Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.

Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S. Neverauskienė.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.

Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.

Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.

Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. 1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

Pasak V. Uzelienės, fizinis aktyvumas nėštumo metu yra labai svarbus, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą krūvį. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.

S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.

V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. „Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.

Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S. Neverauskienė.

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. Neverauskienė.

V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.

Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. 2019 m. žurnale „Obstetrics &Gynecology” paskelbtas tyrimas parodė, kad nuo 2000 iki 2015 m. Įdomu tai, kad tyrimų duomenimis, motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. 2013 m. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu. 2016 m.

Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. „Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S. Neverauskienė.

Dažni nėštumo metu pasireiškiantys negalavimai ir kaip su jais tvarkytis

Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti įvairius nepatogumus ar negalavimus. Svarbu žinoti, kaip juos atpažinti ir tinkamai reaguoti.

Pykinimas ir vėmimas

Pykinimas ir vėmimas yra vieni dažniausių nėštumo požymių, ypač pirmąjį trimestrą. Dažniausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti dažniausiai nustoja, tačiau nėštumo pabaigoje gali vėl pasireikšti dėl gimdos spaudimo į skrandį.

Kaip palengvinti:

• Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
• Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.).
• Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
• Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
• Namie ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
• Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
• Stengtis nekilnoti sunkių daiktų.
• Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių.
• Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
• Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.

Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.

Nugaros skausmai

Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų, dažniausiai tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.

Kaip palengvinti:

• Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
• Sėdint paremti nugarą pagalve.
• Esant skausmui, nugarą ir strėnas galima šildyti ar masažuoti.
• Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
• Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Atkreipti dėmesį: Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.

Kojų tinimas ir sunkumas

Dažniausiai tinsta pėdos, jos gali tapti ilgesnės, platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Tynimas gali kilti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių kaupia skysčius.

Kaip palengvinti:

• Koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
• Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas.
• Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairiojo šono pakėlus kojūgalį.
• Judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
• Avalynė turi būti patogi.
• Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau.
• Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
• Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
• Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.

Atkreipti dėmesį: Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.

Vidurių užkietėjimas

Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Kaip palengvinti:

• Dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys).
• Gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus).
• Mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).
• Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
• Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi.
• Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
• Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.

Atkreipti dėmesį: Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.

Peršalimas

Peršalimas nėštumo metu gali kelti rūpesčių, nes būsimos mamos ir vaikelio sveikata tampa jautresnė bet kokiam sveikatos sutrikimui. Nors dažniausiai peršalimas nesukelia rimtų pavojų, svarbu laiku imtis tinkamo gydymo.

Kaip gydytis:

• Gerkite daug skysčių (vanduo, arbatos, sultys).
• Jei jaučiate užgulusią nosį, išbandykite garų inhaliacijas (į karštą vandenį įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus) arba karštą dušą.
• Jei skauda gerklę, gerkite arbatas arba karštą vandenį su medumi ir citrina, naudokite mėtinius ledinukus.
• Jei jaučiate galvos skausmą arba pakyla temperatūra, galite išgerti paracetamolio, tačiau visada pasitarkite su gydytoju dėl dozės ir vartojimo laiko.
• Svarbu vengti vaistų, kurių sudėtyje yra didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, ypač miltelinių vaistų nuo peršalimo.
• Vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis ir gali būti ypač naudingos.
• Venkite arbatų, kuriose yra daug kofeino.

Prevencija:

• Pakankamai ilsėkitės.
• Sportuokite, net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina organizmo apsaugą.
• Laikykitės subalansuotos mitybos.
• Rinkitės sezonui tinkamą aprangą.
• Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. Jei reikia būti ten, dėvėkite apsauginę medicininę kaukę.
• Laikykitės tinkamų higienos priemonių.

tags: #nescioji #karsta #nestumo #pradzioje

• Naujagimio priežiūra
• Zitos Kelmickaitės palikimas
• Kaip pagerinti santykius su suaugusiais vaikais
• Riešės darželio ugdymo programa
• apie lietuvybės lopšį „Stebulė“