Kūdikystėje patirtos smegenų traumos yra itin pavojingos ir gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai ir vystymuisi. Viena iš sunkiausių ir pavojingiausių būklių yra sukrėsto kūdikio sindromas, kurį sukelia stiprus kūdikio purtymas. Šiame straipsnyje apžvelgsime šios traumos priežastis, simptomus ir galimybes gydyti.
Kas yra sukrėsto kūdikio sindromas?
Sukrėsto kūdikio sindromas (angl. Shaken Baby Syndrome, SBS) yra sunkus smegenų sužalojimas, kurį sukelia stiprus kūdikio ar mažo vaiko purtymas. Toks elgesys pažeidžia vaiko smegenų ląsteles, neleidžiant joms gauti pakankamai deguonies. Šis sindromas taip pat žinomas kaip sukrėtimo sindromas, plakančio kūdikio sindromas, galvos sužalojimas ar įžeidimas. Paprastai jį sukelia neapgalvotas tėvų, globėjų ar net medikų elgesys su kūdikiu, dėl kurio pažeidžiamos smegenys.
Kadangi sukrėtusio kūdikio sindromas pažeidžia smegenis, išoriniai sužalojimai nebūtinai matomi. Naujagimių kaklo kaulai ir raumenys yra nepakankamai išvystyti. Tokiu atveju, jei kūdikis elgiamasi beatodairiškai arba stipriai purtomas, jo silpnos smegenys viduje nuolat juda pirmyn ir atgal, o tai gali sukelti patinimą, mėlynes ar net kraujavimą, nes organai jau yra trapūs, jautrūs ir nepakankamai išvystyti.
Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo.
Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas (pažeidimas - hematomos), kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai. Vaikai paprastai neturi išorinių galvos traumai būdingų požymių.
Kūdikio galva, lyginant su kūnu, yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti. Stipriai kratant vaiką, galva atlieka „botaninį“ judesį. Pažeidimų atsiranda todėl, kad kūdikių galva santykinai didelė, o kaklo raumenys silpni, didelis skysčio kiekis smegenyse, platesnis povoratinklinis tarpas (voratinklinis smegenų dangalas). Botaninio judesio metu smegenys tiesiog sukrečiamos - sumušamos į vidinį kaukolės paviršių, o vėliau smegenys dar kartą sumušamos metant kūdikį į lovytę, tada ir plyšta kūdikių trapios smegenų kraujagyslės.
Tokio purtymo metu gali išsilieti kraujas ir į akių tinklainę. Nuo purtymo gali lūžti ar išnirti kaklo ir ilgieji galūnių kaulai, kurie dar yra silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugotų. Gali būti pažeisti ir pilvo organai - jie plyšta ar kraujuoja.
Pirmą kartą apie tokias traumas 1972 metais rašė G. Caffey, kai kūdikiams buvo nustatyti sunkūs trauminiai galvos smegenų pakenkimai, kraujo išsiliejimai į galvą ir į akis bei ilgųjų kaulų lūžiai, nesant išorinių galvos traumos požymių.
Dažniausiai supurtyto kūdikio sindromo paveikti kūdikiai neišgyvena. Tačiau, jei įtariamas kaklo ar stuburo pažeidimas, būtina skubi medicininė intervencija.
Priežastys
Pagrindinės sukrėsto kūdikio sindromo priežastys yra fiziniai smūgiai į galvą, kurie gali atsirasti sporto metu, autoįvykiuose, kritimuose ar kitose nelaimėse. Tačiau svarbiausia priežastis, vedanti į šią traumą, yra netinkamas suaugusiųjų elgesys su kūdikiu.
Sukrėsto vaiko sindromas yra viena iš fizinio smurto prieš vaikus pasekmių, kai dėl tėvų ar kitų aplinkinių nesusivaldymo, nekantrumo, suaugusiųjų tarpusavio problemų ar alkoholizmo nukenčia vaikas. Bet iš tiesų - kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti jų atžalai.
Kai kurie kūdikiai dažnai verkia, ypač jei yra alkani, pavargę, prisišlapinę, išsituštinę ar tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu, pamaitinti ar pervystyti jie gali nurimti, tačiau ne visada. Jei verksmas trunka ilgai, globėjas patiria stresą, gali prarasti savikontrolę ir imti kūdikį purtyti. Vėmimas, traukuliai, arba traukuliai yra tiesioginės pasekmės, kurias reikia patikrinti.
Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas!
Simptomai
Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, atsisakyti valgyti. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvyksta be sąmonės, gali mirti. Vėliau vaikai atsilieka psichomotoriškai: vėliau pradeda sėdėti, kalbėti, gali prarasti klausą.
Blogiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Sunkesniais atvejais išsivysto traukuliai, sąmonės netekimas, alpimas, gali sutrikti kalba, judesiai, o sunkiausiu atveju gali trikti kvėpavimas, širdies veikla ir vaikutis gali mirti.
Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas.
Kiti galvos sužalojimo simptomai, kurie gali pasireikšti:
- Galvos skausmas
- Pykinimas ir vėmimas
- Vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma
- Sąmonės praradimas
- Jautrumas garsams ar šviesai
- Mieguistumas, vangumas
- Keistas elgesys
- Pusiausvyros sutrikimas
- Dvejinimasis akyse
- Nerišli kalba
Diagnozė
Apie sukrėsto vaiko sindromą reikia pagalvoti tada, kai nėra aiškios traumos priežasties, o pasireiškia galvos traumai būdingi neurologiniai simptomai. Labai svarbu tirti vaikų akis. Akies tinklainėje kraujosruvų pasitaiko iki 80%, po to gali susilpnėti rega, vaikutis gali ir visai apakti.
Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtinama kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegenų pažeidimą ir subdurinę hematomą galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Diagnozuoti kaulų lūžimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogramą. Dažnai pasitaiko sulaužytų šonkaulių, spiralinės stuburo slankstelių ataugų, būna sulūžęs krūtinkaulis, mentės.
Jeigu įtariamas supurtymas (arba tėvams sąžiningai prisipažinus) yra atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, rentgenas.
Gydymas ir Prevencija
Sukpurtyto vaiko sindromo suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo. Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą.
Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Ant šono vaiką svarbu versti iškart visu kūnu (t.y. galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje). Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti.
Prevencija yra geriau nei gydymas, nes kūdikių smegenų pažeidimas nėra gydomas. Atsargiai elgiantis, vengiant pakartotinio ir stipraus kūdikio purtymo, galima išvengti sukrėtusio kūdikio sindromo.
Svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas. Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus.
Vaiko lavinimas, ugdymas, grūdinimas turi atitikti jo amžių ir būti saugus, švelnus ir palaipsnis. Jei Jūsų vaikas patyrė aprašytą traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami supurtymo galimybės, kadangi Jūsų delsimas ar priežasties slėpimas gali tapti net vaiko mirties priežastis.
Nebūkite abejingi, jei matote ar įtariate smurtą prieš vaiką savo kaimynystėje - galbūt Jūs esate vieninteliai, galintys padėti šalia gyvenančiam ir savų tėvų ar globėjų smurtą patiriančiam vaikui.
Kas yra sukrėsto kūdikio sindromas ir kaip jo išvengti
Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25% kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80% išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių. Lengvesnio supurtymo padariniai gali būti nepastebimi kelerius metus, kartais jie gali išryškėti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.
