Inkstų akmenligė, mediciniškai vadinama nefrolitiaze, yra būklė, kai inkstuose, šlapimtakiuose ar šlapimo pūslėje susidaro kieti mineralų ir druskų dariniai, vadinami akmenimis. Šie akmenys gali būti įvairaus dydžio - nuo smėlio grūdelio iki kelių centimetrų - ir sukelti stiprų skausmą, šlapimo takų obstrukciją ar infekcijas. Inkstų akmenligė yra gana dažna liga, paveikianti apie 10-15 % suaugusiųjų per jų gyvenimą. Lietuvoje kasmet diagnozuojama tūkstančiai naujų atvejų, dažniau vyrams ir 20-50 metų amžiaus žmonėms. Nors dauguma akmenų pašalinami natūraliai, kai kurie reikalauja medicininės intervencijos. Kalbant apie inkstų akmenligę, dažnai net nesusimąstoma, kad ši būklė gali ištikti bet kurį iš mūsų - net ir tuos, kurie iki šiol nesiskundė jokiais rimtesniais sveikatos sutrikimais. Tačiau būtent ši nemaloni patirtis neretai tampa postūmiu atkreipti daugiau dėmesio į savo sveikatą, mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą. Iš pirmo žvilgsnio nedideli inkstų akmenys gali tapti rimtu iššūkiu, jei laiku nesikreipiama į gydytojus ar ignoruojami simptomai. Nors dauguma akmenų pašalinami natūraliai, kai kurie reikalauja medicininės intervencijos. Inkstų akmenligė yra dažna šlapimo takų liga, sukelianti stiprų skausmą ir galimas komplikacijas, jei negydoma.
Kas yra inkstų akmenys?
Inkstų akmenys - tai kieti kristaliniai dariniai, kurie formuojasi, kai šlapime esančios druskos ir mineralai ima kauptis ir nusėsti inkstuose. Paprastai šie dariniai susidaro tuomet, kai šlapimas tampa per daug koncentruotas - dėl to mineralai negali visiškai ištirpti ir pradeda jungtis į kristalus. Inkstų akmenligė yra viena dažniausių šlapimo takų ligų, kuri pasireiškia tada, kai inkstuose susiformuoja kietos nuosėdos, vadinamos akmenimis. Nors dažniausiai akmenys susidaro inkstuose, jie gali atsirasti ir kituose šlapimo takų organuose - šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje ar net šlaplėje. Inkstų akmenys susidaro, kai šlapime esančių mineralų koncentracija tampa per didelė, o skysčių - per mažai, todėl mineralai kristalizuojasi. Inkstų akmenys yra kietos kristalinės nuosėdos, sudarytos iš mineralų ir druskų - dažniausiai kalcio, oksalato ir šlapimo rūgšties-kurie kaupiasi inkstų viduje. Paprastai inkstai pašalina atliekas su šlapimu. Didesni akmenystačiau gali užkimšti šlapimo takus, sukeldami stiprų skausmą, kraujavimą ar net infekcijas. Inkstų akmenys nėra visi vienodi. Jie skiriasi priklausomai nuo juos sudarančių mineralų ir druskų.
Inkstų akmenų tipai:
- Kalcio akmenys - dažniausiai pasitaikantys.
- Struvito (magnio amonio fosfato) akmenys - dažniausiai susidaro dėl šlapimo takų infekcijų.
Vaikams, nors ir rečiau nei suaugusiesiems, taip pat gali atsirasti inkstų akmenų.
Inkstų akmenligės priežastys ir rizikos veiksniai
Dažnai domimasi, nuo ko susidaro akmenys inkstuose. Verta atsiminti: kiekvienas organizmas unikalus, todėl ir akmenų susidarymo priežastys gali būti skirtingos. Pagrindinės priežastys yra dehidratacija, netinkama mityba ir metaboliniai sutrikimai, o prevencija remiasi gausiu skysčių vartojimu, sveika mityba ir gyvenimo būdo pokyčiais. Mokslininkai akmenų formavimąsi inkstuose ir šlapimo takuose sieja su vis prastėjančia mityba ir dėl to sutrikusia medžiagų apykaita. Kai kurie mokslininkai teigia, kad įvairių ligų, ne išimtis ir inkstų akmenligės, priežastis yra medžiagų apykaitos sutrikimas arba metabolinis sindromas. Metabolinis sindromas šiuo metu yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų, kuris pasireiškia medžiagų apykaitos sutrikimu, viršsvoriu, cukriniu diabetu ir padidėjusiu kraujospūdžiu. 2007 m. mokslininkų pirmą kartą buvo iškelta mintis, kad metabolinis sindromas yra susijęs ne tik su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, bet ir su inkstų akmenlige. Amerikiečiai pradėjo tyrinėti, pasirodo, kad metabolinis sindromas iš tiesų yra susijęs su akmenlige. Šlapimo takų akmenligę sukelia daugiau priežasčių, tad vienos čia negali būti. Akmenligę gali sukelti genetiniai sutrikimai, kalcio, vitamino D apykaitos sutrikimai, sutrikusi skydliaukė, net mikrobai ir uždegiminiai procesai. Būtina paminėti, kad šlapimo takų akmenų susidarymą įtakoja mūsų mityba ir gyvensenos ypatumai, pavyzdžiui, mažas fizinis aktyvumas.
Rizikos veiksniai:
- Mažesnis vandens gėrimas yra pagrindinė priežastis.
- Karštas oras, ypač šiaurės vakarų Indijos valstijose, sukelia dehidrataciją - pagrindinę inkstų akmenų riziką.
- Vanduo su dideliu mineralų kiekiu (kietas vanduo) gali šiek tiek padidinti riziką.
- Dėl informuotumo ir prieinamumo stokos nepakankamai išteklių turinčiose aplinkose vėlyva diagnozė ir gydymas yra dažni.
- Nors vyrams kyla didesnė rizika, dėl pasikeitusio gyvenimo būdo padaugėjo inkstų akmenų tarp moterų, ypač miesto gyventojų.
- Genetiniai sutrikimai.
- Kalcio, vitamino D apykaitos sutrikimai.
- Sutrikusi skydliaukė.
- Mikrobai ir uždegiminiai procesai.
Metabolinio sindromo simptomai pasireiškia kraujospūdžio, cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimu, kitaip sakant, riebalų apykaitos sutrikimais, ką akivaizdžiai rodo vadinamasis lipidogramos arba blogojo bei gerojo choleterolio frakcijų tyrimas, taip pat gliukozės kraujyje koncentracijos padidėjimas. Veidrodyje į save pažiūrėjus galima apie tai spręsti. Jeigu yra per didelis svoris, dažnai pavargstate, jeigu sutrinka širdies ritmas. Tiesa, metabolinio sindromo buvimas dažnai aptinkamas netyčia, be aiškių simptomų, kai žmogus atlieka profilaktinius tyrimus arba skundžiasi širdies skausmu, padidėjusiu kraujospūdžiu. Atlikus cholesterolio, gliukozės, šlapimo laboratorinius tyrimus greičiau pastebimi metabolinio sindromo komponentai. Dažniausiai skundžiamasi širdies kraujagyslių sutrikimais, o apie inkstų akmenligę byloja jau susiformavęs akmuo, pradėjęs judėti šlapimtakiais ir sukeliantis skausmą.
Inkstų akmenligės simptomai
Pirmieji inkstų akmenligės simptomai dažnai atsiranda netikėtai ir būna gana intensyvūs. Staigaus, aštraus skausmo pojūtis apatinėje nugaros dalyje ar netikėtas kraujas šlapime - tai tik keli pirmieji įspėjamieji ženklai, kurie dažnai verčia sunerimti. Inkstų diegliai: Staigus, stiprus skausmas šone, nugaroje ar apatinėje pilvo dalyje, dažnai plintantis į kirkšnį. Skausmas plinta į pilvo apačią, kirkšnį ir vidinę šlaunies pusę, norima dažniau šlapintis. Gali pakilti temperatūra, imti pykinti, vemiama. Inkstų akmenligė gali smarkiai sutrikdyti kasdienę veiklą dėl stipraus skausmo ir diskomforto, ypač dieglių metu. Pacientai gali patirti nerimą dėl pasikartojančių epizodų, ypač jei akmenys formuojasi dažnai. Jeigu susiformuoja didelis akmuo, tarkime, pačioje inksto geldelėje, tai tokiu ekstremaliu atveju gali sukelti net vadinamą inkstų vandenę, inkstas labai padidėja. Taip pat akmenys gali sukelti inksto uždegimą, šlapimo takų uždegimą ir gali baigtis gyvybei pavojingomis komplikacijomis. Paprastai taip yra staigus ir stiprus, jaučiamas nugaroje, šone, apatinėje pilvo dalyje arba kirkšnyje.
Šlapimo nelaikymas: simptomai, rizikos veiksniai ir gydymas
Kaip diagnozuojama inkstų akmenligė?
Norint tiksliai nustatyti inkstų akmenligės diagnozę, svarbu atlikti išsamius inkstų funkcijos tyrimus. Inkstų akmenligė diagnozuojama remiantis paciento anamneze, klinikine apžiūra ir laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatais. Dažnai ši liga diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu atliekant vidaus organų echoskopiją arba radus tam tikrų pakitimų šlapimo tyrime. Tokiu atveju pacientas siunčiamas urologo konsultacijai. Inkstų akmens formavimuisi didelę įtaką daro šlapimo sudėtis. Inkstų akmuo formuojasi iš cheminių medžiagų ir tų cheminių medžiagų koncentracijai padidėjus, jos kimba, formuojasi į akmenis. Kol akmenys nesusiformuoja, mes liaudiškai vadinamas druskas galime stebėti šlapimo nuosėdose. Akmenligė diagnozuojama atlikus įprastą šlapimo tyrimą ir mikroskopuojant šlapimą. Deja, ne kiekvienoje laboratorijoje jie yra daromi. Didesnėse laboratorijose, ligoninėse mikroskopuojant šlapimo nuosėdas pastebima, koks akmuo formuojasi. Ultragarsas: Pirmos eilės, neinvazinis ir ekonomiškas tyrimas. KT nuskaitymas (be kontrastinės medžiagos): Laikomas tiksliausiu tyrimu.
Inkstų funkcijos tyrimai:
- Šlapimo tyrimas.
- Vidaus organų echoskopija.
- Kompiuterinė tomografija (KT).
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, gydytojos Eglės Marciuškienės komentaras: Šlapimo tyrimo metu nustatomos įvairios medžiagos, išsiskyrusios per inkstus. Šlapimo tyrimai yra labai naudingi siekiant sėkmingos ligų profilaktikos, prevencijos ir diagnostikos, ligos eigos stebėjimo ir gydymo efektyvumo analizės. Iš šlapimo gali būti atliekama daugiau nei 100 skirtingų tyrimų. Šlapimo tyrimas gali atrasti ligas, kurios yra be ryškių požymių ar simptomų, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, įvairių formų glomerulonefritas, lėtinės šlapimo takų infekcijos bei lytiškai plintančios ligos. Jeigu aptinkama šlapime kraujo, tai - ženklas, kad žmogus serga kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligomis. Padidėjęs cukraus kiekis šlapime indikuoja diabeto riziką. Baltymai šlapime byloja apie prasidedančias kepenų bei kitų organų ligas. Šlapimo tyrimas gali padėti aptikti organizme susidariusius akmenis, įspėti apie mielomą ar šlapimo pūslės vėžį. Ekonomiškai efektyvus sprendimas - šlapimo tyrimas atliekamas automatiniu analizatoriumi, dažnai vadinamas bendru šlapimo tyrimu. Tai pakankamai senas tyrimas, leidžiantis kokybiškai vos per vieną minutę įvertinti pakitimus. Bendras šlapimo tyrimas atliekamas specialia popierine juostele, kuri merkiama į šlapimą, esančios medžiagos reaguoja su juostelėje užfiksuotais chemikalais, atitinkamai keisdamos spalvą. Analizatorius analizuoja spalvinius pokyčius ir pateikia kokybinį ar pusiau kiekybinį atsakymą: šlapimo specifinį tankį, pH, leukocitus, bakterijas, baltymus-albuminus, gliukozę, ketonus, urobilinogeną, bilirubiną, eritrocitus ir kitus rodiklius. Norint nuodugniai ištirti šlapimą, reikia atlikti mikroskopinę šlapimo nuosėdų analizę. Atliekant šlapimo nuosėdų mikroskopiją, galime rasti: ląstelių (dengiamojo epitelio, tarpinių ar net navikinių ląstelių), leukocitų, eritrocitų, gleivių, bakterijų, grybelių, riebalų lašelių bei druskų kristalų. Padidėjęs druskų kristalų kiekis gali lemti akmenų susidarymą inkstuose ar šlapimtakiuose. Atliekant šlapimo nuosėdų mikroskopiją galime nustatyti akmens cheminę sudėtį (uratiniai, fosfatiniai, oksalatiniai akmenys), galima numatyti šlapimo takų akmenligės profilaktikos priemones, taikyti veiksmingą bei ankstyvą gydymą, taip kontroliuodami akmenų susidarymą ar ligos atsinaujinimą. Reguliariai atliekamas šlapimo tyrimas gali būti naudingas, siekiant nustatyti tam tikrų simptomų priežastis. Šis paprastas tyrimas gali suteikti daug informacijos apie jūsų sveikatą ir turimas problemas. Šlapimą, rodantį inkstų funkciją ir įspėjantį apie inkstų akmenligę reikėtų pasitikrinti kasmet, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Gydymas: kaip valdyti inkstų akmenligę?
Gydymas priklauso nuo akmens dydžio, tipo, simptomų ir komplikacijų. Pamirškite mintį, kad „atsiradęs skausmas - praeis“. Nors inkstų akmenligė dažnai susijusi su genetika ar kitomis sveikatos problemomis, daug ką galima pakeisti koreguojant gyvenimo būdą. Mažesni akmenys dažnai pasišalina savaime, vartojant pakankamai skysčių, judant ir laikantis gydytojo nurodymų. Jeigu susiformavę akmenys yra nedideli, žmogus, apie juos nežinodamas, gali nugyventi visą gyvenimą. Tuo tarpu didesni akmenys gali sukelti skausmus, šlapimtakio obstrukciją (užkimšimą) ar kitas komplikacijas. Tam, kad juos pašalinti gali prireikti skubios operacijos. Kartais esant užblokuotam inkstui šlapimo takų infekcija gali greitai progresuoti ir išsivystyti pavojinga gyvybei būklė - urosepsis. Laiku nesuteikus pagalbos ji gali baigtis mirtimi. Neretai pakanka konservatyvaus gydymo - skausmą malšinančių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Esant poreikiui pacientui gali būti skiriami papildomi medikamentai. Mažesni nei 5 milimetrų akmenys dažniausiai su šlapimu pasišalina savaime, todėl, pasak gydytojo, neretai skiriami konkrementus tirpinantys preparatai ir pasirenkama akmenų stebėjimo taktika. Prireikus chirurginio gydymo, įprastai taikomi šiuolaikiniai mažai invazyvūs gydymo metodai - ekstrakorporinė litotripsija, ureteroskopija, pekutaninė nefrolitotripsija. Jų metu naudojami mažo diametro, lankstūs instrumentai ir modernūs skaldymo šaltiniai, todėl gydymas yra itin tausojantis, o pacientai jau kitą dieną po procedūros gali vykti namo. Jeigu akmenų dydis yra iki 1,2 cm, gali būti atliekama ekstrakorporinė lipotripsija, kurios metu akmenys suskaldomi išoriškai bangomis. Esant 2 cm dydžio akmenims, dažniausiai pasitelkiama ureteroskopija. Šios tausojančios operacijos metu per šlaplę ir šlapimo pūslę į šlapimtakį arba inkstą įvedamas ureteroskopas su maža šviesolaidine kamera, leidžiančia tiesiogiai matyti šlapimtakius bei inkstus. Akmenys lazerine skaidula suskaldomi į smulkius fragmentus, kurie lengvai pašalinami. Didesni nei 2 cm akmenys gali būti skaldomi transkutaniškai.
Gydymo būdai:
- Konservatyvus gydymas: skausmą malšinantys vaistai, skysčių vartojimas, judėjimas.
- Medikamentinis gydymas: akmenis tirpinantys preparatai.
- Intervencinis gydymas:
- Ekstrakorporinė litotripsija (ESWL).
- Ureteroskopija.
- Perkutaninė nefrolitotomija (PCNL).
- Chirurginis gydymas: taikomas, kai kiti metodai neefektyvūs.
Dauguma didžiųjų Indijos miestų ir regioninių centrų dabar siūlo pažangios minimaliai invazinės galimybės pavyzdžiui, ESWL, ureteroskopiją ir PCNL, todėl gydymas yra saugesnis, greitesnis ir patogesnis. Taip, maži inkstų akmenys (paprastai mažesni nei 5 mm skersmens) dažnai pasišalina patys su šlapimu, kartais nesukeldami didelio diskomforto. Jei inkstų akmenys yra susiję su tam tikromis sveikatos būklėmis, tai žymiai padidina inkstų akmenų susidarymo riziką. Chirurginė operacija daroma, kada kitaip neįmanoma pašalinti gana didelių akmenų. Chirurginė operacija visada yra paskutinis būdas, kai jau akmuo įstrigęs arba tokio dydžio, kada jis jau negali pasišalinti šlapimtakiais. Yra vaistų, tirpdančių akmenis, kad akmuo galėtų geriau pajudėti, šlapimą varantys vaistai taip pat padeda pašalinti akmenis.
Inkstų akmenligės prevencija
Profilaktika nėra sudėtinga, tačiau reikalauja sąmoningumo ir nuoseklumo. Gerkite daug vandens - pagrindinė priemonė, padedanti sumažinti akmenų susidarymo riziką. Sergant inkstų akmenlige svarbu subalansuoti mitybą: vartokite daugiau daržovių, ribokite druską ir gyvulinius baltymus, sumažinkite oksalatų turinčių produktų kiekį (pvz., špinatų, rabarbarų). Mindaugas Raščius atkreipia dėmesį, kad sirgusiems akmenlige net ir po gydymo išlieka ligos atsinaujinimo ir priepuolių pasikartojimo rizika, nes organizmas linkęs iš naujo formuoti konkrementus. Pasak gydytojo urologo, dažniausiai pacientams rekomenduojama speciali dieta, druskos ribojimas, didesnis fizinis aktyvumas, esant gretutinėms ligoms - jų gydymas, esant viršsvoriui - svorio mažinimas, pakankamas skysčių ( 2,5 l per parą) vartojimas. Pašalinus inkstų akmenį, rekomenduojama atlikti jo cheminės sudėties ištyrimą. Baigdamas pokalbį gydytojas urologas pataria, jog sumažinti akmenligės riziką galima ribojant suvartojamų baltymų ir druskos kiekį, geriant pakankamai skysčių, į kasdienį mitybos racioną įtraukiant daugiau citrusinių vaisių, uogų (ypač spanguolių), daržovių. Stenkitės išgerti 2.5-3 litrus vandens per dieną. Vengti dehidracijos. Riboti druskos ir gyvulinių baltymų vartojimą. Sumažinti oksalatų turinčių produktų kiekį (pvz., špinatų, rabarbarų). Įtraukti į mitybą daugiau citrusinių vaisių, uogų (ypač spanguolių), daržovių. Palaikyti sveiką kūno svorį. Didinti fizinį aktyvumą.
Prevencinės priemonės:
- Gausus skysčių vartojimas: bent 2-3 litrai vandens per dieną.
- Subalansuota mityba: daugiau daržovių, vaisių, ribojant druską ir gyvulinius baltymus.
- Riboti oksalatų turinčių produktų kiekį.
- Fizinis aktyvumas.
- Svorio kontrolė.
Vienareikšmiškai atsakyti negalėčiau, bet gyvensena ir mityba labai svarbi. Todėl kalbant abstrakčiai, nežinant konkretaus žmogaus situacijos, negalim individualiai patarti, kaip jam reikėtų maitintis, kokį maistą jam vartoti, bet vanduo labai reikalingas. Labai svarbu daug vartoti skysčių, jeigu yra nustatyta padidėjusi akmenligės rizika.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei įtariate inkstų akmenligę ar pastebite simptomus, tokius kaip stiprus šono skausmas, kraujas šlapime ar karščiavimas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju, urologu ar nefrologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti griežtas dietas be specialisto rekomendacijos, nes tai gali pabloginti būklę ar maskuoti simptomus. Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip gausus skysčių vartojimas, mitybos pokyčiai ar reguliarūs šlapimo tyrimai, aptarkite šias priemones su gydytoju ar mitybos specialistu, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti fizinio aktyvumo didinimą ar svorio kontrolę, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pajutus simptomus ir reguliariai tikrintis, ypač turint rizikos veiksnių.
Inkstų akmenligės poveikis kasdieniam gyvenimui
Po sėkmingo gydymo, pvz., akmens pašalinimo, dauguma pacientų grįžta prie įprasto gyvenimo, tačiau būtina laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta recidyvų. Norint prisitaikyti prie būklės, svarbu bendradarbiauti su urologu ar nefrologu, konsultuotis su mitybos specialistu ir ieškoti artimųjų palaikymo.
