Gripo sezonas kelia daug nerimo tėvams, ypač auginantiems mažamečius vaikus. Nors gripo virusas nuolat kinta ir kelia riziką, svarbu imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintumėte vaikui kuo efektyvesnę apsaugą. Vaikų imuninė sistema, ypač iki 5 metų amžiaus, yra dar nebrandi ir imli daugeliui ligų sukėlėjų, nes ji susiformuoja palaipsniui, susidurdama su naujais virusais ir formuodama imunologinę atmintį.

Kiekvienas gripo sezonas yra nenuspėjamas, kadangi jo virusas labai greitai kinta, tad visada yra rizika, jog gali kilti didesnė ar mažesnė epidemija su sunkesnėmis ar lengvesnėmis išeitimis. Vaikai iki 5 metų apskritai yra imlūs daugeliui ligų sukėlėjų, nes jie su daug kuo nesusidūrę. Imuninė sistema taip ir formuojasi - susiduri su nauju virusu ir tavo imuninėje atmintyje įsirašo, kad jis yra blogas. Organizmas pagamina apsaugą nuo to viruso ir kai susiduriame kitą kartą, apsauga labai greitai sureaguoja. Tačiau kai susiduriame pirmą kartą, kol organizmas supranta, kad tas virusas yra blogas, praeina nemažai laiko, tad mes susergame. Susidūrus antrą kartą, suveikia imuninė atmintis ir ji pasiunčia apsaugą, kad tą virusą išmestų. Tad mažiausi vaikai imlūs viskam. Nebent pirmais mėnesiais kažkiek imuniteto - antikūnų - gauna iš mamos, bet ji pati turi turėti tų antikūnų. Kitaip sakant, jeigu nėščioji skiepijosi nuo gripo, ji ir pati apsisaugo, ir sukuria apsaugą gimsiančiam kūdikiui, kuris susidariusių antikūnų gaus per placentą, tad gimęs vaikelis dar kelis mėnesius bus apsaugotas.

Ar galima skiepyti vaikus nuo gripo?

Kūdikius nuo gripo galima skiepyti nuo 6 mėnesių amžiaus. Jei vaikas skiepijamas nuo gripo pirmą kartą ir jei tai yra vaikas iki 9 metų amžiaus, jam reikalingos dvi vakcinos dozės - paskiepijama viena doze ir po keturių savaičių reikia įskiepyti antrą vakcinos dozę.

Kaip apsaugoti vaiką nuo gripo?

Kita galimybė išvengti gripo, jeigu kūdikiui dar nėra 6 mėnesių ir negalime jo skiepyti, - vadinamasis kokono principas, kai visi, kurie kontaktuoja su vaiku, pasiskiepija nuo gripo. Juk pats kūdikis neišbėgs į parduotuvę, nebendraus su sergančiaisiais - jam virusą gali atnešti tik aplinkiniai žmonės. Kadangi jis plinta oro lašeliniu arba kontaktiniu būdu, turime pasistengti, kad vaikas nekontaktuotų su sergančiaisiais, kurie kosi, čiaudi.

Labai svarbi rankų higiena, nes nuo jų virusas gali patekti ant gleivinių. Patartina gripo sezono metu vengti uždarų patalpų, kur yra daug žmonių, nes jose virusas labai greitai plinta. Gripo sezono metu geriau išeiti su vaiku pasivaikščioti į gryną orą, o ne į prekybos centrą.

Imuniteto stiprinimas gripo sezono metu

Neretai tėvai, prasidėjus gripo sezonui, staiga susimąsto, kad būtina stiprinti vaiko imunitetą, tad puola ieškoti visokių papildų, vitaminų. Esmė ta, kad žmogus gimsta ir jo imuninė sistema yra tokia, kokia yra: arba gera, arba turi kažkokių - didesnių ar mažesnių - defektų. Mes šiek tiek galime nulemti tik bendrą atsparumą infekcijoms. To padaryti neįmanoma per dieną, dvi ar per savaitę, nėra tokių tablečių, kurių išgėrus mūsų atsparumas infekcijoms pagerės. Jis priklauso nuo gyvenimo būdo. Grynas oras, fizinis aktyvumas, įvairiapusė mityba, streso nebuvimas - tai didina atsparumą, jeigu tai daroma nuolatos, o ne priebėgom, prasidėjus gripo sezonui. Visa kita, t. y. įvairūs papildai, didesnės įtakos neturi.

Na, gal kažkiek pagelbės žuvų taukai, kuriuose yra vitamino D ir omega-3 rūgščių, nes kokybiškos žuvies mes negauname, o šios medžiagos organizmui yra svarbios. Tačiau tikrai negalima sakyti, jog jei gersime žuvų taukų - nesirgsime.

Gripo simptomai ir gydymas

Gripo simptomai - ūmiai prasidėjusi prasta savijauta, lydima galvos, ryklės, raumenų skausmo, kosulio, bendro silpnumo. Aukšta temperatūra gali būti, bet gali jos ir nebūti. Mažesni vaikai gali vemti ir viduriuoti.

Kada vaikui duoti vaistų, mažinančių temperatūrą, priklauso nuo jo savijautos. Šiaip temperatūra organizmui žalinga maždaug nuo 40 laipsnių. Jeigu vaikas aukštą, kad ir 39 laipsnių, temperatūrą gerai toleruoja, galima vaistų neduoti. Tačiau kitas vaikas ir esant 38 laipsnių temperatūrai blogai jaučiasi, o tada geria mažiau skysčių, tačiau prakaituoja, tad gali pasireikšti dehidratacija ir turėsime kitą problemą. Geriau tokiam vaikui duoti vaistų, numušti temperatūrą. Juo labiau kad jie ne tik numuša temperatūrą, bet ir mažina skausmą ir uždegimą. Sumažėjus skausmui, pagerėja vaiko savijauta, jis pradeda valgyti, gerti.

Egzistuoja ir priešvirusinių vaistų, skirtų veikti gripo virusą. Jie tinka gydyti tik gripo viruso sukeltą infekciją ir netinka kitų virusų sukeltoms infekcijoms gydyti. Šie vaistai rekomenduojami asmenims, esantiems didesnės rizikos, t. y. galintiems sirgti sunkiau ar sulaukti dažnesnių komplikacijų, grupėje: vaikams iki 5 (ypač iki 2) metų, vyresniems vaikams ir pagyvenusiems asmenims, kuriems daugiau nei 65 metai, kurie serga kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ar kitomis lėtinėmis ligomis, nėščiosioms.

Idealiausia, jei, prieš skiriant gydymą, šiais vaistais yra laboratoriškai patvirtinamas gripo virusas. Tiesa, geriausias efektas gaunamas, jei šių vaistų pradedama vartoti per pirmas dvi paras nuo susirgimo pradžios. Ar vaikui tikrai reikia priešvirusinių vaistų, turi spręsti gydytojas - šio sprendimo tikrai nereikėtų priimti patiems tėvams.

Galimos gripo komplikacijos

Dažniausios gripo komplikacijos, kurios išsivysto vaikams: sinusų, ausų uždegimai, laringitas, bronchitas, viruso sukeltas plaučių uždegimas ar, gripo virusui atvėrus vartus, kilęs bakterinis plaučių uždegimas. Gripas gali komplikuotis ir į nervų sistemos pažeidimus - encefalopatiją, encefalitą, taip pat širdies pažeidimus - miokarditą, raumenų uždegimą - miozitą, kuomet vaikas nebegali vaikščioti, nes uždegimas pažeidžia raumenis.

Gripas gali paūminti ir lėtines ligas - astmą, širdies ir kraujagyslių patologijas. Ar gripas komplikuosis - nuo mūsų tai dažniausiai nepriklauso. Tiesiog jo virusas susilpnina organizmo imuninę sistemą ir atveria kelią bakterijoms, kurios dažnai gyvena mūsų nosiaryklėje. Tad, išsivysčius kažkokioms gripo komplikacijoms, tėvai tikrai neturėtų savęs kaltinti, kad blogai gydė vaiką, per mažai juo rūpinosi ar kažko nepadarė. Na, nebent dėl to, kad nepaskiepijo jo nuo gripo - didelė tikimybė, kad ligos ir komplikacijų pavyks išvengti, jei vaikas bus paskiepytas.

Kada vaiką vesti į darželį po persirgto gripo?

Persirgo vaikas gripu, išėjo į darželį ir pasigavo kokį nors kitą virusą - tai nieko nuostabaus. Gripas paprastai trunka apie 5-7 dienas, tad kai nėra klinikinių simptomų, vaikas gerai jaučiasi, galima vesti jį į darželį. Tačiau tai nereiškia, kad po kelių dienų ar savaičių mažylis vėl nesusirgs - nuo visų virusų ir bakterijų jo neapsaugosime.

Vilniaus miesto departamento Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad draudžiama vesti vaikus į ugdymo įstaigą, jei vaikas skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, karščiuoja. Jeigu pastebite, kad jūsų vaikas prastai jaučiasi, palaikykite jį keletą dienų namie, pastebėkite jo sveikatą, kad įsitikintumėte, jog tikrai galima išleisti į darželio kolektyvą.

Užsikrėtus virusu vaiką svarbu patausoti, leisti jam pailsėti, neskubėti vesti į kolektyvą, namuose sudaryti atitinkamą mikroklimatą, kad jam būtų ne per šalta ir ne per šilta. Sveikas vaikas, pradėjęs lankyti darželį, sirgti gali 6-8 kartus, ir tai yra norma. Tačiau leisti sergantį vaiką į darželį yra nenormalu, nes kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau ir eilinė sloga gali pereiti į ausų uždegimus, plaučių uždegimus ir kitas rimtesnes komplikacijas. Be to, užkratas yra platinamas kolektyve.

Prevencinės priemonės ir rekomendacijos

Vienas svarbiausių žingsnių - sergantysis turėtų likti namuose kol simptomai matomai sumažėja (dažniausiai po 5-7 dienų nuo simptomų pradžios). Taip pat labai svarbu dažnai plauti rankas. Plovimui naudoti muilą ir šiltą vandenį, o taip pat ir rankų dezinfekavimo priemones su alkoholiu. Kosėti ar čiaudėti reikėtų į servetėlę ar alkūnės linkį, o ne į rankas. Be to, svarbu reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, tokius kaip durų rankenos, telefonai, stalai.

Žinoma, stabdyti viruso plitimą gali padėti ir kaukės, ypač viešose vietose ar esant artimam kontaktui su kitais žmonėmis. Na, o skiepai nuo gripo yra viena efektyviausių priemonių mažinti tiek sergamumą, tiek viruso plitimą. Tačiau skiepytis reikėtų kasmet, kadangi kiekvienais metais gripo virusai mutuoja, tad atsižvelgiant į besikeičiantį gripo virusą, keičiamos ir vakcinos.

Vaikų ugdymo įstaigų administracijoms siūloma informuoti tėvus, kad neleistų sergančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigas. O susirgus ugdymo įstaigoje, t.y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius), nedelsiant išleisti vaiką į namus ir apie tai informuoti tėvus. Taip pat supažindinti vaikus ir mokytojus, dėstytojus apie rekomenduojamas asmenines apsaugos priemones.

Svarbu gerti daug skysčių, geriau rūgščių (pvz., su citrina, spanguolėmis), tinka vaisinės arbatos, žalia arbata. Didesnį dėmesį kreipti į sveikatą sergantiems lėtinėmis ligomis (ypač sergantiems diabetu, širdies ligomis, astma, plaučių ligomis). Temperatūros iki 38 laipsnių mažinti nerekomenduojama. Temperatūrą, didesnę nei 38 laipsnių, patartina mažinti Paracetamoliu arba Ibuprofenu (nerekomenduojama vartoti Aspirino). Geriausia vartoti gryną paracetamolį, o ne kompleksinius preparatus. Suaugusiems paracetamolis vartojamas ne didesnėmis dozėmis nei 0,5 - 1 g (500-1000 mg) iki keturių kartų per parą. Didžiausia paros dozė - 4,0 g (4000 mg). Daugelyje sudėtinių preparatų nuo gripo taip pat yra nemaža paracetamolio dozė. Pvz., karštoje Coldrex arbatoje jo yra net 1,0 g (1000 mg). Todėl vartojant sudėtinius preparatus reikėtų pasižiūrėti jų sudėtį ir laikytis nurodytos vartojimo instrukcijos. Didelės paracetamolio dozės yra toksiškos kepenims, gali sukelti net ūmų kepenų nepakankamumą. Atsargiai paracetamolį turėtų vartoti ir inkstų bei kraujo gamybos organų ligomis sergantys žmonės. Vyresniems nei 12 metų vaikams ir suaugusiems vienkartinė ibuprofeno dozė skausmui ir karščiavimui mažinti yra 0,2 - 0,4 g (200-400 mg). Ją galima vartoti 3 - 4 kartus per dieną. Antibiotikai nei gripo profilaktikai, nei gripo gydymui nėra skiriami. Jais yra gydomos bakterinės gripo komplikacijos. Jei temperatūra didesnė nei 38,5 ir nekrenta 3 dienas būtina kreiptis į gydytoją.

Gerklės skausmą mažina įvairūs čiulpiamos pastilės su eukaliptu, mentoliu, medumi, vitaminu C ir kt., parduodamos vaistinėse, medus, čiobrelių arbata, aerozoliniai purškiami preparatai, gerklės skalavimas druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi. Sausą kosulį slopina medaus čiulpimas, įvairios čiulpiamos pastilės (ypač su čiobreliu). Labai svarbu gerti daug skysčių. Viduriuojant rekomenduojama dieta. Gerti tik nesaldintą arbatą (ramunėlių, ąžuolo žievės, granato žievės mėlynių, gervuogių). Viduriavimui susilpnėjus, su arbata galima pradėti valgyti džiūvėsius, avižų kisielių, ryžių košę, keptus obuolius, bananus ir melionus. Vengti pieno produktų, aštraus, riebaus maisto. Gerti daug skysčių.

tags: #ar #leisti #vaika #i #darzeli #gripo

• NaProtechnologija katalikiškoms šeimoms
• Vaikų ugdymas iki mokyklos
• Kaip vertinami specialieji ugdymosi poreikiai (SUP)
• Kaip padėti vaikui augti
• Naujienos iš „Naminuko“