale - kartu tobulėtų, nes jeigu vienas labai stipriai tobulėja, o kito traukinys vos pūškuoja, irgi pradeda vertis praraja.“
Kalbant su D. Radzevičiumi, jaučiasi pagarba žmonai Jurgai, kuriai jis negaili ir komplimentų - graži, protinga, išmintinga moteris. „Oi, nejuokaukite! Pykstamės mes reguliariai. Tikrai. Bet juk tai nereiškia, kad santykiai blogi. Aš taip įsivaizduoju, kad šeimų pykčių priežastimi dažniausiai būna tiesiog smulkmenos. Jos kaupiasi, tu pyksti, pradedi nesikalbėti… Iš pradžių nesikalbi dieną, paskui, žiūrėk, jau ir savaitę gali… Dar vėliau, žiūrėk, jau atskirai miegi, atskirai atostogauji, atskirai gyveni… Tad, manau, šeimoje svarbiausia nepatekti į šitą ratą arba, patekus, neleisti jam įsisukti. Problemas reikia spręsti, o jeigu tu myli savo sutuoktinį, tai koks tikslas tą konfliktą tęsti?“
D. Radzevičius pasakoja, kad labai dažnai laisvalaikį Radzevičiai leidžia visi keturiese, tačiau ir paprastomis darbo dienomis, kuomet visi skuba pasinerti į savo pareigas, šeima stengiasi rasti bendrų taškų. „Tai yra vienas iš mūsų ritualų. Juk jeigu kartu valgome, vadinasi, ir kalbamės, tariamės įvairiais klausimais, priimame bendrus sprendimus. Kitas dalykas - savaitgalį irgi leidžiame kartu. Aš nemanau, kad vyras būtinai turėtų kažkur lėkti su draugais, o žmona - su draugėmis. Bent jau mūsų šeimos atveju - mums patinka savaitgaliais būti kartu, o ne atskirai.“
Daug dirbanti pora kaip vieną iš didžiausių savo bendrų hobių įvardija keliavimą: „Žinome, kad tam, jog galėtume tiek dirbti, turime ir daug ilsėtis, o vienas iš geriausių būdų kokybiškai tai padaryti - keliauti. Su dar mažais vaikais leisdavomės į gana rimtas keliones - ne tik po kurortus, bet ir po didelius miestus, kalnus, parodas, koncertus... Mums patinka savaitgaliais būti kartu, o ne atskirai.“
Jie taip pat mėgsta sportą. „Žmona seniau klausdavo, ko tu ten vis bėgioji prie tos upės, o paskui ir pati įsitraukė. Tiesa, dabar mes daugiau vaikščiojame, važinėjame dviračiais.“
tags: #darius #radzevicius #gimimo #metai
