Vaikų poilsį ikimokyklinio ugdymo įstaigose reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 8 punktas „Jei vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 val., turi būti organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse“.
Esame suinteresuoti, kad vaikai mūsų darželyje jaustųsi gerai. Dėl pietų poilsio organizavimo Įstaigos tarybos ir Pedagogų posėdžiuose buvo priimti tokie bendri susitarimai: aptarti individualiai su kiekvieno vaiko tėvais jo/jos miego poreikį, dienos (jei vaikas miega namuose) ir nakties miego ritmą ir miego ritualus. Pietų poilsio laikas darželyje organizuojamas visada tuo pačiu laiku. Tai laikas skirtas vaikams pailsėti tiek fiziškai, tiek kognityviai (protiškai).
Atkreipiame dėmesį, kad priverstinio miego darželyje netaikome, nes tai prieštarauja mūsų šiuolaikiniam psichologiniam pedagoginiam požiūriui į vaikų ugdymą. Suprantame, kad kiekvienos šeimos situacija šiuo klausimu yra skirtinga, todėl pirmiausia mes kalbamės, stebime, įvertiname esamas aplinkybes, ieškome bendrų sprendimų, orientuojantis į kiekvieno vaiko individualius poreikius.
Individualūs miego poreikiai ir jų svarba
Vytenė Menkevičienė, šeimos gydytoja, holistinio vaikų miego specialistė, projekto „Kiškiai sapnuoja“ kūrėja, pabrėžia, kad kiekvienas vaikas turi savo individualų miego poreikį. Net ir būdami to paties amžiaus vaikai miega pakankamai skirtingą valandų skaičių per parą. 2011 m. atliktoje sisteminėje mokslinių tyrimų apžvalgoje buvo pastebėta, kad, pavyzdžiui, 3-4 metų amžiaus sveiki vaikai miegojo nuo 9,7 iki 14,2 val. per parą.
Taigi, visiškai natūralu, kad mažesnių miego poreikių vaikai greičiau atsisako dienos pogulio, o jei vis tik užmiega dieną, tuomet vakare ilgai išlieka aktyvūs ir nakčiai migdosi pakankamai vėlai. Ir, atvirkščiai, didesnius miego poreikius turintiems vaikams dienos pogulių dar prireikia kur kas ilgiau nei iki 2,5-3 metų, kaip nurodoma įvairiuose literatūros šaltiniuose. Pakankamai dažnai galime pastebėti, kad vyresniame amžiuje vaikai sunkiai užmiega pietų, nenori jų miegoti, o jei užmiega - vakarais sunku užmigti.
Kodėl vaikams reikalingas dienos poilsis darželyje?
Jovita Starkutė, edukologė, „Family Lab Academy“ steigėja, aiškina, kad pietų miegas mažyliams reikalingas vaiko nervų sistemos nuraminimui. Vaikas išgyvena daug emocijų, patiria daug įspūdžių, todėl miegas reikalingas siekiant apsaugoti vaiką nuo pervargimo. Jei vaikas pervargsta, į dienos pabaigą sunku susikoncentruoti, šokinėja emocijos, vaikas nesupranta pats, ko nori, taip pat blogiau miega naktį, prasibudinėja, verkia ir pan.
Vytenė Menkevičienė priduria, kad darželyje vaikai įprastai pavargsta labiau nei namų aplinkoje: tiek dėl didesnio fizinio aktyvumo, tiek dėl intensyvesnių emocijų. Todėl jei namuose vaikas pietų pogulio jau nemiegodavo, jo dar gali prireikti pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Miegas padeda vaikučiui nurimti, atsipalaiduoti, stabilizuotis ir po pietų miegelio harmoningai grįžti į dienos ritmą.
Pats dienos pogulis darželyje neturi būti labai ilgas. Kai kurie vaikai jaučiasi pailsėję ir po trumpo, bet energijas atstatančio pietų pogulio. Vaikus, kurie atsibunda kiek ankščiau nei kiti, galima pasikviesti į kitą patalpą, pasiūlant jiems ramias veiklas. Taip pat norėčiau pastebėti, kad ilgai vakare neužmigti vaikas gali ne tik dėl nuovargio trūkumo dėl miego dieną, tačiau ir dėl pervargimo, stiprių emocijų organizme susikaupus streso hormonui kortizoliui, norint dar pabūti su tėvais, mitybos, taigi būtina į tai žiūrėti holistiškai.
Naujovės ir požiūriai į vaikų poilsį darželyje
Nuo 2024 m. gegužės mėnesio visi darželiai privalės vaikams suteikti galimybę per poilsio laiką ne tik miegoti, bet ir užsiimti ramia veikla. Daugelyje darželių žodis „poilsis“ interpretuojamas tik kaip miegas arba gulėjimas. Taip poilsį suprasdavo ir pedagogai, ir darželių administracija. Naujuoju ministro įsakymu įtvirtintos nuostatos, kad poilsiu laikomas tiek miegas, tiek rami veikla. Taip pat nustatyta, kad visiems vaikams turi būti užtikrinta fiziologinius jų poreikius atitinkanti poilsio forma ir trukmė.
Pasak pilietinės iniciatyvos atstovės Z. Šlepetienės, ilgus dešimtmečius pietų miegą išaugę vaikai kankindavosi lovelėse. Atrodė, problema neturi sprendimų, nes trūksta resursų, personalo, o paskutinis šiaudas, kurio griebdavosi įstaigos nustumdamos sprendimus, būdavo argumentas, kad vaikams pietų miegas yra būtinas. Susidarė įspūdis, kad vaikai guldomi dėl sistemos patogumo. „Pietų miego reforma“ yra tik skambus pavadinimas pokyčiams, kurių seniai reikėjo. Iš tikrųjų jokios reformos nereikėjo, nes vaikai niekada neturėjo būti verčiami miegoti, visada turėjo būti paisoma individualių fiziologinių poreikių. Tai neturėtų būti privilegija tik tam tikrų vaikų, kurių tėvai gali įpirkti privatų darželį, kuriame leidžiama nemiegoti ir negulėti. Nemiegoti ir negulėti, kai vaikui to nereikia, turėtų būti normalus dalykas visiems.
3 idėjos ugdytojams: kaip pietų miego laiką pakeisti ramybės ir poilsio laiku
Vytenė Menkevičienė ir Jovita Starkutė siūlo keletą idėjų, kaip pietų miego laiką paversti ramybės ir poilsio laiku, skirtu nusiraminimui:
- Tylos ir ramybės erdvė: Jei žinoma, kad vaikui pietų miego nereikia, jam galima pasiūlyti laiką praleisti tylos ir ramybės kampelyje. Jį galima jaukiai praleisti sugulus ant čiužinių, tarp pagalvių, kiek pritemdytoje aplinkoje klausytis istorijų, stebėti šviesos projekcijas ant sienų ar klausyti atpalaiduojančios muzikos. Dažnai nutinka, kad vaikai atsipalaiduoja, nusiramina ir trumpam užmiega.
- Skaitymo erdvė: Daugeliui vaikučių nusiraminti ir pailsėti padeda knygelių vartymas, žiūrėjimas, pakabintų plakatų erdvėje stebėjimas, kortelių dėliojimas ar tiesiog knygelėje esančių objektų stebėjimas.
- Smulkiosios motorikos erdvė: Yra vaikų, kuriems patinka ir kurie pailsi, nusiramina krapštydami - lėtai ir ramiai spalvindami, verdami karoliukus, klijuodami ar atlikdami kitus smulkiosios motorikos darbelius. Tokiems vaikučiams galima įrengti erdvę, kur jie galėtų ramiai paskęsti tokiose veiklose, taip pailsėti netrukdant kitiems vaikams.
J. Starkutė pastebi: „Vienas didžiausių iššūkių ugdytojams - tai užtikrinti kokybišką ramybės ir poilsio laiką, stengiantis kad vaikai nešokinėtų nuo vienos prie kitos veiklos stengiantis nurimti. Namuose tai lengviau įgyvendinti, o jei ugdymo įstaigoje yra daugiau tokių vaikučių, kurie nemiega, rekomendacija būtų - pratinti vaikus pasirinkti vieną veiklą, erdvę ir joje ilsėtis visą pietų pertrauką“.
Specialistų nuomonės ir rekomendacijos
Pasak vaikų neurologės dr. Rūtos Praninskienės, poilsis mažamečiam vaikui yra itin svarbi jo sveikatos dalis. Pakankamas nakties miegas nulemia dieną gautos naujos informacijos geresnį perėmimą ir perėjimą į ilgalaikę atmintį, gerina dėmesio koncentraciją, emocinę savireguliaciją. Vaikų miego poreikis yra individualus, o reikiama miego trukmė kinta sulig amžiumi. Ikimokyklinio amžiaus, 3-5 metų, vaikams patartina miego trukmė per parą - nuo 10 iki 13 valandų, o 6-13 metų - nuo 9 iki 11 valandų.
Dr. R. Praninskienė taip pat pažymi, kad mažų vaikų dienotvarkė dažniausiai yra gana tvarkinga, todėl retam nuo ketverių metų reikia privalomo dienos miego. Kitu atveju jie negali greitai užmigti vakare, vėluoja užmigimo pradžia. Nakties miegas yra svarbesnis už dienos miegą. Iki ketverių metų daugiau kaip pusė vaikų turi miego sunkumų, todėl tėvams ir vaikus prižiūrintiems darželių auklėtojams reikia kalbėti apie miego svarbą ir jo gėrį pasitelkiant žaidimus ar skaitant knygas.
Psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė teigia, kad skaityti pasaką ar dainuoti lopšinę - ritualai, kurie visus vaikus vienodai įtraukia į ramybės būseną. Poilsiui skirtas laikas turi egzistuoti bendruomeniškai, visai grupei. Kai kurie vaikai taip įsižaidžia, kad be ritualų ir aiškaus jausmo, jog dabar poilsio metas, niekada nesiguls. Užmigus miegantiesiems, kiti gali išeiti ramiai pasėdėti, atlikti fantazijos lavinimo pratimus, įsivaizduoti mėgstamą herojų ir su juo pakalbėti.
Daiva Žeromskienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja, gydytojų nuomone, nėra svarbu, ar vaikas miegos dieną, tačiau svarbi yra miego trukmė per parą. „Rekomendacijos, kiek vaikams reikia miegoti per parą pastaruoju metu keičiasi, jos ne tokios griežtos kaip anksčiau. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl bendrai įvertinti, kiek vaikui reikia miego, būtų sudėtinga. Tuo tarpu judresniam vaikui gulėjimas lovoje, kai jis to nenori, gali prilygti tikrai kančiai, todėl naudos iš to bus mažai“, - tvirtina D.Žeromskienė.
Ne viename tyrime ir rekomendacijose prieinama prie išvados, kad geriau ištisinis nakties miegas, nei nutraukiamas nakties miegas, kuris vėliau kompensuojamas dienos miegu. Pastebėta, kad pietų miegantys vaikai vėliau eina miegoti nakčiai, o bendra paros miego suma yra trumpesnė. Kvinslando technologijų universiteto ir Jameso Cooko universiteto Kvinslande mokslininkai atrado ryšį tarp pietų miego ir nakties miego trukmės.
Bendradarbiavimas su tėvais - svarbiausias veiksnys
Psichologė R. Pipirienė akcentuoja, kad svarbiausia yra bendradarbiavimas. Jei kovosite su darželiu, rodysite aroganciją, pyksitės su auklėtojomis, darželio direktore, jūsų vaikas išmoks, kad aplinkinis pasaulis yra priešiškas, ir reikia būti agresyviam, kad gautum tai, ko tau reikia. Visada stenkitės surasti išeitį bendradarbiaudami. Ne visada auklėtojos turi laisvę rinktis, kaip elgtis su vaikais. Ne visada jus teisingai supras, tačiau visada galite stengtis, bandyti, kalbėtis. Jei stengsitės suprasti kitų požiūrį, daugiau šansų, kad ir kiti stengsis suprasti jūsų požiūrį.
Pilietinės iniciatyvos atstovė Z. Šlepetienė pabrėžia, kad vaikų poilsis neturi būti organizuojamas pedagogų perdegimo sąskaita: „Tai turėtų būti ne pedagogų, o darželių vadybos rūpestis sugalvoti, kaip visa tai išspręsti.“ Pavyzdžiui, jei yra dvi grupės, miegantys vaikai gali būti vienoje patalpoje, o nemiegantys poilsio laiką leisti kitoje. Taip pat nemiegukai gali būti nuvedami į sporto salę, psichologo, logopedo kabinetą. Jeigu grupėje nėra atskiro miegamojo kambario, o nemiegantis vaikas tik vienas ar jų keli, galima atidaryti rūbinės duris, išnešti stalą, kėdutę, žaislų, piešimo priemonių, ir vaikai poilsio metą leis ten.
Pasak Z. Šlepetienės, mažamečiai gali nustebinti drausmingu elgesiu. Jeigu vaikai nuo mažens mokomi, kad gali nemiegoti, bet turi elgtis tyliai - jie taip ir daro. Panašiai kaip valandų valandas tyliai gulėdavo lovose, dabar jie taip pat tyliai gali sėdėti, vaikščioti, žaisti. Vis dėlto, ar vaikai žinos, kad turi galimybę nemiegoti, ar gebės įsivertinti savo savijautą ir atsispirti žaidimų pagundai? Jeigu namuose atliepiami vaiko fiziologiniai ir psichologiniai poreikiai, jau būdamas trejų jis jaus, kada reikia atsisėsti ar atsigulti. Tačiau jeigu poreikiai neatliepiami, viso to jis nesupras, ir tam reikės sistemos. Vis dėlto specialistė teigia abejojanti, kad vaikai turės galimybę savarankiškai nuspręsti dėl savo poilsio laiko. „Tokiu atveju būtų anarchija“, - juokiasi R. Pipirienė.
Psichologė tiki, kad nebeprivalomas dienos miegas auklėtojų sukurtoje tinkamoje aplinkoje gali suvilioti kur kas daugiau vaikų negu anksčiau. „Tokiu atveju net ir tie, kurie anksčiau buvo verčiami, gali miegoti ilgiau.“
Tėvai, kurių vaikai tik pradeda lankyti darželį, neretai svarsto, ar pietų miegas jų vaikui tikrai reikalingas. Vieni mažyliai visą dieną atrodo kupini energijos, o kiti, atėjus poilsio metui, užmiega akimirksniu. Darželyje „Saulės gojus“ daug dėmesio skiriama vaiko savijautai - tiek emocinei, tiek fizinei. Darželio diena vaikams yra intensyvi: žaidimai, atradimai, bendravimas, patyrimai lauke - visa tai neleidžia nuobodžiauti ir reikalauja daug energijos. Miegant vaiko smegenys apdoroja gausų per dieną gautos informacijos kiekį - todėl mokymosi procesas tęsiasi net tada, kai akys užmerktos. Po pietų miego vaikai dažniausiai būna ramesni, geriau nusiteikę, lengviau susikaupia ir yra vėl pasiruošę toliau tyrinėti pasaulį. Pietų miegas darželyje - tai ne tik fizinis poilsis, bet ir nusiraminimo ritualas. Jauki aplinka, švelnus mokytojo balsas, pasaka prieš miegą ar tiesiog ramus pagulėjimas lovelėje padeda vaikui pasijusti saugiai ir atsipalaiduoti. „Saulės gojuje“ gerbiamas kiekvieno vaiko individualus ritmas, nes suprantame, kad vaikai skirtingi. Visgi dauguma darželinio amžiaus vaikų natūraliai jaučia poreikį dieną pailsėti ir be didesnių pastangų užmiega. Jei vaikas neužmiega, jis gali ramiai žaisti, skaityti arba piešti - svarbiausia, kad aplinka būtų rami ir netriukšminga.
Miegas dienos metu svarbus ne tik darželyje. Maždaug iki 5 - 6 metų vaikams paprastai reikalingas pietų poilsis, kad po pietų jis išliktų ramesni, galėtų susikaupti ir lengviau tvarkytis su emocijomis. Priešmokyklinio amžiaus vaikams šis poreikis gali keistis, ir tai normalu. Vaikystė yra - ir turi būti - aktyvi. Vaikai daug juda, tyrinėja ir mokosi. „Saulės gojuje“ pietų miegas nėra tik tvarkaraščio eilutė. Tai rūpestingai apgalvota dienos dalis, padedanti vaikui augti harmoningai - be skubėjimo, be perteklinio krūvio, atliepiant jo individualius poreikius.
Konsultuoja “Šilagėlės” darželio ikimokyklinio ugdymo specialistė Danguolė Milašienė. Pirmoji diena darželyje: aptarkite su darželio pedagogais, kaip pratinsite vaiką pirmomis dienomis. Paprastai pirmą dieną vaikas praleidžia su tėveliu ar mama. Tai net nėra diena, o pora valandų. Tądien patariama pusryčius dar pavalgyti namie, o į darželį ateiti jau į vadinamąją veiklą, kai vaikai užsiėmę kažkuo smagiu. Tai būna ryto ratas, žaidimai, pasikalbėjimai ratelyje ar kūrybinė veikla. Vaikas galės stebėti, kas vyksta, jei norės, prisijungs, o gal tik liks stebėtoju. Nepamirškite kiekviename žingsnyje savo vaiką motyvuoti, pasakoti viską pozityviai ir patraukliai. Jei vaikas jau pirmąją dieną demonstruoja iniciatyvą, nelaikykite jo už rankos, o leiskite jam pačiam veikti. Pagirkite jį už tai. Pirmą dieną vaikui pabūti su mama ar tėčiu darželyje užtenka vienos dviejų valandų. Antrą dieną jau galima prijungti papildomą veiklą vaikui, pavyzdžiui, ateiti valgyti pusryčių ar pietų, bet dar drauge su mama ar tėčiu. Galima pabandyti ir keletui valandų palikti vieną. Bet pietų miego dar reikia grįžti namo. Apskritai, rekomenduojama pirmą savaitę nemigdyti vaiko pietų miego darželyje. Nes mažyliui dar gali būti nejauku nusirengti naujoje aplinkoje, todėl pirmą adaptacijos savaitę to nereikėtų daryti. Prasidėjus naujai savaitei, jau galima vaiką palikti ir pietų miego, ir pabūti ilgiau darželyje. Jei vaikas gerai reaguoja, galima leisti pabūti net iki vakaro. Bet visgi tai yra labai individualu, priklauso nuo kiekvieno vaiko būdo ir jautrumo, kartais tėvams tenka skirti ir daugiau laiko adaptacijai. Vidutiniškai apsiprantama per mėnesį. Visiškai adaptacijai reikia maždaug mėnesio laiko. Tėvai neturi skubinti šio proceso, o kantriai išgyventi laikotarpį. Taip, tam reikia kantrybės ir susikaupimo, bet viskas daroma dėl vaiko, todėl nelaikykite vaiko adaptacijos laikotarpio kaip laiko švaistymo.
Pastebėta, kad mergaitės labiau adaptacijos periodą išgyvena pirmąją ar pirmosiomis savaitėmis, o berniukams būna, kad apsipratimas lyg užsivėlina. Nenustebkite, jei sūnus pirmą savaitę keliaus į darželį su džiaugsmu, o antrąją lankymo savaitę ims graudentis, verkti, nenorės likti. Nepamirškite, jei vaikas susirgo, išvažiavo ir negalėjo kurį laiką lankyti darželio, atėjus po pertraukos adaptacijos procesas gali vykti kaip iš pradžių.
Atsisveikinant su vaiku reikia paaiškinti, kad netrukus grįšite ir įvardinti tikslų metą: ar po pietų miego, ar po lauko, ar po pamokėlių. Nedera išsmukti nepastebėtam, nes toks tėčio ar mamos pabėgimas, kol vaiko dėmesys užimtas, mažyliui atsitokėjus jį labai išgąsdins. Tuo tarpu, jei jūs tiksliai jam paaiškinsite, kad grįšite jo pasiimti, tą akimirką jis galbūt paverks, nenorės jūsų paleisti, bet vėliau jausis ramus ir saugus, nes žinos, kad jūs išėjote ir kada grįšite.
Jei vaikas sunkiai atsisveikina, galima nupasakoti visą jo dienotvarkę: ką įdomaus vaikas veiks likęs darželyje, kaip smagu bus susitikti vakare. Jei jau atsisveikinote su vaiku, nebetempkite laiko ir neprovokuokite vaiko dar labiau verkti ir graudentis - nestovėkite ilgai už lango, neuždelskite paties atsisveikinimo apsikabinimo momento ir jokiu būdu negrįžkite atgal pažiūrėti “ar viskas gerai”. Tai sumenkins jūsų autoritetą vaiko akyse, jis ims isterikuoti, manipuliuoti. O tai jau ne į gera tiek vaikui, tiek mamai. Nėra gerai, kai mamos negali nuslėpti perdėto susijaudinimo, ašarų, graudulio ar per ilgai užsibūna su vaiku, sėdi stebi, ką jis veikia, nors jam jau seniai smagu su auklėtoja ir kitais vaikais.
Jau nuo pirmų darželio lankymo dienų svarbu stengtis, kad net savaitgalį vaikas labai nenukryptų nuo režimo. Daugiausia jis gali svyruoti apie valandą į vieną ar kitą pusę, idealu būtų, jei svyruotų ne daugiau kaip pusvalandį. Tai reiškia, kad panašiu metu kaip darželyje vaikui patartina valgyti pietus, gultis pogulio ir pan. Grįžęs pirmadienį į darželį vaikas bus ramus ir saugus, nes jam nereikės iš naujo taikytis prie per savaitgalį primiršto dienos plano.
Likus porai savaičių iki lankymo pradžios pradėkite imituoti darželio režimą ir namuose - kada vaikai valgo, kada eina pietų miego ir panašiai. Taip pat, dar iki pirmosios dienos darželyje, vieną ar porą kartų su vaiku apsilankykite darželyje, kad jis pamatytų būsimą naują aplinką. Atėjęs pirmąją dieną, jis jau nebepatirs šoko, nes visa aplinka jam jau bus matyta ir atpažįstama.
Negąsdinkite vaiko darželiu. Negalima darželiu bauginti - „jeigu tu manęs neklausysi, tai paliksiu darželyje pernakt“. Tėvai patys to nejausdami, neretai daro tokių grubių klaidų ir patys apsunkina vaikų adaptaciją ar net visai atgraso savo mažylį nuo vaikų darželio. Pozityviai kalbėkite apie darželį. Parodykite darželio nuotraukas internete, papasakokite, ką ten veikia vaikai, kaip ten jauku ir gera. Kalbėjimas yra labai svarbus ir veiksmingas dalykas. Nesijaudinkite, kad jūsų vaikui dar tik dveji ir jis vos kalba, mažylis jau gerai jus supranta ir įsiklauso į tai, ką jam sakote. Ir visuomet būkite pozityvūs. Ką nors aiškindami darykite tai per teigimą, o ne neigimą.
Laukdami naujokėlio, vaikai su auklėtoja grupėje aptaria, kad ateis naujas draugas, kurį reikės pakalbinti, pasaugoti, draugiškai priimti. Auklėtojų užduotis yra parengti pačią grupę, kad kolektyvas būtų pasiruošęs priimti naują vaiką.
