Teisinis biologinio ryšio tarp tėvų ir vaiko pripažinimas gali paveikti įvairius kiekvieno susijusio asmens žmogaus teisių aspektus. Daugeliu atvejų tėvystės nustatymo bylose reikalingas kruopštus konkuruojančių žmogaus teisių balansavimas, atsižvelgiant į tai, kad visada yra svarbiausi vaiko interesai.
Vaiko kilmė yra viena iš pagrindinių sąvokų, susijusių su tėvyste. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju.
Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Tėvystės nustatymo tvarka
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.
Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
Tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai ir terminai
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai.
Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis numato vaiko teisę nuo gimimo momento žinoti, kiek tai įmanoma, kas yra jo tėvai. Realizuojant šią visuotinai tarptautiniu mastu pripažintą vaiko teisę, LR civiliniame kodekse ir LR civilinio proceso kodekse įtvirtinti vaiko kilmės nustatymo pagrindai ir tvarka.
Pirmiausia, svarbu priminti „vaiko kilmės“ sampratą- tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Vaiko kilimas iš tėvų, esančių santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Jeigu tėvai nėra santuokoje, vaiko kilmė nustatoma bendru jų pareiškimu, patvirtintu notaro.
Pagrindinė tėvystės nustatymui keliama sąlyga yra ta, kad vaikas yra gimęs nesusituokusiai motinai ir tėvystė nėra pripažinta, t.y. vaiko gimimo įraše nėra nurodyti vaiko tėvo duomenys. Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo tuo atveju, kai vaiko gimimo įraše jau yra nurodyti tėvo duomenys (kuomet vaikas gimė susituokusiai motinai arba vaiko kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo). Be to, vaiko kilmė iš tėvo teismo tvarka gali būti nustatoma tik kilus ginčui tarp šalių dėl tėvystės, išskyrus LR civilinio kodekso 3.141 str. numatytą išimtį. Pagal šio straipsnio 3 d. nuginčijus tėvystę, kuri buvo nustatyta remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, nustatyti naują tėvystę galima tik teismo tvarka net ir nesant ginčui.
Ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, save laikantis vaiko tėvu. Šiuo atveju, jis bus ieškovu, o vaikas ir jo motina-atsakovais. Priešingu atveju, kai spėjamas vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę, ieškinį gali paduoti vaiko motina, sulaukęs 18 metų arba dar iki šio amžiaus suėjimo sudaręs santuoką vaikas, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Besikreipiantis asmuo bus ieškovu, o atsakovu- vyras, iš kurio vaiko kilmę siekiama nustatyti. Ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą, be to, kartu gali būti pareiškiamas ir reikalavimas dėl vaiko išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR civilinio kodekso 3.147 str. 2 d. šie ką tik paminėti asmenys gali paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir tuo atveju, kai vaiko tėvas yra miręs. Tuo tarpu, pagal LR civilinio proceso kodekso 391 str.: jeigu spėjamas vaiko tėvas yra miręs arba miršta bylos nagrinėjimo metu, kreiptis į teismą reikia paduodant ne ieškinį dėl tėvystės nustatymo, bet pareiškimą dėl tėvystės juridinio fakto nustatymo, kuris yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
Turint omenyje, kad esant tokiai situacijai galintis būti atsakovu asmuo, t.y. Europos Konvencijos “Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso” 5 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 str. kaip esminis pagrindas tėvystei nustatyti įtvirtinti moksliniai įrodymai (DNR ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė: „jeigu ekspertizė buvo atlikta ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma specialia įrodinėjimo priemone - eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Tačiau toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, - rašytinį įrodymą,- nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai “ [LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004].
Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas (bendras gyvenimas viename būste, bendras ūkio vedimas, materiali parama vienas kitam), bendras vaiko auklėjimas (rūpinimasis kaip savu vaiku, bendravimas su juo, bendrų sprendimų dėl vaiko auklėjimo priėmimas), vaiko išlaikymas, tėvystės pripažinimas viešai pareiškiant girdint kitiems asmenims, laiškuose, vaizdo įrašuose ir kita.
Jeigu atsakovas atsisako atlikti ekspertizę, neatvyksta į jos atlikimo vietą nesant objektyvių priežasčių, teismas gali tai įvertinti kaip sąmoningą vengimą atlikti šią ekspertizę dėl galimai jam nenaudingų rezultatų, t.y. kaip tėvystės įrodymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004 konstatavo, kad mirus spėjamam tėvui ir jo artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims) atsisakius atlikti ekspertizę giminystės ryšiui įrodyti, tai neturi būti vertinama kaip tėvystės įrodymas. Kitaip tariant, mirus spėjamam vaiko tėvui ir jo artimiesiems giminaičiams nesutinkant atlikti ekspertizę, nustatyti tėvystę tampa žymiai sudėtingiau.
Pažymėtina, kad byla dėl tėvystės nustatymo negali baigtis šalių taikos sutartimi, kadangi atsakovui pripažinus tėvystę ir kreipusis į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, byla yra tiesiog nutraukiama.
Vaiko interesai ginčijant tėvystę
Teisinis biologinio ryšio tarp tėvo ir vaiko pripažinimas yra apsaugotas teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Iš vaiko perspektyvos, tai susiję su jo teise įtvirtinti savo tapatybę ir žinoti informaciją apie savo kilmę. Geriausių vaiko interesų principas reiškia, kad visų sprendimų, susijusių su vaiku, svarbiausias aspektas yra vaiko interesai. Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą negarantuoja biologinio ryšio tarp tėvų ir vaiko teisinio pripažinimo, kai jie nėra susiję biologiniais ryšiais.
Teisės normos numato, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad vaiko motinos sutuoktinis (ar buvęs sutuoktinis, tuo atveju jei vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos) nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys.
Nagrinėjamas atvejis parodo, kad nepilnamečio vaiko tėvas (teisinio statuso ir socialinės tėvystės prasme) yra asmuo, kuris, vaikui gimus, įregistravo jį kaip savo sūnų, suteikė jam vardą ir savo pavardę. Išduotame vaiko gimimo įraše nurodyta, kad vaiko tėvas yra šis asmuo. Jei šalys susitaikė ir grįžo gyventi kartu, ieškovas vaiką priėmė kaip savo, juo rūpinosi, ir teikė išlaikymą. Tarp ieškovo ir vaiko susiformavęs glaudus socialinis ryšys, vaikas ieškovą laiko savo tėvu, nori su juo bendrauti, jo pasiilgsta.
Nagrinėjant bylą, gali paaiškėti, kad vaikas buvo pradėtas ir gimė motinai laikinai gyvenant su kitu asmeniu. Teisėjų kolegija gali nuspręsti, kad egzistuojant socialiniam ryšiui tarp ieškovo ir vaiko, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Tai traumuotų vaiką psichologiškai.
Be to, nutartyje pabrėžta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas praleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties dėl tėvystės nuginčijimo terminą, kuris skaičiuojamas nuo momento, kai asmeniui paaiškėjo aplinkybės, teikiančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Ieškovui nuo pat vaiko gimimo turėjo būti žinoma arba susidaryti rimtų abejonių dėl to, kad jis galimai nėra biologinis vaiko tėvas.
Teisiškai pripažintas tėvas gali ginčyti savo tėvystę, jei jis mano, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas. Teisinės prezumpcijos neturėtų paneigti biologinės realybės. Kreipimasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo gali varžyti tiek teisiškai pripažinto tėvo, tiek vaiko teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, jeigu jie nori išsaugoti savo šeimos ryšius. Tai gali pažeisti vaiko interesams išsaugoti jo emocinį stabilumą ir egzistuojančius šeimos santykius.
Siekiant nustatyti tėvystę, teismas gali nurodyti ištirti tariamo tėvo DNR. Jei tariamasis tėvas mirė, reikėtų atsižvelgti į jo artimųjų interesus bei į mirusiojo kūno neliečiamybę ir teisę į pagarbą mirusiems. Tėvystės nustatymo proceso apribojimai apsaugo bendrąjį teisinį šeimos santykių stabilumą ir tikrumą. Tėvystės nustatymo proceso trukmė, įskaitant ginčą dėl teisiškai pripažintos tėvystės, turi būti baigta per protingą terminą.
tags: #byla #nutraukiama #nes #atsakovas #nera #biologinis
