Nuoširdžiausi sveikinimai p. Gediminui su gražiu jubiliejumi - 50-mečiu! Linkime daug sveikatos, laimės, sėkmės medžioklėse ir puoselėjant šunininkystės tradicijas Lietuvoje!
Prisijungiu prie sveikinimų! Nuoširdžiausi Jums linkėjimai. Manau, kad dar ne kartą turėsime progos pasigrožėti Jūsų pasiekimais, padiskutuoti ir pasidalinti patirtimi.
Metai prabėgo nejučia, ir dabar belieka švęsti eilinius gimtadienius. Sveikinu Jus su gimimo diena, linkiu daug sveikatos, laimės, gerų įspūdžių medžioklėse, sėkmės Jūsų darbe - puoselėjant šunininkystės tradicijas ir kultūrą Lietuvoje!
SVEIKINU GEDIMINAI! Ir aš neatsilieku nuo sveikinimų! Sveikinu Gedimina su penkiasdešimtmečiu. Daug sėkmės ir sveikatos!
Labai, labai AČIŪ visiems už nuoširdžius sveikinimus! Perskaičius tokią gausybę sveikinimų, nuotaika žymiai pagerėjo. Dar kartą dėkui. Atrodo, atgavau norą šypsotis. Sėkmės ir Jums visiems!
Šių metų sausio 23 d. Šiaulių m.ž. draugijoje paminėjome ANTANO KASILAUSKO 75-erius metus. Tai ilgametis draugijos medžiotojas, medžioti pradėjęs Vainagių-Lygumų m.b., vėliau medžiojęs Kurtuvėnų m.b., šiuo metu medžiotojų klubo "Šūvis" narys.
Krikštynų Tradicijos ir Lūkesčiai
Kryžtynos, kaip ir vestuvės, metams bėgant vis modernėja, atsiranda vis naujų madingų tradicijų. Krikšto tėvų vaidmuo ir atsakomybė - svarbus aspektas.
Kiekvienas tėvas nori geriausio savo vaikui, todėl kyla klausimas, kaip derėtų pasidalinti krikštynų išlaidas ir kokie lūkesčiai tenka krikšto tėvams.
Vieni tėvai mano, kad geriausia, kai jie patys viskuo pasirūpina, nes neturi teisės reikalauti kažko iš kitų žmonių. Kiti tėvai yra patenkinti, kad sutiko būti vaiko krikštatėviais, ir mano, kad jų pačių pareiga - kaip papuošti vaiką.
Tačiau svarbu ir pasitarti su būsimais krikšto tėvais, kad nesusidarytų nesusipratimų. Kai kurie tėvai pasitarę su krikšto mama nusprendžia, kad vaikuti aprengs ji, o tortą pirks ji, o krikštatėvelis duos pinigelius bažnyčioje ir už nuotraukas sumokės. Dovanų žino, pirko sidabrinę grandinėlę su pakabuku.
Visada reikia apsispręsti, ar sutinkate būti krikšto tėvais, nes ne tik tą dieną turėsite išlaidų, bet ir visą gyvenimą. Ne bent niekados nepasveikinsite gimtadienio, pirmosios komunijos, vestuvių ir pan.
Kiti tėvai laikosi tradicijos, kad rūbelius ir žvakę nupirko krikšto tėveliai, auką bažnyčioje taip pat apmokėjo krikšto tėveliai.
Krikšto tėvų pareigos dažnai suprantamos kaip finansinis įsipareigojimas, tačiau svarbiausia - meilė ir dėmesys vaikui.
Kai kurie tėvai, kviesdami žmones būti krikšto tėvais, atsižvelgia į jų finansines galimybes ir žino, kad jie tikrai aplankys ir atneš vaikui saldainių. Tačiau prašyti aprengti ir sumokėti už bažnyčią gali būti nepatogu, jei žinai žmonių galimybes.
Krikšto tėvai turėtų prisidėti, jei jų galimybės leidžia, nes pakelti krikštynas jauniems tėvams tikrai kainuoja daug. Jei galimybės ribotos, tėvai turėtų suprasti, kad krikšto tėvai kviečiami ne vien tam, kad paremtų finansiškai. Svarbiausia - sutarimas tarp abiejų pusių.
Kai kurie mano, kad visi tie dalykai - rūbeliai, žvakės ir visa kita - yra tėvų ir krikšto tėvų susitarimas. Jei krikšto mama nupirko vaikeliui kostiumą, žvakę ir pasiuvo krikšto rubelį tik todėl, kad pati to norėjo, o ne dėl papročių, tai yra tik susitarimas.
Naujagimių Intensyviosios Terapijos Sėkmės Istorijos
Prieš 25 metus Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje įkurtas pirmasis Lietuvoje Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius, kuriame kasmet gydoma apie 300 ypač sunkios būklės išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių bei atliekama iki 100 įvairių operacijų. Medikai džiaugiasi, jog jiems pavyksta išgelbėti daugiau kaip 90 proc. kūdikių gyvybes.
Šio skyriaus įkūrėjas, dabar Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys prisimena, kad iki tol naujagimiai buvo gydomi kartu su vyresniais vaikais. Vėliau įsitikinome, kad šiems pacientams būtinos ypatingos sąlygos, jie serga visiškai kitomis nei vyresni vaikai ligomis ir jiems gydyti reikalinga kitokia įranga, slauga ir priežiūra.
Skyriuje iki šiol gydomi ir slaugomi sunkiai sergantys išnešioti bei neišnešioti naujagimiai iš visos Lietuvos, čia kasmet naujagimiams atliekama apie 80-100 įvairių operacijų. Daugiausia pacientų yra labai mažo (mažiau nei 1500 gramų) arba ypač mažo (mažiau nei 1000 gramų) svorio naujagimiai. Nors didžiausią tikimybę išgyventi turi daugiau kaip kilogramą sveriantys kūdikiai, mažiausia išgyvenusi pacientė tesvėrė 420 gramų, dabar jai - beveik penkiolika.
Pasak dr. A. Liubšio, jų skyriuje daugiau kaip 90 proc. sunkiai sergančių kūdikių išgyvena ir kasmet šie rodikliai gerėja. Lietuva pagal šiuos rodiklius yra greta kitų stiprių Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai rodo ne tik naujų medicinos technologijų privalumą, bet ir gydytojų, slaugytojų profesionalumą.
Neonatologijos centro vadovas teigė, kad prireikė ne vienerių metų, kol medikai suprato, kad ne tik gera įranga ir aparatūra, medikamentai, gydytojų ir slaugytojų profesionalumas svarbu. Ne mažiau pacientams reikia šilumos ir meilės. O tėvų tikėjimas ir viltis, jog jų atžala pasveiks, taip pat daro stebuklus.
Gydytoja konsultantė profesorė Nijolė Drazdienė įsitikinusi, kad šio skyriaus istorija neatsiejama nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
Išgyvenusių daugiau kaip 90 proc. kūdikių istorijos liudija apie medikų profesionalumą ir atsidavimą. Tėvai dalijasi savo jauduliu ir ašaromis, pasakodami apie išgelbėtas gyvybes.
10 tamsių pamokų iš Michaelo Corleone | Krikštatėvis paaiškintas
Prieš daugiau kaip aštuonerius metus buvusio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus žmona pagimdė berniuką. Nors iš pradžių jo sveikata nekėlė abejonių, netrukus situacija pasikeitė. Berniukui nustatytas žarnų nepraeinamumas, kėlęs rimtą pavojų gyvybei, todėl medikai nusprendė skubiai operuoti. Jaroslavas Neverovičius, suprasdamas situacijos rimtumą, nusprendė pakrikštyti sūnų. Juo ir tapo gydytojas A. Liubšys. Operacija pavyko, tačiau dar savaitę medikai kovojo dėl berniuko gyvybės. Tėvai labai dėkingi medikams, kad jų sūnus Ignas liko gyvas ir dabar gali augti sveikas.
