Fizinis aktyvumas yra nepamainoma dalis sveikam vaiko formavimuisi. Sportas stiprina raumenų būklę, padeda palaikyti normalų kūno svorį bei didina ištvermę. Be to, jis gerina koordinaciją ir judesių motoriką, o šie veiksniai labai svarbūs vaiko raidai, ypač jaunesniame amžiuje. Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir psichinei vaiko sveikatai - gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi. Taip pat sporto būreliuose prasideda naujos draugystės, užsimezga socialiniai ryšiai, o tai labai prisideda prie vaiko psichologinės raidos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 5-17 m. vaikai užsiimti vidutine ar intensyvia fizine veikla turėtų 3 kartus per savaitę mažiausiai po 60 min. Geriausia, jei ji apima įvairias raumenų grupes - ypač naudinga atlikti aerobinius pratimus.

„Nors maksimalus krūvis vaikams nėra nurodomas, tačiau yra kita rekomendacija, kuri, manau, labai svarbi vaikų sveikatos požiūriu - tai prie ekranų praleidžiamo laiko mažinimas. Jeigu jo išvengti nepavyksta, vertėtų tai kompensuoti didinant fizinį aktyvumą“, - atkreipia dėmesį vaikų kardiologas Lukas Kazakevičius.

Kalbant apie sporto ir poilsio balansą, labai svarbu per savaitę skirti 1-2 dienas pertraukai nuo intensyvios fizinės veiklos. Taip pat reikėtų užtikrinti miego kokybę - nepertraukiamas nakties miegas turėtų trukti ne mažiau kaip 8-10 val.

„Žinoma, svarbu skirti dėmesio ir maistui - jeigu vaiko mityba yra pilnavertė, dažniausiai visi sportuojančiam vaikui reikalingi elementai yra užtikrinami, tačiau ne paslaptis, kad taip nutinka ne visada, nes vaikai turi savo mėgstamus ir nemėgstamus produktus. Dažnai nemėgstami būna būtent tie, kurie yra sveikiausi ir turi daugiausiai maistinių medžiagų“, - pastebi gydytojas vaikų kardiologas.

Dėl šios priežasties, pravartu reguliariai pasitikrinti kalio, natrio, magnio, kalcio ir vitamino D kiekius, kurie itin svarbūs sportuojančių vaikų organizmams, ir pastebėjus jų deficitą, atitinkamai koreguoti mitybą ar vartoti maisto papildus.

„Pati svarbiausia taisyklė - leisti vaikui užsiimti fizine veikla, teikiančia jam malonumą, ir neversti lankyti sporto, kuris nepatinka. Taip pat labai svarbu, kad vaikas tarp sporto užsiėmimų, pamokų ruošimo ir kitos veiklos turėtų laiko sau. Tokiu būdu bus užtikrintas sveikas dienos režimas, kuriame bus ir mokslo, ir poilsio, ir sporto“, - pabrėžia L. Kazakevičius.

Sportuoti galima net nustačius širdies patologiją

Normalu, kad kartais tėvams gali kilti nerimas, ar intensyvus sportas nepakenks jų atžalų širdies veiklai. Visgi, ar toks susirūpinimas pagrįstas?

„Didelis fizinis krūvis sveikai širdiai dažniausiai neigiamos įtakos neturi. Taip, kartais mes matome pakitimus, kurie pasireiškia saikiu širdies raumens sustorėjimu ar nedideliu širdies išsiplėtimu, bet dažniausiai šie pokyčiai nėra patologiniai ir neturi neigiamos įtakos vaikui“, - pasakoja gydytojas vaikų kardiologas.

Kita vertus, kartais intensyviai sportuojantys vaikai gali turėti tam tikrų su širdimi susijusių pakitimų, kurie įprastinės fizinės veiklos metu dažnai yra nereikšmingi, tačiau, kai užsiimama per dideliu fiziniu krūviu, gali tapti reikšmingi, todėl prieš pradedant intensyviai sportuoti, labai svarbu pasitikrinti širdies būklę.

„Širdies veiklos sutrikimai sportuojantiems vaikams nėra dažnai pasitaikantis reiškinys. Dauguma besikreipiančių vaikų, net ir susidurdami su konkrečiais nusiskundimais, neturi širdies veiklos sutrikimų. Visgi, kartais jų pasitaiko, dažniausiai mažuosius pacientus vargina padidėjęs kraujospūdis, naujai atsiradę permušimai, o kartais ir tikri ritmo sutrikimai, tokie kaip supraventrikulinės tachikardijos“, - teigia L. Kazakevičius.

Visgi, net jei vaikui nustatomas toks sutrikimas kaip arterinė hipertenzija, tai nereiškia, kad jam nebegalima sportuoti. „Normalizavus arterinį kraujo spaudimą medikamentais bei nemedikamentinėmis priemonėmis, vaikas gali užsiimti sportu, nepamiršdamas reguliariai tikrinti sveikatą pas savo gydytoją kardiologą. Verta paminėti, kad tam tikrais atvejais, kai užsiimama tokiu sportu kaip sunkioji atletika, gali tekti pakeisti sporto rūšį, nes didelio statinio krūvio pratimų atlikimas nėra tinkamas vaikams, kuriems padidėjęs arterinis kraujo spaudimas“, - pastebi gydytojas vaikų kardiologas.

Tiesa, labai svarbu atkreipti dėmesį ir neignoruoti tam tikrų sveikatos pokyčių. Svarbiausias simptomas, kurį pastebėjus vertėtų apsilankyti pas gydytoją vaikų kardiologą - naujai atsiradęs fizinio krūvio netoleravimas. „Jei vaikas pradėjo skųstis nuovargiu po fizinės veiklos, kuri anksčiau jam nekėlė sunkumų, padėti gali gydytojas vaikų kardiologas. Kitas simptomas - vaikas sportuodamas jaučia širdies plakimus ar permušimus, tokiu atveju taip pat praverstų apsilankyti pas specialistą. Na ir žinoma, jei fizinio krūvio metu vaikas prarado sąmonę - pagalbą suteiks artimiausia gydymo įstaiga“, - sako L. Kazakevičius.

Kokie tyrimai atliekami patikrinimo metu?

Tam, kad sportuojant netikėtai nepasireikštų pavojingi sutrikimai, verta pasirūpinti nuolatiniu vaikų sveikatos patikrinimu. „Bendrinę vaiko sveikatos būklę tikslinga vertinti kasmet, tačiau dažniausiai tai atlieka šeimos gydytojas. Jei vaikas užsiima intensyvesniu sportu ar ruošiasi varžyboms, tikslinga pasikonsultuoti su vaikų kardiologu“, - paaiškina L. Kazakevičius.

Dažniausiai apsilankius pas vaikų kardiologą yra atliekama širdies echoskopija bei elektrokardiograma. Kartais esant poreikiui paskiriami ir kiti tyrimai. „Širdies echoskopijos metu įvertinama širdies funkcija ir struktūra, o elektrokardiograma parodo širdies elektrinės veiklos būklę. Jei vaikas skundžiasi fizinio krūvio netoleravimu, jis objektyviai įvertinamas fizinio krūvio testu - veloergometrija arba bėgimo takelio testu“, - pažymi gydytojas vaikų kardiologas L. Kazakevičius.

Intensyviai sportuojantiems vaikams apsilankyti pas vaikų kardiologą naudinga kas 2-3 m., o jei vaikas turi nustatytą širdies patologiją - patikros dažnumą individualiai skiria jį prižiūrintis specialistas.

Tėvų pavyzdys ir vaikų motyvacija

Daugelis žmonių dalinasi žiniomis apie sporto naudą ir jo privalumus. Geresnė sveikata, ilgesnis gyvenimas, teigiamos emocijos, pakili nuotaika - tai tik keletas pavyzdžių iš sporto suteikiamos naudos.

Sporto psichologas Sikstas Ridzevičius teigia, kad vaikams didžiausias pavyzdys yra tėvai. „Jeigu tėvas gulės ant sofos ir sakys sūnui „eik sportuoti“, tai tas neveiks. Vaikai mokosi iš suaugusiųjų. Jeigu vaikai matys aktyvius tėvus, tai jiems nekils klausimų, kad ir jie turi judėti“, - sakė S. Ridzevičius.

Kitas svarbus dalykas, siekiant sudominti vaikus sportuoti - būreliai. Vaikams yra smagu žaisti. Jie varžosi ir patiria emocijas. S. Ridzevičius pastebi, kad vaikai mokosi iš suaugusiųjų, todėl tėvai turėtų padėti vaikui suprasti, kad pralaimėjimas yra normali sporto dalis. „Čia jau suaugusieji turi padėti vaikui susipažinti su nesėkme. Kai tą pavyksta padaryti, vaikai vėl greitai susigražina sportavimo džiaugsmą. Vaikai mėgsta žaisti komandoje, bendrauti, susirasti draugų. Taip sportas jiems tampa įprasta veikla“, - teigia S. Ridzevičius.

Visgi ne visi vaikai yra tokie socialūs. „Tokiu atveju padėti gali dienotvarkės sudarymas. Dienos plane turėtų atsirasti koks pusvalandis aktyvios veiklos - ėjimo, bėgiojimo, važinėjimo dviračiu ar kito mėgstamo sporto. Kai vaiko disciplinoje tas atsiras, tai jis pripras, o vėliau pastebės, kad sportas jam pakelia nuotaiką. Dar viena vaikų grupė - azartiškas jaunimas, labai norintis pergalių. Juos gali dominti tiek komandinės, tiek individualios sporto šakos. Juos į priekį ves noras konkuruoti, aplenkti priešininkus. Juos motyvuoti yra lengviausia, nes motyvacijos jie semiasi patys iš savęs. S. Ridzevičius priduria, kad svarbu, jog tėvai vaikui sudarytų sąlygas atrasti ryšį su sportu: „Jeigu ryšys atsiras, tai vaikas „kaifuos“ ir norės sportuoti. Kai kuriais atvejais didesnę įtaką padaro tėvai, norintys nukreipti vaiką konkrečia sporto šaka. Nuo 12 metų patys vaikai tampa savikritiškesni, labiau suvokia save ir pasaulį. Jie jau mato savo perspektyvas ir svajones.“

Sporto psichologas mano, kad Lietuvoje vaikai dažnai per daug sureikšmina rezultatą. „Man vidinė nuojauta sako, kad vaikai tiesiog nesupranta, jog normalus yra faktas, kad nėra visi vaikai viskam gabūs. Anksčiau buvome labiau tolerantiški savo nesėkmėms. Dabar mes tapome labiau egocentriškesni ir jei nepavyksta, tai ko norime, tai reiškia, jog reikia viską mesti. Reikia įskiepyti požiūrį, kad sportas tai ne tik sveikata ar pergalės. Tai yra ir valia, grūdinimasis. Sporto pagalba kartais tikrai tenka vaikus grūdinti tiek fiziškai, tiek morališkai. Nesvarbu kaip, bet vis tiek reikia eiti priekį. Kartais iš tėvų ar mokytojų reikia kietumo ir tvirtumo ugdant žmogų. Dabar viskas labai laisvanoriška ir dažnai neišmokome vaikų, kad kažko nepadaryti ar nepasiekti yra normalu“, - kalbėjo S. Ridzevičius.

Lietuvoje sporto aikštynų ir mokyklų pastatų būklė yra skirtinga. Vienur viskas yra atnaujinta ir šviežia, kitur salės yra ankštos ir ilgai laukiančios sutvarkymo. S. Ridzevičius nemano, kad vaikams sąlygos turi kažką reikšti. „Kai mes augome, tai mums užtekdavo dviejų plytų futbolo vartams. Galima ir dabar pamatyti Brazilijos paplūdimį, kur vaikai žaidžia su ne visai pripūstu kamuoliu ir to visiškai užtenka, kad vaikai patirtų emocijas. Visiška nesąmonė yra vengti sporto dėl to, kad stadiono danga kurioje nors vietoje yra nelygi, - pabrėžė psichologas. - Nėra normalu aiškinti vaikams, kad tu nesportuok, nes stadionas senas, užkliūsi už kokio nors kupsto ar paslysi. Reikia skatinti vaikus mėgautis - kažką aplenkti, kažką nugalėti, kažkur pataikyti. Mažiausiai reikia kreipti dėmesį į savo sportbačius ar stadioną. Žinoma, kad visada patogiau, kai avalynė patogi, o stadionas apšviestas, bet kai to nėra, tai neturi būti problema.“

Pastarieji metai, kuomet dėl karantino pandemijos daug laiko teko praleisti namuose, turėjo įtakos vaikų psichologijai. „Niekada nėra gerai būti uždarytiems. Nuo senų laikų nusikaltėlius uždaro į kalėjimą, kad jie atliktų bausmę ir pasitaisytų. Dabar visi buvome uždaryti be nusikaltimo. Faktas, kad reikia tą kažkaip ištverti. Būtent tada ypač svarbios yra sporto ugdomos valia ir kantrybė. Tai tik patvirtina, kad turime mokytis ne tik matematikos, bet ir charakterio, o tą geriausiai ugdo sportas ir tikslo siekimas. Karantinas taip pat mus moko valios ir kantrybės“, - vaizdingai kalbėjo S. Ridzevičius.

Sporto nauda vaikams: nuo fizinės sveikatos iki socialinių įgūdžių

Fizinis aktyvumas vaikams yra labai svarbus jų sveikatai ir gerovei. Fizinė sveikata: aktyvus gyvenimo būdas padeda palaikyti tinkamą svorį, stiprina raumenis ir kaulus bei gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Sveikos mąstysenos skatinimas: fizinis aktyvumas taip pat teigiamai veikia vaikų psichinę sveikatą. Socialinis sąveikavimas: dauguma fizinio aktyvumo veiklų vyksta grupėse ar komandose, todėl jos skatina socialinį sąveikavimą ir bendradarbiavimą su kitais vaikais. Pagerėjęs akademinis pasiekimas: tyrimai rodo, kad vaikai, aktyviai užsiimantys fiziniais pratimais, dažniau pasiekia geresnius rezultatus mokykloje. Įgūdžių ir savivertės tobulinimas: įvairios fizinio aktyvumo veiklos, tokios kaip sportas ar šokiai, padeda vaikams lavinti įvairius įgūdžius ir savybes, tokius kaip koordinacija, lankstumas, ištvermė ir strateginis mąstymas. Ilgaamžiškas įpročių kūrimas: vaikystėje įgyti įpročiai ir požiūris į sveiką gyvenseną dažnai išlieka visą gyvenimą.

Sportas pagerina nuotaiką. Užsiiminėjant bet kokia fizine veikla išsiskiria cheminė medžiaga smegenyse - endorfinas, vadinamas laimės hormonu, todėl sportuojant pagerėja nuotaika, vaikas tampa laimingesnis. Naudinga mankštintis tiek namuose, lauke, tiek sporto salėje. Net paprastas ėjimas pagerina savijautą, o sportuodami įvairiuose būreliuose, vaikai patiria ir bendravimo džiaugsmą.

Sportas padeda palaikyti tinkamą svorį. Tinkamo kūno svorio palaikymas gali užkirsti kelią cukriniam diabetui, hipertenzijai ir kitoms ligoms. Vaikai, kurie turi antsvorį kenčia fizinį ir psichologinį diskomfortą - sunkiau juda ir dažnai yra nepatenkinti savo išvaizda.

Vystosi vaiko motoriniai įgūdžiai, gerėja laikysena. Šiuolaikiniams vaikams trūksta judėjimo. Vaikai per daug laiko praleidžia prie technologijų. Mažai judant, nesivysto jų koordinacija, raumenys, motoriniai įgūdžiai. Dėl neteisingos laikysenos smegenys negauna pakankamai deguonies, palenkus galvą ties telefonu, formuojasi palinkęs kaklas, todėl vaikams labai naudinga užsiimti ta sporto šaka, kuri padeda išlaikyti tiesų stuburą.

Sportas pagerina miego kokybę. Sportas ir kitos aktyvios veiklos pagerina miego kokybę: jis tampa gilesnis ir užmiegama greičiau. Intensyvi veikla vaikams ir suaugusiems padeda išlieti neigiamas emocijas, pyktį, susierzinimą, baimę. Treniruočių salėje šias emocijas pakeičia pasitikėjimas savimi pasiekus gerų rezultatų, atsipalaidavimas susitikus su draugais. Intensyvios veiklos metu pasimiršta problemos, protas prašviesėja. Fizinis nuovargis ir gera psichologinė būsena vakare padeda vaikams greičiau „nukeliauti“ į gilaus miego „karalystę“.

Išmokstama bendrauti ir bendradarbiauti. Atėjęs į treniruočių salę, vaikas sutinka daug nepažįstamų veidų, tačiau juos jungia bendras tikslas. Turėdami panašius interesus vaikai greitai susidraugauja. Treniruodamasis komandoje ar poroje vaikas supranta, kad svarbu ne tik lavinti savo įgūdžius, bet padėti ir draugams, nes tik stipri komanda gali pasiekti pergalę. Vaikas tampa mažiau egoistiškas, nes pradeda galvoti apie tai, kas naudinga komandai, o ne tik jam pačiam.

Kaip pasirinkti tinkamą sporto šaką vaikui?

Prieš parenkant vaikui tinkamą sporto šaką, reikėtų atsižvelgti į jo charakterį, įgimtas savybes ir sveikatą. Jeigu vaikas turi didesnę ištvermę, bet nėra judrus, jis gali nusivilti savo pasiekimais gimnastikoje, kur reikalingas judrumas, tačiau gali daug pasiekti ilgų distancijų bėgime.

Tėvai geriausiai pažįsta vaikus ir gali padėti atžaloms atrasti veiklą, kuri teiktų daugiausia džiaugsmo. Sporto trenerė Ieva Kublickienė akcentuoja, kad tėvai neturėtų savo pomėgių piršti vaikams: jeigu jums vaikystėje patiko karatė, tai nereiškia, kad ir jūsų vaikas norės kultivuoti kovos menus. „Kartu su vaiku renkantis fizinę veiklą, vertėtų įvertinti atžalos charakterio savybes, temperamentą, norą sportuoti komandoje ar individualiai. Tėvai turėtų paskatinti vaiką išmėginti įvairius sporto būrelius, kad vaikas žaisdamas, klysdamas, bandydamas atrastų jam labiausiai patinkantį fizinio aktyvumo būdą“, - tėvams pataria sporto trenerė.

Mokyklinio amžiaus vaikams per savaitę fiziniam aktyvumui rekomenduojama skirti 450 min. arba 7,5 val. Tris ketvirtadalius šio laiko vaikas turėtų užsiimti vidutinio sunkumo fizine veikla: bėgioti, važinėtis dviračiu, o vieną ketvirtadalį skirti intensyvesniam sportui: krepšinio ar futbolo žaidimui.

Plaukimas stiprina nervų sistemą, formuoja teisingą kaulų- raumenų sistemos vystymąsi, gerina kvėpavimą ir kraujotaką. Tačiau nerekomenduojama vaiko nukreipti į baseiną, jei jį kankina lėtinės odos ligos, akių ligos, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, pepsinė opa ar alergijos.

Žaidiminės sporto rūšys, tokios kaip futbolas, krepšinis, tinklinis, ledo ritulys, vysto raumenis, gerina kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumus, reakcijų greitį ir tikslumą. Tačiau šiose sporto šakose vaikas ilgą laiką yra vertikalioje padėtyje su apkrova stuburui ir smūgine apkrova pėdoms. Todėl šios sporto rūšys nerekomenduojamos vaikams su kaklo slankstelių nestabilumu, plokščiapėdyste ir skrandžio opa.

Tenisas yra antroje vietoje po plaukimo dėl kvėpavimo sistemos vystymosi efektyvumo. Šis aristokratiškas sportas padės pagerinti medžiagų apykaitą, numesti svorį ir atsikratyti skoliozės, stiprinant nugaros raumenis. Tačiau esant kaklo slankstelių nestabilumui, plokščiapėdystei, osteochondrozei - draudžiami staigūs judesiai ir spyruoklinė apkrova.

Kovos menai idealus sportas vaikams su nestabilia psichika, nes jie moko reguliuoti savo dvasinę būseną. Be to, ušu sekcija rekomenduojama vaikams, kenčiantiems nuo astmos, ir dažnai sergantiems peršalimo ligomis. Tačiau esant širdies ligoms ir bet kuriam trumparegystės laipsniui, ši sporto rūšis turėtų būti leidžiama gydytojo.

Pačiūžos ir slidės labai naudingos atramos- judėjimo sistemai, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų vystymui, padidina darbingumą ir ištvermę. Jie ypač tinka vaikams, turintiems enurezę: sustiprina dubens raumenis. Tačiau atsargumo turi laikytis vaikai su stuburo slankstelių poslinkiu, didele trumparegyste ir tam tikromis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Kada pradėti sportuoti?

Kiekvienam sportui yra „sveikatos zona” - tai amžius, kai labiausiai saugu ir naudinga užsiimti.

• 6-7 metai: Į gimnastikos sekciją mergaitės gali būti priimtos nuo šešerių metų, o berniukai turėtų laukti dar vienerius metus. Šešiamečiai laisvai gali užsiimti sportine akrobatika, menine gimnastika, figūriniu čiuožimu, šuoliais ant batuto. Septynerių metų vaiko kūnas yra visiškai pasirengęs plaukioti, šokinėti į vandenį, lankyti teniso ir stalo teniso, ušu ir ledo ritulio būrelius.
• 8-9 metai: Iki šio amžiaus geriau nenukreipti sūnaus ar dukros į krepšinio sekciją, futbolo klubus ar orientavimosi pamokas. Nuo devynių metų sustiprėjusiam vaikui sveikatos bėdų neprišauks tinklinis, rankinis, biatlonas, bobslėjus, vandensvydis, greitasis čiuožimas, lengvoji atletika, buriavimas, šuoliai su slidėmis, regbis.
• 10-11 m: Dešimties metų galima rašytis į atletikos ir bokso, arklių ir rogučių sporto, akademinio irklavimo, alpinizmo, fechtavimo, dviračių sporto skyrių. Šis amžius tinkamas beveik visoms imtynių rūšims: graikų-romėnų, sambo, laisvosioms, dziudo. Galite užsiregistruoti kovos menų skyriuje (kikboksas, karatė, teikwondo). Nuo 11 metų vaikas pasirengęs šaudymui iš lanko. Mergaitės iki 13 metų neturėtų užsiimti sunkąja atletika.

Sportas atsižvelgiant į sveikatos būklę

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams sportas taip pat ne mažiau svarbus. Sportuodami jie lavina socialinius įgūdžius, išmoksta laikytis taisyklių ir žinoma, stiprėja fiziškai. Tai padeda jiems integruotis į visuomenę ir jaustis visavertiškais jos nariais.

Tėvai turėtų skirti daugiau laiko sudominant savo vaiką sportu ir įtraukiant jį į sportinę veiklą. Sporto nauda vaikams yra labai didelė ir tam yra daug priežasčių. Tai padeda jiems ugdyti socialinius ir komandinio darbo įgūdžius, kartu tai gerina psichinę sveikatą ir fizinį pasirengimą.

Vaikų akimis žiūrint, sportas visų pirma turėtų būti smagus. Jei fizinė veikla asocijuosis su džiaugsmu ir teigiamomis emocijomis, motyvacija judėti atsiras natūraliai. Renkantis sporto šaką vaikui, verta atsižvelgti į jo temperamentą ir socialinius polinkius. Fizinio aktyvumo „žaidimizacija” - dar vienas puikus būdas padaryti sportą patrauklesnį vaikams.

Tėvų palaikymas ir pozityvus požiūris į sportą kuria pamatą vaiko ilgalaikiam ryšiui su fiziniu aktyvumu. Nepamirškite, kad vaiko motyvacija sportuoti gali svyruoti - tai natūralu. Sportas teikia daugybę naudos vaikui - nuo fizinės sveikatos stiprinimo iki emocinės gerovės ir socialinių įgūdžių ugdymo.

tags: #apie #sveikata #sporta #judejima #motyvai #vaikams

• Nauda ir žala vaikams naudojant kompiuterius
• Vilkpėdės darželio-mokyklos ugdymo programa
• Studijos ikimokyklinio ugdymo profesionalumui
• Žindymo vadovas
• Stipriname vaiko imunitetą