Marilyn Monroe laikoma vienu didžiausių XX a. sekso simbolių. Net ir praėjus daugiau kaip 60 metų po jos mirties, ji vis dar vertinama pramogų industrijoje. Jos grožis ir žavesys tebėra svarbi popkultūros dalis, o jos atvaizdą dažnai galima rasti ant drabužių ar plakatų. Apie ją sukurtas 22 mln. JAV dolerių vertės „Netflix“ biografinis filmas „Blondinė“. Monroe gimė 1926 m. birželio 1 d. Los Andžele, Kalifornijoje. Gimusi Monroe buvo pavadinta Norma Jeane Mortenson.
Augdama Monroe daug laiko praleido globos namuose ir našlaičių prieglaudoje, nes jos mama kentėjo nuo paranoidinės šizofrenijos, todėl negalėjo rūpintis dukra. 1937 m. mergaitę kelerius metus globojo šeimos draugė ir jos vyras, Grace ir Docas Goddardai. Būdama septynerių metų, Monroe grįžo gyventi į globos namus, kur kelis kartus patyrė seksualinę prievartą. Vėliau ji pasakojo, kad buvo išprievartauta, kai jai buvo 11 metų. Meilės trūkumas vaikystėje aktorei atnešė sunkumų gyvenime. Sudėtingi romantiniai santykiai, troškimas visiems įtikti, nepilnavertiškumo kompleksai, galiausiai - tragiška mirtis. Nuo pat mažumės aktorė buvo apsupta sumaišties - tai sklindo net iš artimiausių jos žmonių. Aktorė, kurios tikrasis vardas Norma Jean Baker, taip niekuomet iš tiesų ir nepažinojo savo tėvo. Pavardė jai buvo suteiktas pagal kitą jos motinos vyrą, kuris turėjo dar dvi atžalas. Tiesa, aktorė apie tai, kad turi brolių ir seserų, sužinojo tik tada, kai jai buvo 12 metų. Tikrasis Marilyn tėvas - Martinas Edwardas. Vis dėlto jos motinos Gladys ir Martino keliai išsiskyrė tada, kai moteris ėmė lauktis aktorės. Tiesa, gyvenimas nesiklojo gražiau ir po to. Jos mama, kuri kentėjo nuo šizofrenijos, buvo pripažinta negalinti pasirūpinti savo dukra, todėl M. Monroe nuo mažumės pradėta siuntinėti po našlaičių namus, globėjus ir net motinos draugus. Būdama drovi ir nekomunikabili, M. Monreo nuo mažumės kentė ir smurtą iš motinos vyrų ar globėjų - tai tik paskatino jos problemas bei introvertiškumą.
Dėl nemielo gyvenimo, Monroe svajojo tapti aktore. Kai jos vyras buvo išsiųstas į Ramiojo vandenyno pietinę dalį, ji pradėjo dirbti šaudmenų gamykloje Van Nujo mieste, Kalifornijoje. Kai 1946 m. Dougherty grįžo, Monroe jau buvo padariusi sėkmingą modelio karjerą. Tais pačiais metais ji pasirašė pirmąją sutartį su kino teatru. Kartu su sutartimi atsirado naujas vardas ir įvaizdis. Iš pradžių Monroe nebuvo laikoma žvaigžde. Jos aktorinė karjera iš tikrųjų įsibėgėjo tik po kelerių metų. Turėdama kvapą gniaužiantį balsą ir smėlio laikrodžio figūrą, ji netrukus tapo viena garsiausių Holivudo aktorių. Monroe tapo labai mėgstama tarptautine žvaigžde, nepaisant nuolatinio nepasitikėjimo savo aktoriniais sugebėjimais. Ji kentėjo nuo nerimo prieš vaidinimą, dėl kurio kartais fiziškai susirgdavo. „Ji būtų pati geriausia, jei tiksėtų kaip laikrodis, - kartą apie ją pasakė režisierius Billy Wilderis. Minios eidavo žiūrėti filmų vien dėl to, kad juose vaidina Monroe.
Asmeninis gyvenimas ir santuokos
Per savo gyvenimą Monroe turėjo tris vyrus: James James Dougherty (1942-1946), Joe DiMaggio (1954) ir Arthurą Millerį (1956-1961). 1942 m. birželio 19 d. šešiolikmetė Monro ištekėjo už dvidešimtmečio prekybos jūreivio Dougherty. Dougherty gyveno šalia Monroe motinos draugo. Šis pasiūlė jam vesti Monroe, kad ji nebūtų išsiųsta į našlaičių prieglaudą ar kitus globos namus. Kai jie susituokė, Monroe buvo ką tik sulaukusi 16 metų, o pora susitikinėjo vos kelis mėnesius. Kai Monroe karjera pradėjo kilti, 1946 m. Ji suprato, kad juodu su Doherčiu vienas kitam netinka, ir vėliau sakė, jog santuokoje „mirė iš nuobodulio“. Ilgiausia truko Monroe santuoka su dramaturgu Milleriu. Jie pirmą kartą susitiko 1950 m. vakarėlyje, o vėliau susirašinėdavo laiškais. Jie vėl susitiko, kai Monroe 1955 m. persikėlė į Niujorką, o romaną užmezgė dar būdama ištekėjusi už DiMaggio. Jie susituokė 1956 m. Poroje iškart prasidėjo problemos. Monroe patyrė du persileidimus ir negimdinį nėštumą. Iki šiol kalbama, kad Monroe persileidimai nebuvo netyčiniai, tačiau jokių įrodymų apie abortus nėra. 1961 m. sausio 20 d. Prieš aktorės mirtį jie savo draugystę atnaujino - DiMaggio netgi pasirūpino visomis aktorės laidotuvių išlaidomis ir amžino poilsio atgulimo vieta.
Nenorėdama būti tik sekso simboliu, moteris dažnai riedavosi ir su prodiuserinėmis kompanijomis, kurioms dirbo. Galiausiai ji nusprendė pati įkurti savą kompaniją, Marilyn Monroe Productions. Deja, iš viso to spaudoje buvo tik pasityčiota. Ir nors pati visuomet svajojo turėti vaikų, niekuomet sau to negalėjo leisti - kęsdama įvairias ligas, moteris patyrė net 4 persileidimus. O štai kai suiro jos ir Arthuro Millerio santuoka, ji ir toliau buvo priversta su juo dirbti filme „The Misfits“. Negana to, jai teko matyti, kaip buvęs vyras prieš jos akis pradėjo ir kitus, naujus savo santykius. Negana to ji visuomet jautė, kad jos rolė filme kur kas blankesnė, nei aplink vaidinusių vyrų. Kai stipriai susirgo sinusitu, ir vėliau patyrė komplikacijas, aktorė nebegalėjo vaidinti, tačiau studija, su kuria ji tuo metu dirbo, bijodama skolų, paskleidė gandus, kad M. Monroe tik apsimeta. Negana to, jie padavė aktorė į teismą dėl 633 tūkst. žalos atlyginimo, tačiau raginami M. Monroe kolegos, jie pabaigė filmavimą dar prieš aktorės mirtį.
Neseniai internete pasirodė kelios spalvotos M.Monroe nuotraukos, kuriose aiškiai matyti apvalus aktorės pilvas, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“. Jų autorė - artima kino legendos draugė fotografė Frieda Hull, kuri mirė 2014-aisiais būdama 83 metų.F.Hull slėpė šias nuotraukas. Paslaptimi ji pasidalijo tik su kaimynu ir draugu Tony Michaelsu (56 m.). Fotografė šiuos atvaizdus vadino nėštumo negatyvais. 2016 metų lapkritį visas F.Hull turtas buvo parduotas aukcione. Niekur nerodytus tariamai nėščios M.Monroe atvaizdus už 2240 JAV dolerių nusipirko T.Michaelsas. Taip ir nepaaiškėjo, ar M.Monroe patyrė persileidimą, ar pasidarė abortą. Marilyn labai norėjo vaikų, buvo patyrusi tris persileidimus. T.Michaelso teigimu, F.Hull jam sakiusi, kad M.Monroe slėpė nėštumą. Esą vaiko tėvas buvo aktorius ir dainininkas Y.Montand’as. „Tai ne spėlionė. Frieda žinojo šią paslaptį, jos su M.Monroe buvo labai artimos“, - pasakojo naujasis nuotraukų savininkas. Fotografuota buvo 1960 metų liepos 8 dieną Niujorke. Aktorei tuo metu buvo 34-eri. Ji įamžinta išėjusi iš „Fox Studios“ pavilijono, kuriame buvo filmuojama drama „Nepritapėliai“. Filme taip pat vaidino aktoriai Clarkas Gable’as (1901-1960) ir Montgomery Cliftas (1920-1966). Aktorei nuo vaikystės dievino C.Gable’ą ir net buvo įsitikinusi, kad jis yra jos tėvas. Nuotraukose M.Monroe puikiai nusiteikusi, ranka prisidengusi nuo saulės, šviečiančios tiesiai į akis. Aktorė vilki šviesią susagstomą palaidinę, sukištą į šviesų aptemptą sijoną, kuris išryškino apvalėjančią figūrą. Prancūzas Y.Montand’as ir M.Monroe 1960 metų sausį pradėjo filmuotis romantinėje komedijoje „Pasimylėkime“. Vasarį ir liepą įamžinta Marilyn figūra stipriai skyrėsi. Pirmoje nuotraukoje pilvas plokščias, o antrojoje - suapvalėjęs ir atsikišęs. Filmavimo aikštelėje tarp Y.Montand’o ir M.Monroe greitai užsimezgė romanas, nors abu turėjo sutuoktinius. Y.Montand’o žmona aktorė Simone Signoret pašaipūnams kartą rėžė: „Jeigu Marilyn įsimylėjusi mano vyrą, vadinasi, turi gerą skonį.“ 1961 metais šeima iširo. Tam įtakos galėjo turėti M.Monroe nesantuokiniai ryšiai, nėštumo paslaptys, kūdikio praradimas. Po skyrybų jos psichika pakriko - nepadėjo nei antidepresantai, nei gydymasis psichiatrijos ligoninėje. 1962-ųjų rugpjūčio 5-ąją aktorė buvo rasta negyva savo namuose - ji perdozavo psichotropinių vaistų.
Marilyn Monroe palikimas
Daugelis Monroe biografijas rašiusių autorių sutinka, kad pasaulį užkariauti padėjęs aktorės įvaizdis vėliau tapo skaudžiu pokštu, nes moteris nebegalėjo jo atsikratyti. Nusprendusi pakeisti įvaizdį aplinkinių paramos ji nesulaukė. Šią mintį gerai išreiškė aktorės biografiją parašiusi autorė Sarah Churchwell: „Didžiausias mitas apie Marilyn Monroe - kad ji buvo kvaila. Kitas didžiausias mitas - kad buvo jautri ir pažeidžiama. Trečias - kad nemokėjo vaidinti. Nors ji negavo formalaus išsilavinimo, tikrai nebuvo kvaila ir labai jautriai reaguodavo į tokias pastabas. Ji buvo labai protinga - ir labai tvirta. Jei norėjo nugalėti šeštojo dešimtmečio kino studijų sistemą, kitokia būti ir negalėjo. „20th Century Fox“ vadovas jai jautė tik panieką, tačiau ji kovojo iš paskutiniųjų ir galų gale iškovojo tikrą pergalę. Ji buvo labai gudri ir turėjo aštrų liežuvį. Kvaila blondinė tebuvo vaidmuo - po galais, juk ji buvo aktorė! Ji buvo tokia gera aktorė, kad dabar niekas netiki, kad ji iš tiesų buvo kitokia, negu atrodė ekrane.“ Štai ką galėtų pasakyti pati Marilyn Monroe - jos veikėjos Lorelei (iš filmo „Džentelmenai renkasi blondines“) žodžiais tariant: „Kai reikia, galiu būti protinga, tačiau dauguma vyrų to nemėgsta.“
Slaptas Marilyn Monroe gyvenimas: 1 dalis | „Lifetime Movies“
Tinklalapyje „Bright Side“ žavimasi šia nuostabia aktore, todėl čia norima papasakoti, kodėl Marilyn Monroe buvo ne tik įstabaus grožio moteris, bet ir labai įdomi bei talentinga asmenybė.
- Per Antrąjį pasaulinį karą Marilyn Monroe dirbo lėktuvų gamykloje. 1944 m. nutraukusi nelaimingą santuoką tuomet niekam dar nežinoma Norma Jeane Mortenson (tai tikrasis aktorės vardas) grįžo į miestą, kuriame gyveno jos globėjai. Ten mergina pradėjo dirbti gamykloje, kur buvo surenkami pilotuojami ir radijo bangomis valdomi lėktuvai. Pasak Marilyn Monroe biografijas rašiusių tyrėjų, ji nedalyvaudavo techniniame lėktuvų surinkimo etape, tačiau interneto platybėse galima rasti nuotrauką, kurioje M. Monroe konstruoja pirmąjį pasaulyje radijo bangomis valdomą lėktuvą. Nuotrauką padarė Ronaldo Reagano propagandos projekte dalyvavęs armijos fotografas Davidas Conoveris. Dėl šios nuotraukos gabi mergina buvo pastebėta, o netrukus darbą jai pasiūlė modelių agentūra.
- Marilyn Monroe bibliotekoje buvo daugiau kaip 400 knygų. Vaikystėje ir paauglystėje Marilyn Monroe negavo formalaus išsilavinimo, todėl suaugusi labai pamėgo skaityti. Jos bibliotekoje buvo daugiau kaip 400 knygų įvairiausiomis temomis - nuo grožinės literatūros iki mokslinių veikalų. Legendinei blondinei patiko E. Hemingway’us, G. Flaubertas, A. Camus ir Z. Freudas. Kartą vienas režisierius pastebėjo, jog aktorė skaito R. M. Rilkės „Laiškus jaunam poetui“ ir paklausė, kodėl pasirinko šią knygą. M. Monroe atsakė: „Kai vakare neturiu ką veikti, nueinu į „Pickwick“ knygyną Holivudo bulvare ir atsiverčiu pirmą pasitaikiusią knygą. Jei randu man patinkančią pastraipą ar puslapį, knygą nusiperku. Tad vakar nusipirkau šią knygą. Juk tai nieko blogo?“
- Marilyn Monroe nepaisė kritikų nuomonės ir iš visų jėgų stengėsi tapti geresne aktore. Marilyn Monroe nebuvo patenkinta jai skiriamomis kvailos gražios blondinės vaidmenimis, todėl nuolat lankė vaidybos pamokas. Pasak ją mokiusio legendinio aktoriaus ir režisieriaus Lee Strasbergo, ji ir Marlonas Brando buvo patys geriausi jo mokiniai, nes vieninteliai gebėjo taip gerai įsijausti į veikėjų gyvenimus. Kiti mokytojai ir mokiniai taip pat pastebėjo, kad M. Monroe mokėdavo puikiai suvokti, ko siekia vaidinami personažai. Vis dėlto režisieriai jai vis tiek neduodavo rimtų vaidmenų, tad netrukus Marilyn Monroe tapo viena geriausių tokiomis sąlygomis ir tokioje darbo aplinkoje dirbančių aktorių. Išvaizdai ji taip pat skyrė daug dėmesio, pavyzdžiui, nuolat kartodavo ir tobulindavo kiekvieną judesį, kad šis atrodytų įtikinantis ir tinkamas kinui. Pavyzdžiui, filmui „Niagara“ ji sugalvojo labai savitą eiseną - anksčiau kine taip nevaikščiojo niekas.
- Ji gudriai manipuliuodavo kino studijų vadovais ir visuomenės nuomone. M. Monroe pasižymėjo nepaprastu gebėjimu išvengti konfliktų ir pasiekti užsibrėžtus tikslus. Įrodymų pateikia jos biografiją knygoje „Goddess: The Secret Lives of Marilyn Monroe“ („Deivė: slapti Marilyn Monroe gyvenimai“) aprašęs Anthony’is Summersas bei kiti jos biografijų autoriai. 1952 m. viename interviu Monroe pareiškė, kad kartą nuoga fotografavosi kalendoriui. Kino studijos vadovai bandė ją įtikinti neatskleisti, jog kalendoriuje iš tiesų nufotografuota ji, tačiau aktorė neklausė. Galų gale ji susigėdusi prisipažino, kad gyveno taip skurdžiai, kad negalėjo atsisakyti už kalendorių pasiūlytų pinigų. Toks pripažinimas tik dar labiau pavergė gerbėjų širdis. M. Monroe santykiai su kino studija „20th Century Fox“ visada buvo įtempti. Aktorė norėjo daugiau kūrybinės laisvės ir jos statusą atitinkančio užmokesčio, tačiau jos norai nebuvo išpildyti dėl asmeninių nesutarimų su vadovais. Taigi moteris nusprendė įkurti savo kino studiją ir netgi pradėjo pati ją reklamuoti. Galų gale „20th Century Fox“ pasidavė ir suteikė jai norimą kontraktą. Beje, M. Monroe studija nufilmavo vieną filmą - „The Prince and the Showgirl“ („Princas ir šokėja“), kuriame vaidino Laurence’as Olivieris.
- Aktorė tobulino savo gebėjimus įvairiausiose kino srityse. Pasak aktorės biografiją parašiusio Donaldo Spoto, Marilyn Monroe mokėsi ne tik vaidinti, bet ir šokti, dainuoti ir praktikuoti jogą. Vienas iš kino studijos „20th Century Fox“ vadovų Benas Lyonas kartą interviu papasakojo apie šią slaptą Marilyn Monroe asmenybės pusę. Sužinojęs, kokia įtempta aktorės dienotvarkė, jis paklausė, kodėl ji taip daug ir sunkiai dirba. Marilyn Monroe atsakė: „Jei kada nors į duris pasibels nauja galimybė, noriu būti jai pasiruošusi.“
- Ji aktyviai dalyvavo labdaringoje veikloje. Štai trumpas garsiosios blondinės gerų darbų sąrašas: Ji dalyvavo labdaringuose koncertuose Korėjoje kovojusiems amerikiečių kariams. Ji finansiškai rėmė vaikų namams padedančias ir kitas vaikų problemas sprendžiančias organizacijas. Ji viešai pasisakė prieš atomines bombas. Viešėdama Meksikoje ji išrašė 10 tūkst. dolerių čekį vaikų namams. Ji paliko 25 proc. turto savo psichologui, kuris pinigus turėjo skirti psichiatrinėms ligoninėms remti.
- Ji kovojo už lygybę ir pilietines teises. Duodama vieną iš paskutiniųjų interviu, Marilyn Monroe paprašė žurnalistų mažiau rašyti apie jos patrauklumą ir susitelkti į jai svarbias problemas. „Štai ką iš tiesų norėčiau pasakyti - visiems pasaulio žmonėms reikia būti vieningiems. Žvaigždėms, paprastiems darbininkams, juodaodžiams, žydams, arabams. Visi esame broliai. Prašau iš manęs nesišaipyti. Interviu pabaigoje parašykite, kuo iš tiesų tikiu.“ 1950 m. garsiajai dainininkei Ellai Fitzgerald dėl rasinės diskriminacijos neleido dainuoti garsiajame Holivudo klube „Mocambo“. Po Marilyn Monroe mirties prabėgus daugeliui metų, E. Fitzgerald interviu papasakojo, kad ši jai padarė didelę paslaugą: paaiškėjo, kad Monroe asmeniškai susiekė su klubo savininku ir, pagrasinusi viską atskleisti žurnalistams, pareikalavo, kad šis į klubo programą įtrauktų ir E. Fitzgerald. Kad savininkas sutiktų, Monroe pažadėjo kiekvieną vakarą sėdėti prie pirmojo staliuko, kad pritrauktų publikos. Savininkas sutiko. Monroe savo pažadą ištesėjo, o Ellai Fitzgerald daugiau nereikėjo dainuoti nežymiuose klubuose.
Marilyn Monroe palikimas Daugelis Monroe biografijas rašiusių autorių sutinka, kad pasaulį užkariauti padėjęs aktorės įvaizdis vėliau tapo skaudžiu pokštu, nes moteris nebegalėjo jo atsikratyti. Nusprendusi pakeisti įvaizdį aplinkinių paramos ji nesulaukė. Šią mintį gerai išreiškė aktorės biografiją parašiusi autorė Sarah Churchwell: „Didžiausias mitas apie Marilyn Monroe - kad ji buvo kvaila. Kitas didžiausias mitas - kad buvo jautri ir pažeidžiama. Trečias - kad nemokėjo vaidinti. Nors ji negavo formalaus išsilavinimo, tikrai nebuvo kvaila ir labai jautriai reaguodavo į tokias pastabas. Ji buvo labai protinga - ir labai tvirta. Jei norėjo nugalėti šeštojo dešimtmečio kino studijų sistemą, kitokia būti ir negalėjo. „20th Century Fox“ vadovas jai jautė tik panieką, tačiau ji kovojo iš paskutiniųjų ir galų gale iškovojo tikrą pergalę. Ji buvo labai gudri ir turėjo aštrų liežuvį. Kvaila blondinė tebuvo vaidmuo - po galais, juk ji buvo aktorė! Ji buvo tokia gera aktorė, kad dabar niekas netiki, kad ji iš tiesų buvo kitokia, negu atrodė ekrane.“ Štai ką galėtų pasakyti pati Marilyn Monroe - jos veikėjos Lorelei (iš filmo „Džentelmenai renkasi blondines“) žodžiais tariant: „Kai reikia, galiu būti protinga, tačiau dauguma vyrų to nemėgsta.“
