Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis taip pat gali būti susijęs su įvairiomis rizikomis ir iššūkiais. Įvairios toksiškos medžiagos ir pavojingi aplinkos veiksniai nėščiąsias gali paveikti skirtingai. Tai priklauso nuo to, kiek laiko nėščioji buvo veikiama tų medžiagų, koks jų kiekis pateko į organizmą.
Aplinkos veiksniai ir cheminės medžiagos
Nėščioms moterims reikėtų rinktis ekologiškus arba netoksiškus natūralius valiklius, pavyzdžiui, valgomąją sodą ar actą, kad išvengtų organinių tirpiklių - skaidrių, bespalvių, specifinį kvapą turinčių, lengvai garuojančių bei degių skysčių - neigiamo poveikio.
Apsinuodijimas nitratais įvyksta gaunant šių medžiagų su vandeniu arba maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą, kuris pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Rekomenduojama, visų pirma, įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus vartoti, t. y. atlikti jo tyrimus. Nėščioms moterims, taip pat šeimoms, kuriose auga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, šulinių vandens tyrimai atliekami nemokamai.
Pesticidai (herbicidai, arboricidai, fungicidai ir kt.) - cheminės medžiagos, naudojamos naikinti įvairius kenkėjus. Šias priemones nėštumo metu reikėtų vengti naudoti tiek namuose, tiek ir kieme, sode.
Rūpinantis žmonių sveikata, pastaraisiais metais švino kiekis dažuose smarkiai sumažintas, tačiau vis dar galima įsigyti dažų, kuriuose yra švino. Jeigu nėščiajai prireikė dažyti, tai daryti būtina gerai vėdinamoje patalpoje, būtina ir dėvėti apsauginę kaukę.
Gyvsidabris yra aplinkoje nesuyranti toksiška medžiaga. Vandenyje bakterijos gyvsidabrį paverčia metilo gyvsidabriu, kuris yra dar toksiškesnis. Maisto grandinė yra gana paprasta: gyvsidabris į paviršinius vandenis patenka su nuotekomis, jūriniai augalai gyvsidabrį sugeria. Žuvys, mintančios dumbliais, gauna nedidelius kiekius gyvsidabrio, o daug didesnius jo kiekius sukaupia plėšriosios žuvys. Nėščiosioms reikėtų vengti vartoti dideles plėšriąsias žuvis.
Asbestas - pluoštinis mineralas, pasižymintis neblogomis izoliacinėmis savybėmis. Nėščiosioms moterims nerekomenduojama atlikti remonto darbų, šalinti senų apdailos medžiagų, kurios gali būti užterštos azbestu.
Repelentai - tai bene plačiausiai naudojamos priemonės apsaugai nuo uodų, erkių ir kitų kraujasiurbių. Labai dažnai repelentų sudėtyje būna DEET. Nėščiosioms rekomenduojama rinktis repelentus be DEET arba naudoti juos minimaliai ir gerai vėdinamose patalpose.
Ftalatai ir bisfenolis A (BPA) - tai endokrininę sistemą ardančios ir neigiamai hormonų balansą galinčios paveikti medžiagos. Nors ftalatų ir BPA naudojimas vis griežčiau kontroliuojamas, šių medžiagų vis dar aptinkama namų apyvokos reikmenyse ir induose, plastikiniuose buteliukuose, plastikinėse gertuvėse, vaikų žaisluose, guminiuose batuose ir kt. Nėščiosioms patariama rinktis stiklinius, keramikinius ar nerūdijančio plieno indus ir vengti plastiko, ypač sąlyčio su maistu.
Medicininių procedūrų ir ligų rizika
Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu. Rentgeno spinduliai ir kita jonizuojančioji spinduliuotė taip pat naudojama radioterapijoje. Nėštumo metu reikėtų atidžiai pasverti spinduliuotės naudą ir galimą žalą. Rentgeno primygtinai reikėtų vengti pirmosiomis nėštumo savaitėmis, tačiau ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis gali būti pavojingas.
Įvairūs tyrimai ir procedūros, kurioms naudojamos elektromagnetinės, mechaninės ir kt. bangos. Pavyzdžiui, echoskopija atliekama pasitelkus aukšto dažnio garso bangas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - radijo bangas ir stiprų magnetinį lauką. Šie tyrimai yra laikomi visiškai saugiais, tačiau MRT tyrimas gali būti atliekamas su kontrastinėmis medžiagomis, stokojama duomenų apie jų poveikį vaisiui, tad ši tyrimo forma nėštumo metu nerekomenduojama.
Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims.
Infekcijos ir jų poveikis vaisiui
Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
Toksoplazmozė
Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai.
Raudonukė
Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.
Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija
Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais. Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc. visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji.
Hepatitas B
Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
Gonorėja, Chlamidiozė, Ureaplazma, Mikoplazmos
Gonorėja - tai gonokokų sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Chlamidiozė - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga. Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui. Šios ligos gali sukelti nevaisingumą, persileidimus, priešlaikinį gimdymą.
B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS)
Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.
Sifilis ir ŽIV
Sifilis - lytiškai plintanti liga, kurios eiga susideda iš trijų stadijų. Neišgydyta liga gali apimti vidaus organus ir sukelti paralyžių bei mirtį. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. ŽIV pažeidžia organizmo apsaugą, todėl jis tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos.
Kitos sveikatos problemos ir tyrimai
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi.
Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus.
Bendras kraujo tyrimas yra pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas. Jis parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas, parodo mažakraujystę.
Glikemijos tyrimas ir gliukozės tolerancijos mėginys yra labai svarbūs cukrinio diabeto diagnostikai. Nėščiųjų (gestacinis) diabetas gali išsivystyti bet kuriai nėščiai, net jei ji jaučiasi sveika.
ENG (eritrocitų nusėdimo greitis) pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos. ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
Makšties tepinėlis - tai tepinėlis, kuriame matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos. Jis padeda diagnozuoti įvairias makšties infekcijas.
PRISCA I arba II - tai kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu.
Obseseris-ginekologas paaiškina: prenatalinis genetinis tyrimas
Didelės rizikos nėštumas
Nėštumas skirstomas į didelės rizikos ir mažos rizikos nėštumus. Didelės rizikos nėštumai yra tokie, kurie kelia pavojų motinai, vaisiui ar naujagimiui. Tai gali būti gyvybei pavojingi veiksniai arba veiksniai, sukeliantys komplikacijas dėl jau esamų ligų arba atsirandantys nėštumo metu.
Rizikos veiksniai ir priežastys
Moters gyvenimo būdas, taip pat įvairios sveikatos problemos ir pokyčiai gali prisidėti prie to, kad nėštumas būtų laikomas pavojingu. Kai kurie bendri rizikos veiksniai, galintys padidinti didelės rizikos nėštumo tikimybę, yra šie:
- Aukštas kraujo spaudimas
- Epilepsija
- Anemija
- Trombocitų sutrikimai
- Diabetas
- Genetiniai sutrikimai
- Neurologiniai sutrikimai
- Inkstų liga
- Kepenu liga
- Širdies sutrikimai
- Gerybiniai navikai (fibromos)
- Vėžys
- Plaučių būklė
- Astma
- Vilkligė
- Šlapimo takų infekcijos
- Lytiškai plintančios ligos
- Kraujavimo sutrikimai arba menstruacijų sutrikimai
- Nevaisingumo gydymas arba dvynių nėštumas arba mažas placentos augimas
- Ankstesni Cezario pjūviai
- Ankstesni abortai
- Asmeniniai įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas ar tam tikrų narkotikų vartojimas
- Labai mažas arba antsvoris nėštumo metu
- Amžius, ypač jei mama jaunesnė nei 20 metų arba vyresnė nei 35 metų
- Gimdos problemos, pvz., nenormali forma
- Hormoniniai pokyčiai arba esami menstruacijų sutrikimai
- Prasta prenatalinė mityba
- Gimdos kaklelio silpnumas arba trumpas gimdos kaklelis
- Priešlaikinio gimdymo istorija
- Ankstesnis vaiko, turinčio genetinę būklę, pvz., Dauno sindromą, gimimas
- Nėštumas su daugybe vaisių (dvynių, trynukų)
- Bet kokie autoimuniniai sutrikimai
Didelės rizikos nėštumo požymiai
Didelės rizikos nėštumo simptomus dažnai sunku atskirti nuo tipiškų nėštumo simptomų. Didelės rizikos nėštumo metu moteriai gali pasireikšti simptomai, priklausomai nuo būklės / ligos, turinčios įtakos nėštumui. Tai gali būti stiprus skausmas ar mėšlungis apatinėje pilvo dalyje, anemija, regėjimo pokyčiai, sumažėjęs vaisiaus judėjimas, nuolatiniai galvos skausmai, nuotaikos sutrikimai, skausmingas deginimo pojūtis šlapinantis, dažni susitraukimai, hipertenzija.
Įvertinimas ir atranka
Visi didelės rizikos kategorijos atvejai nustatomi pirmojo prenatalinio tyrimo metu, pageidautina pirmąjį nėštumo trimestrą. Kai kurie rizikos veiksniai gali pasirodyti vėliau ir bus atpažinti vėlesnių vizitų metu. Atliekami diagnostiniai tyrimai: neinvaziniai (vaisiaus ultragarsas, kardiotokografija (CTG), Testas be streso (NST), Susitraukimo streso testas (CST)) ir invaziniai (Embrioskopija, Fetoskopija, Chorioninio gaurelio mėginių ėmimas, Amniocentezė, Perkutaninis virkštelės kraujo mėginių ėmimas).
Didelės rizikos nėštumo valdymas
Didelės rizikos nėštumo valdymas priklauso nuo konkrečių rizikos veiksnių. Moteriai gali reikėti planuoti daugiau prenatalinių vizitų pas akušerį, konsultuotis su papildomais medicinos ekspertais, atlikti daugiau vaisiaus įvertinimų ir ultragarso skenavimo. Didelės rizikos nėštumo gimdymas rekomenduojamas ligoninėje.
tags: #nestumas #kontraindikacija #darbui #kenksmingiems #rizikos #veiksniams
