Nėštumas - tai nuostabus ir atsakingas laikotarpis, kurio metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, siekiant užtikrinti sveikiausią įmanomą vaikelio vystymąsi. Siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek vaikelio gerovę, nėštumo metu atliekami įvairūs profilaktiniai ir diagnostiniai tyrimai. Šie tyrimai padeda laiku diagnozuoti galimas grėsmes, infekcijas ar vaisiaus raidos sutrikimus, todėl yra itin svarbūs sėkmingai nėštumo eigai ir sveiko kūdikio gimimui.
Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų. Tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims ir vaisiui.
Privalomieji ir rekomenduojami tyrimai
Nėštumo metu atliekami tyrimai gali būti skirstomi į privalomuosius ir rekomenduojamus. Privalomieji tyrimai yra nustatyti teisės aktais ir yra būtini kiekvienai nėščiajai, siekiant užtikrinti minimalų sveikatos priežiūros standartą. Rekomenduojami tyrimai skiriami atsižvelgiant į individualią moters sveikatos būklę, rizikos veiksnius, šeimos istoriją ir kitus veiksnius.
Privalomieji tyrimai
Privalomieji tyrimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006m. gruodžio 29d. įsakymu Nr. 1426.
Bendras kraujo tyrimas
Bendras kraujo tyrimas (BKT) yra vienas pirminių profilaktinių laboratorinių kraujo tyrimų. Jis atliekamas siekiant įvertinti eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, jų tūrį, formą ir pasiskirstymą pagal rūšis. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas, taip pat aptikti mažakraujystę.
Šlapimo tyrimas
Šlapimo tyrimas vertina šlapimo lyginamąjį svorį, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Jis padeda nustatyti inkstų ligas, ypač kai atliekamas nėštumo pradžioje. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, ji neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių.
Kraujo grupė ir Rh faktorius
Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę (O, A, B, AB), priklausomą nuo antigenų buvimo ar nebuvimo ant jo eritrocitų. Rh antikūnų nustatymas atliekamas, jeigu moters Rh faktorius yra neigiamas (Rh (-), o vyro - teigiamas (Rh (+). Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh-, gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
Gliukozės toleravimo mėginys (GTM)
Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai. Jis atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 savaičių. Tyrimo metu vertinama glikemija nevalgius ir praėjus 2 valandoms po gliukozės pavartojimo. Procedūra apima kraujo paėmimą nevalgius, po to duodama išgerti 75 g gliukozės (rekomenduojama 200 ml vandenyje ištirpintos gliukozės, išgerti per 5 min), tada po 1 val. imamas kraujas ir dar po 1 val. vėl imamas kraujas.
Tyrimai sifilio, ŽIV, hepatito B, toksoplazmozės, raudonukės, citomegalo viruso (CMV) ir kitoms infekcijoms nustatyti
Šie tyrimai yra itin svarbūs, kadangi daugelis bakterijų ir virusų nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, nustatomas tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
- Sifilis - gana lengvai užkrečiama liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo kontakto metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. RPR ir TPHA tyrimai atliekami sifilio diagnostikai.
- ŽIV - žmogaus imunodeficito virusas yra viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi. Rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
- Hepatitas B - šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama per kraują ir skysčius. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc. Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu.
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii) - pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta aplinka ir infekuota mėsa. Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas.
- Raudonukė - didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia kraujo keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš raudonukę įvertinimui.
- Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija - šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, lytinių santykių metu, kraujo perpylimo metu. Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos.
Rekomenduojami tyrimai
Be privalomųjų tyrimų, nėštumo metu gali būti atliekami ir kiti rekomenduojami tyrimai, padedantys užtikrinti optimalią motinos ir vaikelio sveikatą.
Genetinių ligų rizikos tyrimai
Nėštumo metu atliekami tyrimai, kurie gali turėti įtakos vaisiaus akių vystymuisi. Pavyzdžiui, rubella IgG antikūnų tyrimas padeda išvengti įgimtos raudonukės, kuri gali sukelti rimtus akių pažeidimus. Toksoplazmozės ir citomegaloviruso (CMV) antikūnų tyrimai taip pat yra svarbūs, nes šie virusai gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus akių sveikatai.
PRISCA I arba II - tai kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką. 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmąjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrasis įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė arba choriono gaurelių biopsija (CGB).
- Choriono gaurelių biopsija (CGB) - procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu.
- Amniocentezė - diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų.
Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT) - tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas nuo 9 nėštumo savaitės iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR.
Skydliaukės funkcijos tyrimai
Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Nėštumo metu gali pasireikšti tiek hipertireozė, tiek hipotireozė. Tyrimams atliekant kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis.
Odontologinis patikrinimas
Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Jums bus išduota reikalingi sveikatos pažyma, suplanuoti apsilankymai.
Akių patikrinimas
Nėštumas gali sukelti įvairių akių sutrikimų dėl hormonų svyravimų, skysčių apykaitos pokyčių ir imuninės sistemos veiklos. Maždaug 15-50 % nėščiųjų patiria tam tikrus regėjimo sutrikimus. Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja atlikti bazinį akių būklės įvertinimą nėštumo pradžioje, ypač jei moteris turi diabetą, ankstesnių akių ligų istoriją ar patiria regėjimo pokyčius. Reguliarūs akių patikrinimai leidžia anksčiau pastebėti rizikas ir užkirsti kelią rimtiems komplikacijoms. Akių dugno tyrimas yra vienas pagrindinių metodų, padedantis diagnozuoti tiek akių, tiek viso organizmo ligas, įskaitant glaukomą, diabetinę retinopatiją, hipertenzinę retinopatiją, tinklainės atšoką ir kt.
Kiti tyrimai
- Makšties pasėlis - imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės 35-37 nėštumo savaitę. Jis skirtas nustatyti B grupės streptokoko (BGS) buvimą, kuris yra pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas.
- Lytiškai plintančių ligų (LPL) tyrimai - rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių: Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai - svarbūs, nes skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai ir vaisiaus raidai.
Ultragarsiniai tyrimai
Ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, kuomet vertinama vaisiaus raida, augimas ir būklė. Visoms moterims šis tyrimas atliekamas du kartus: pirmą kartą - 11-13 nėštumo savaitę (pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra), antrąjį - 18-20 nėštumo savaitėmis. Ultragarsinio tyrimo metu gydytojas įvertina vaisiaus anatomiją, matuoja jį, vertina chromosominių anomalijų žymenis, gali pasakyti vaisiaus lytį. Jei pastebimos tam tikros raidos ydos, gali būti paskirti papildomi tyrimai, pavyzdžiui, vaisiaus magnetinis rezonansas.
2014 05 16 A. Berūkštis - Pilvo aortos ultragarsinis stebėjimas po stentgrafto implantavimo
Svarbu žinoti
Nėštumo metu moters svėrimas nėra privalomas kiekvieno vizito metu, moteris gali rinktis, ar nori svertis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į judesių vertinimą nuo 26 nėštumo savaitės, kuris atliekamas ultragarso doplerio arba kardiotokografo pagalba kiekvieno vizito metu.
Nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas laukimas, bet ir laikotarpis, kai moters kūnas patiria daugybę fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai gali turėti įtakos ne tik bendrai sveikatai, bet ir regėjimui. Dėl hormonų svyravimų, skysčių apykaitos pokyčių ir imuninės sistemos veiklos, nėščios moterys gali patirti įvairių akių sutrikimų. Kai kurios moterys gali patirti regėjimo svyravimus, kurie gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais. Jei po gimdymo pastebite, kad regėjimas pablogėjo, būtina nedelsiant kreiptis į specialistą. Reguliarūs akių tyrimai padės nustatyti, ar yra kokių nors rimtų problemų.
Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens. Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų. Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Nėštumo metu daugelis moterų patiria akių sausumo simptomus, kurie gali pabloginti regėjimą ir sukelti diskomfortą. Rekomenduojama naudoti dirbtinius ašarų lašus, vengti akių trynimo ir reguliariai konsultuotis su akių gydytoju. Nėštumo metu akių tyrimai yra būtini, siekiant užtikrinti ne tik moters regėjimą, bet ir besivystančio vaiko akių sveikatą.
Po nėštumo svarbu skirti laiko savo akių sveikatai. Nėštumo metu ir po jo akių sveikata yra itin svarbi. Reguliarūs akių tyrimai, tinkama priežiūra ir dėmesys savo bendrai sveikatai gali padėti užtikrinti, kad jūsų regėjimas išliktų stabilus. Nepamirškite, kad jūsų akys yra ne tik langas į pasaulį, bet ir svarbi jūsų sveikatos dalis.
