Mano sūneliui irgi nustatė įgimtą plaučių pneumonija... gal galite pasidalinti kas savo patirtimi. Mano sūneliui irgi nustatė įgimtą plaučių pneumonija... gal galite pasidalinti kas savo patirtimi.
Kas konkrečiai jus neramina? Kas konkrečiai jus neramina?
Gime po cezario iškart pastebėjo pablogėjimą kvepavime, išsinešė. Pajungė deguonį, tas nelabai padėjo, pajunge ventiliavimo aparatą ir duoda antibiotikų būklė sako sudėtinga bet stabili. Labai neramina kad nėra pagerėjimo. Vaikas gimė 39sav. Gime po cezario iškart pastebėjo pablogėjimą kvepavime, išsinešė. Gime po cezario iškart pastebėjo pablogėjimą kvepavime, išsinešė.
Laikykites. Panašu, kad situacija yra labai rimta.
Plaučių uždegimas, kitaip dar žinomas kaip pneumonija, yra ūmus plaučių infekcinis susirgimas. Jį būtina nedelsiant gydyti: tik taip galima užkirsti kelią rimtoms, gyvybei pavojingoms komplikacijoms.
Neretai plaučių uždegimas yra laikomas mažų vaikų bei pagyvenusių žmonių liga: juo dažniausiai suserga vaikai iki 3 m. amžiaus bei 65+ m. asmenys. Gydant dauguma bakterinės pneumonijos tipų išgydoma per 1-2 savaites.
Plaučių uždegimas, dar žinomas kaip pneumonija, yra rimta kvėpavimo sistemos liga, kuri gali paveikti bet kokio amžiaus žmones ir gali sukelti net mirtį. Ši liga pasireiškia, kai bakterijos ar virusai patenka į alveoles. Plaučių uždegimas yra pakankamai dažna liga, ypač šaltuoju metų laiku, kai susidaro palankios sąlygos virusams ir bakterijoms plisti.
O šiame straipsnyje aptarsime plaučių uždegimo simptomus, priežastis bei gydymo būdus.
Plaučių uždegimas - kas tai?
Plaučių uždegimas, dar vadinamas pneumonija, yra infekcinė kvėpavimo takų liga, kuri paveikia plaučių audinį, ypač alveoles. Esant uždegimui, alveolės užsipildo skysčiais ar pūliais, todėl plaučiai praranda gebėjimą tinkamai atlikti savo pagrindinę funkciją - užtikrinti efektyvų deguonies tiekimą organizmui.
Ši liga gali būti sukelta įvairių patogenų: bakterijų, virusų ar net toksinių medžiagų patekimo į plaučius.
Plaučių uždegimo priežastys ir rizikos veiksniai
Plaučių uždegimas atsiranda dėl įvairių patogenų, kurie įsiskverbia į kvėpavimo sistemą ir sukelia plaučių audinių uždegimą. Dažniausios plaučių uždegimo priežastys yra bakterijos ir virusai, kurie gali būti perduodami tiesioginio kontakto su infekuotu asmeniu, oro lašeliniu būdu arba netiesiogiai - per užterštus paviršius.
Tarp bakterijų, pagrindinė kaltininkė yra Streptococcus pneumoniae, kuri dažniausiai sukelia bendruomenėje įgytą pneumoniją. Tuo tarpu virusinė pneumonija gali būti sukelta gripo, respiratorinio sincitinio viruso (RSV) ar net koronavirusų, kaip pastebėta per COVID-19 pandemiją.
Kas sukelia plaučių uždegimą? Priežastys gali būti įvairios. Jį gali sukelti ir virusai, ir bakterijos. Galima susirgti ir užspringus maistu, prisidėjus infekcijai. Virusinis plaučių uždegimas gali būti ne toks sunkus. Tokiu atveju, jeigu mažylio imunitetas geras, neprisidėjo bakterinė infekcija, liga gali praeiti ir be antibiotikų.
Bakterinio plaučių uždegimo eiga priklauso nuo sukėlėjų. Pavojingiausi - labai agresyvios bakterijos, pvz., plaučiuose sukeliančios pūlingus židinius. Pasitaiko, laimei, retai, ir žaibinė ligos forma, nuo kurios net ir gydomas antibiotikais per kelias dienas žmogus gali mirti.
Plaučių uždegimas yra kokios nors ligos komplikacija? Taip gali būti. Pavyzdžiui, vaikutis susirgo gripu,o vėliau gripo sukeltu plaučiu uždegimu. Kartais jau sergant kuria nors užkrečiama liga ir nusilpus organizmui dar „prilimpa” pavojinga bakterija, kuri gali sukelti plaučių uždegimą. Specifinių, tik plaučių uždegimą sukeliančių mikroorganizmų nėra. Vis dėlto ryšys tarp virusinių infekcinių ir bakterinių plaučių uždegimų yra, nes sergant susilpnėja imunitetas, atsiranda palankios sąlygos bakterijoms daugintis kvėpavimo takuose. Tikimybė susirgti padidėja ir tada, kai sergama kuria nors kita liga, dėl kurios pablogėja plaučių kraujotaka, jie blogiau vėdinami. Tačiau plaučių uždegimas nebūtinai turi būti kitos ligos komplikacija. Galima ir iškart juo susirgti.
Rizikos veiksniai, didinantys plaučių uždegimo tikimybę, gali būti įvairūs. Vienas svarbiausių - nusilpusi imuninė sistema, kuri būdinga kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems ŽIV/AIDS ar gydomiems chemoterapija. Be to, ir lėtinės ligos, tokios kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar širdies nepakankamumas, taip pat didina riziką. Žinoma, didesnę tikimybę susirgti plaučių uždegimu turi ir rūkaliai, nes rūkymas silpnina plaučių apsauginius mechanizmus ir sudaro palankias sąlygas infekcijoms. Dar vienas svarbus rizikos veiksnys yra hospitalizacija. Ligoninėse įgytos pneumonijos gydymas dažniausiai būna sudėtingesnis ir reikalauja ypatingos priežiūros.
Plaučių uždegimo rizika ypač didelė tam tikroms grupėms: kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių imuninė sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi, vyresnio amžiaus žmonėms, kurių organizmas silpniau kovoja su infekcijomis bei žmonėms sergantiems lėtinėmis ligomis ar nusilpusiu imunitetu. Be to, plaučių uždegimo rūšių ir sukėlėjų įvairovė yra pakankamai didelė, todėl gydymas kiekvienu atveju gali būti individualus.
Plaučių uždegimo simptomai
Plaučių uždegimo simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo ligos sukėlėjo, paciento amžiaus bei bendros sveikatos būklės. Tačiau pagrindiniai simptomai, kurie dažniausiai pasireiškia, yra karščiavimas, stiprus kosulys ir dusulys. Karščiavimas dažnai pasireiškia kartu su šaltkrėčiu ir prakaitavimu. Kosulys gali būti sausas arba lydimas skreplių, kuriuose kartais gali matomos ir kraujo priemaišos. Dusulys atsiranda, nes alveolėms užsipildžius skysčiais, sumažėja deguonies įsisavinimo efektyvumas. Kita vertus, plaučių uždegimo simptomai be temperatūros taip pat galimi.
Be pagrindinių simptomų, plaučių uždegimas dažnai sukelia bendrą silpnumą, nuovargį ir raumenų skausmus, panašius į tuos, kurie būdingi peršalimui ar gripui. Kai kurie pacientai gali jausti krūtinės skausmą, kuris paaštrėja kosint ar giliai įkvepiant.
Vaikams ir kūdikiams simptomai gali būti sunkiau atpažįstami - jie gali pasireikšti dirglumu, vangumu, apetito praradimu ar vėmimu.
Kaip mamai pastebėti, kad vaikutis susirgo plaučių uždegimu? Pačiai mamai nereikia stengtis nustatyti tikslią diagnozę. Pirmiausia ji turi atkreipti dėmesį į besikeičiančią, blogėjančią vaiko būklę ir kreiptis gydytojo pagalbos.
Paprastai (bet ne visada), jeigu mažyliui aukšta temperatūra, tačiau jo elgesys nepasikeitė, jis linksmas, guvus, galima įtarti, kad tai kuri nors virusinė viršutinių kvėpavimo takų liga. Visuomet reikia sunerimti, jeigu vaikutis tapo vangus, jeigu jam pakilo aukšta temperatūra, atsisako valgyti ir gerti, nereaguoja į aplinką. Taip pat skubiai kvieskite gydytoją, jeigu mažiukas vis smarkiau kosti, yra išbalęs, o panagės melsvos. Tai rodo kvėpavimo nepakankamumą.
Vyresnio amžiaus žmonėms plaučių uždegimas kartais pasireiškia neįprastais simptomais, tokiais kaip sumišimas ar dezorientacija, net jei kiti požymiai yra lengvi. Dėl šios priežasties, atsiradus simptomams, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes laiku pradėtas gydymas gali reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką.
Plaučių uždegimo simptomai dažnai būna panašūs į gripo ar peršalimo požymius, tačiau jų stiprumas ir trukmė, taip pat kartu esantis dusulys, yra ženklas, kad situacija gali būti kur kas rimtesnė.
Plaučių uždegimo diagnostika - kaip atpažinti šią klastingą ligą?
Plaučių uždegimo diagnozė prasideda nuo išsamios medicininės anamnezės ir fizinės apžiūros. Gydytojas klausia apie paciento simptomus, jų trukmę ir stiprumą, taip pat apie galimą kontaktą su infekuotais asmenimis. Fizinės apžiūros metu stetoskopu klausomi plaučiai, siekiant aptikti būdingus garsus, kurie rodo galimą uždegimą.
Tikslesnei diagnozei nustatyti gali būti atliekami įvairūs laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Pirmasis žingsnis dažnai yra krūtinės ląstos rentgenograma, kuri leidžia įvertinti uždegimo lokalizaciją, dydį ir pobūdį. Jei situacija sudėtingesnė, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija, kuri pateikia detalesnį plaučių vaizdą.
Kraujo tyrimas. Sergant plaučių uždegimu nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis, aptinkama toksinių granuliocitų, padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, taip pat C reaktyvinio baltymo (CRB) koncentracija kraujo serume.
Krūtinės ląstos rentgeno tyrimas. Jei nustatyta, kad plaučių uždegimą sukėlė virusas, antibiotikų nereikia.
Žinoma, gali būti atliekami kraujo tyrimai, kurie padeda atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės. Dar vienas svarbus tyrimas yra skreplių pasėlis. Jie leidžia nustatyti tikslų sukėlėją ir, jei reikia, pritaikyti tinkamus antibiotikus. Taip pat gali būti atliekama pulsoksimetrija - neskausmingas būdas, skirtas matuoti deguonies kiekį kraujyje.
Ar būtina rentgeno nuotrauka norint nustatyti plaučių uždegimą? Klysta tie, kurie mano, kad susirgus plaučių uždegimu būtinai turi pakilti temperatūra, kamuoti kosulys, plaučiuose atsirasti karkalų ar kokių nors būdingų pokyčių, matomų rentgeno nuotraukoje. Šie požymiai būdingi plaučių uždegimui, bet tai nereiškia, kad visi turi būti konkrečiam ligonėliui. Tai priklauso nuo ligos eigos, sukėlėjo, stadijos, imuniteto ir pan. Gydytojas, remdamasis ne vienu požymiu, o visu jų deriniu, tyrimų rezultatais, nustato plaučių uždegimą. O tai, kad kurio nors šiandien nėra, nereiškia, kad jo nebus rytoj. Juk kūdikio būklė labai greitai keičiasi. Vis dėlto rentgeno nuotrauka įtarus plaučių uždegimą turi būti daroma.
Plaučių uždegimo gydymas
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo, sunkumo ir paciento sveikatos būklės. Tačiau pagrindinis gydymo tikslas visuomet išlieka toks pat - pašalinti infekciją, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kiekvienu atveju svarbu pradėti gydymą kuo greičiau, kad liga neprogresuotų ir nepakenktų organizmui dar labiau, sukeliant komplikacijas.
Medikamentinis gydymas yra pagrindinis būdas kovoti su plaučių uždegimu. Jei uždegimą sukelia bakterijos, gydytojas paskiria antibiotikus. Dažniausiai skiriamas vienas antibiotikas, tačiau esant sunkesnei pneumonijai gali būti skiriami ir antibiotikų deriniai. O virusinės pneumonijos atveju skiriami antivirusiniai vaistai. Esant reikalui gali būti skiriama ir deguonies terapija.
Įprastai bakteriniam plaučių uždegimui gydyti skiriama per burną vartojamų antibiotikų. Gydant ligoninėje, antibiotikai ir skysčiai lašinami tiesiai į veną. Jei vaikas serga bakterijų sukelta pneumonija, duokite tiksliai tiek vaistų, kiek nurodė gydytojas. Prieš duodami vaikui vaistų nuo kosulio, pasitarkite su gydytoju.
Gydymas taip pat gali būti ir simptominis. Jis apima priemones, skirtas sumažinti ligos simptomus ir pagerinti paciento savijautą. Karščiavimui mažinti naudojami paracetamolis ar ibuprofenas, kurie taip pat padeda sumažinti skausmus. Jei kosulys labai vargina, gali būti skiriami atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kurie padeda suskystinti skreplius ir palengvina jų pašalinimą iš kvėpavimo takų.
Žinoma, svarbus ir gyvenimo būdas. Pacientui rekomenduojamas poilsis ir lovos režimas, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija. O gausus skysčių vartojimas padeda atstatyti prarastus skysčius ir skystina skreplius, palengvindamas jų pašalinimą. Na, o sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, ypač jei pacientas priklauso rizikos grupėms arba susiduria su komplikacijomis, tokiomis kaip kvėpavimo nepakankamumas. Gydymo trukmė ir sudėtingumas labai priklauso nuo individualių aplinkybių, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir stebėti ligos eigą.
Kaip gydoma pneumonija?
Komplikacijos
Nors daugeliu atvejų plaučių uždegimas sėkmingai išgydomas, ši liga gali sukelti ir rimtų komplikacijų, ypač jei nėra gydoma laiku arba jei paciento sveikatos būklė yra labai silpna. Viena dažnų komplikacijų yra pleuritas, kai uždegimas iš plaučių išplinta į pleuros membranas, apsupančias plaučius. Tai gali sukelti intensyvų skausmą krūtinės srityje ir apsunkinti kvėpavimą.
Kita rimta komplikacija - plaučių abscesas, kai infekcijos paveiktoje plaučių dalyje susidaro pūlių sankaupa. Ši būklė dažniausiai pasireiškia pacientams su nusilpusia imunine sistema arba sergantiems lėtinėmis ligomis. Absceso gydymas reikalauja ilgalaikės antibiotikų terapijos, o kai kuriais atvejais gali būti atliekama chirurginė intervencija.
O kvėpavimo nepakankamumas yra viena pavojingiausių komplikacijų, kai plaučiai nebegali aprūpinti organizmo pakankamu deguonies kiekiu. Be to, jei pneumoniją sukėlė bakterijos, jos gali išplisti už plaučių ribų ir sukelti sepsį - pavojingą organizmo sisteminę reakciją, kuri gali būti mirtina, jei nesuteikiama skubi medicininė pagalba.
Vyresnio amžiaus žmonėms ir pacientams su lėtinėmis ligomis plaučių uždegimas dažnai palieka ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, sumažėjusį fizinį pajėgumą ar lėtinį kvėpavimo nepakankamumą. Todėl svarbu ne tik laiku pradėti gydymą, bet ir tinkamai atsistatyti po ligos. Reabilitacijos laikotarpiu gali būti rekomenduojami specialūs kvėpavimo pratimai, padedantys atkurti plaučių funkciją.
Kaip išvengti plaučių uždegimo ir kada kreiptis pagalbos?
Pats plaučių uždegimas nėra priskiriamas prie užkrečiamų ligų, tačiau galima užsikrėsti jį sukeliančiais kvėpavimo takų virusais ir bakterijomis. Bakterijos taip pat gali plisti dalijantis indais, stalo įrankiais, rankšluosčiais, nosinaitėmis ir pan.
Kai kurių tipų plaučių uždegimo galima išvengti skiepijant. Lietuvoje vaikai skiepijami PVC vakcina (skiepais nuo pneumokoko) bei vakcina nuo kokliušo. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19.
Kaip po ligos prižiūrėti vaiką? Mažylio nereikia laikyti kokone ir labai smarkiai prirengti, nes perkaitęs lengviau gali susirgti kuria nors peršalimo liga. Rengti jį reikia taip, kad nebūtų nei per šalta, nei per karšta. Būtinai vėdinkite kambarį.
Ar plaučių uždegimu gali užsikrėsti vienas mažylis nuo kito? Užsikrėsti galima visomis užkrečiamosiomis ligomis. Virusinėmis lengviau, nes virusai lengviau plinta. Kai žmogus kosti, čiaudi, jų dalelės sklando ore. Gana dažnai pirmiausia susergame užkrečiama viršutinių kvėpavimo takų liga, jeigu organizmas su ja nesusidoroja ar gydymas nebūna efektyvus, ji „slenka“ žemyn ir sukelia bronchitą. Jeigu jis nėra išgydomas, išsivysto plaučių uždegimas.
Vaikus, sergančius plaučių uždegimu, visada guldo į ligoninę? Priklauso nuo ligos eigos. Labai mažučius kūdikius ne visada prasminga guldyti į ligoninę, nes čia gali susidurti su vadinamosiomis hospitalinėmis (ligoninės) infekcijomis. Neįmanoma taip sterilizuoti ligoninių, kad jose nebūtų infekcijų, dažnai atsparių antibiotikams. Jau sergantis vaikutis, užsikrėtęs kuria nors ligoninės infekcija, gali dar sunkiau susirgti, todėl jeigu plaučių uždegimas nėra sunkus, ligoniukas kartais gali būti paliekamas namuose. Tačiau mama turi atidžiai stebėti mažylį ir kilus mažiausiam įtarimui, kad būklė blogėja, kviesti gydytoją.
Galbūt plaučių uždegimu rečiau serga gerai prižiūrimi, tvarkingų šeimų vaikai? Paradoksas, tačiau asocialių šeimų vaikai kartais rečiau serga peršalimo ligomis, nors dažniau sušąla, pusnuogiai bėgioja lauke. Antra vertus, kuo mažiau mažylio aplinkoje žmonių, tuo mažiau galimybių susidurti su infekcija. Bet negyvens juk vaikutis visą gyvenimą po apsauginiu gaubtu ir anksčiau ar vėliau persirgs virusinėmis infekcijomis, kurioms vėliau susidaro imunitetas. Paprastai labiau serga pradėjęs lankyti darželį. Jeigu darželio nelanko, praserga vėliau, mokykloje. Čia kalbu labiau ne apie plaučių uždegimą, o apie vadinamąsias peršalimo ligas.
Kodėl persirgę plaučių uždegimu kai kurie vaikai siunčiami į sanatoriją? Kad organizmas sustiprėtų, reikia pakankamai laiko. Ką tik persirgęs ir vėl peršalęs gali atkristi bei plaučių uždegimas pasikartoti. Gali būti skiriamos fizioterapinės procedūros, mankštos, baseinas.
Ar yra vaikų, linkusių dažniau sirgti plaučių uždegimu? Kartais, persirgus plaučių uždegimu, toje vietoje, kurioje buvo uždegimo židinys, atsiranda blogai vėdinama plaučių zona. Taip susidaro palankios sąlygos daugintis ligos sukėlėjams. Plaučiai sugeba valytis patys ir kosulys yra viena apsauginių reakcijų. O kai jų struktūra pažeista, susikaupusios gleivės yra sunkiau pašalinamos. Kai tai nutinka, tiek vaikas, ties suaugęs žmogus gali dažniau sirgti plaučių uždegimu. Daug kas priklauso ir nuo, ar atsparus organizmas.
