Šiuolaikiniam sveikatos profesionalui ar sveikatos vadybininkui, o ypač sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, būtinos ne tik bazinės sveikatos priežiūros vadybos, sveikatos priežiūros sistemos ir jos finansavimo, įstaigų finansų vadybos, žmogiškųjų išteklių valdymo ir kt. vadybos žinios bei kompetencijos, bet ir pastovus šių žinių atnaujinimas.
Vadovaujantis 2015 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-667 „Dėl Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų privalomojo kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (TAR, 2015, Nr. 8844) asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų privalomas kvalifikacijos tobulinimas per penkerių metų laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 72 val., iš jų ne daugiau kaip 24 val. gali būti įgytos savišvietos būdu pagal skirtingų kvalifikacijos tobulinimo programų rekomenduojamas temas. Šiuo įsakymu taip pat numatoma, kad įstaigų vadovai, nebaigę įsakyme nurodytų sveikatos vadybos magistrantūros studijų bei turintys mažesnę kaip 5 metų vadovavimo įstaigai darbo patirtį, privalo per vienus metus nuo paskyrimo į pareigas dienos išklausyti ne mažiau kaip du (48 val.) kvalifikacijos tobulinimo programos modulius.
Ši tobulinimo programa skirta ir medicinos auditoriams, nes Remiantis Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-1296 „Dėl minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo tvirtinimo“ pakeitimo, nuo 2020 m. gegužės 1 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito padalinio vadovas, įgaliotas asmuo arba fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis vidaus medicininio audito veiklą pagal sutartį turi būti pabaigęs ne mažiau kaip 48 val. trukmės, tobulinimo kursus. Tobulinimo programa taip pat skirta visų specialybių gydytojams, norintiems suprasti pagrindinius sveikatos priežiūros kokybės vadybos principus, besidomintiems sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo naujovėmis ir/ar siekiantiems ugdyti kokybės vadybos metodų vadybines kompetencijas sveikatos priežiūros srityje.
Visuotinės kokybės vadybos (VKV) principai ir įgyvendinimas
Visuotinės kkokybės vadyba (VKV) yra plati vadovavimo teorija su grupe svarbių principų, drauge sudarančių tolydžio gerinamo darbo organizavimo pamatą. Ji analizuoja darbo išteklius moksliniu metodu - numato, kaip gerinti medžiagas ir paslaugas, kurios teikiamos organizacijai, kaip tobulinti visus organizavimo procesus ir tinkamai tenkinti vartotojų reikmes dabar ir ateityje.
Pagrindiniai vadybos būdai, dabartinės gerinimo pastangos ir techninė įranga suvokiama kaip vientisas disciplinuotas metodas, skirtas tolydžio gerinti visų gamybos procesą. Nuolatinis kokybės gerinimas yra pagrindinis VKV siekis. Jis rodo ir firmos sugebėjimą atlaikyti kkonkurenciją. Gerinti reiškia keisti, t.y. judėti iš dabartinės būklės į naują. Todėl firmos turi žinoti ir matuoti silpnąsias savo gaminių, procesų ir paslaugų vietas. Po to šie kritiniai komponentai gali būti pastiprinami ar keičiami, taigi ir kokybė gerinama. Todėl verta ppasakyti, jog keitimui ir kokybės gerinimui reikia ir darbinių matavimo įgūdžių.
Galima išskirti tokius tris bendrus strateginius pokyčius organizacijose, įgyvendinančiose VKV strategiją. Sėkminga VKV programa gali pakeisti organizacijos struktūrą - joje bus labiau taikomas komandinis darbas, o darbuotojams bus suteikiama daugiau galių. Ji keičia organizacijos struktūrą, nes pasiaukojimas kultūrai įteisinamas ir visi organizacijos nariai visuose lygiuose apie kokybę galvoja naujai. Ji pakeičia patį operacijų atlikimą procesų patobulinimo, išaiškintų in.strukcijų, aukščiausio lygio vadovų suformuotų elgesio modelių dėka bei išmokius darbą atlikti naujai. Šią strategiją įdiegti nelengva.
Vadovaujantis VKV principais, svarbu nuolat tobulinti produktą ir paslaugą, liautis priklausius nuo masinių patikrinimų, liautis vertinus verslą vien pagal kainą etiketėje, nuolat gerinti gamybos ir paslaugų sistemą, įdiegti šiuolaikinius mokymo darbo vietoje metodus, įvesti vadovavimą, atsikratyti baimės, nes baimė neturi kliudyti darbuotojams klausti, pranešti apie problemas ar reikšti savo mintis, darbuotojai turi jaustis saugūs. Taip pat svarbu sulaužyti barjerus, skiriančius funkcinių sričių personalą, panaikinti kiekybines kvotas ir veikti, kad įgyvendintumėte pasikeitimus.
Priežastys siekti aukščiausios kokybės
Pateiksime keletą priežasčių, dėl kurių aukštoji vadyba siekia geriausios kokybės. ,,Kokybė technikos bendrovei yra laidas išlikti konkurencinėje pasaulinėje rinkoje”. Pagrindinė priežastis, dėl kurios po 1950 metų smuko našumas ir sumažėjo rinkos dalis JAV, yra kokybė. Užsienio varžovai sėkmingai sukūrė aukštesnės kokybės įspūdį, kurios negali pasiekti JAV pramonė.
Kas pirmiausia rūpi įmonių vadovams? Žinoma, pinigai, kuo daugiau jų gauti ir kuo mažiau jų prarasti. Kiek kainuoja prastas gaminys? Daug nuostolių įmonei gali padaryti produktu nepatenkinti vartotojai. Pvz., ,,Fordo” kompanija išvedė ,,42-jų taisyklę”, kurios esmė tokia: vienas nepatenkintas pirkėjas nepasitenkinimą iškart iišlieja vidutiniškai šešiems žmonėms, o šie informaciją perduoda dar septyniems. Tad dėl vieno nepatenkinto paprastai netenkama dar 42 pirkėjų. Reikėtų žinoti dar vieną taisyklę: rasti naują pirkėją kainuoja penkis kartus brangiau negu išlaikyti turimą.
Dėl nekokybiškų gaminių D. Britanijoje prarandama apie ketvirtadalį pardavimų pramonėje ir 35-40% aptarnavimo srityje. Japonijoje, kuri garsėja gera įmonių veikla, netenkama apie 12% pardavimų. Reikėtų žinoti dar vieną taisyklę, kad rasti naują pirkėją kainuoja penkis kartus brangiau negu išlaikyti turimą.
Kokybės matavimo ir kontrolės metodai
Norint patenkinti didėjančius kokybės poreikius, buvo naudojami įvairūs kontrolės metodai, kuriais nustatoma, ar produktas atitinka standartus, ir tuo pagrindu pateikiamos išvados, nenumatant veiklos koregavimo, prevencinių priemonių ir pan. Dabar jie ir ttoliau naudojami gamybos proceso kontrolei kartu su kitais metodais. Tačiau labai aktualu, kad kontrolės metu atliekami patikrinimai neapsiribotų atranka, nustatant kokybiškus ir brokuotus produktus, o būtų organizuojamas produkcijos kokybės lygio valdymas.
Dabar yra vartojamas terminas kokybės garantija. Kokybės garantija - tai ištirtos, nustatytos ir sistemiškai įgyvendinamos priemonės, kad būtų gaminama kokybiška produkcija. Garantija - tai atsakomybė pirkėjui, klientui už jo įsigytos prekės ar jam atlikto darbo kokybę.
Aštuntajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje Japonijoje, o vėliau ir Europoje pradėjo veikti ,,kokybės būreliai“. Japonai išugdė humanistinį požiūrį į mašinų gamybą. Jie turi darbo jėgą, išmanančią ir trokštančią dirbti. Kokybės būreliai - tai nedidelė darbininkų grupė, kuri susipažįsta su skirtingais kokybės kontrolės metodais ir būdais. Vieni tai atlieka nuolat, kili - epizodiškai, atsiradus problemų jų darbo vietose. Pavyzdžiui, firmoje ,,Toyota“ galutinis kokybės būrelių tikslas - ugdyti darbininko atsakomybės už savo įįmonę jausmą, sudaromos galimybės, kad kiekvienas darbininkas būtų išklausytas ir pripažintas, padedama perimti technines žinias, sukuriamas mechanizmas, padedantis spręst gamybinius uždavinius. Kokybės būrelių tikslai skiriasi nuo racionalizacinių pasiūlymų sistemos tikslų. Jų veiklos įvertinimas neapsiriboja ekonominiais rezultatais.
Kitas naudojamas kokybės užtikrinimo metodas - kokybės auditas. Jau 30 metų, kaip pasirodė pirmieji projektai, skirti standartizuoti kokybės garantijos organizavimą. Pirmi oficialūs standartai išspausdinti 1971 m. JAV. Vėliau ir kitos šalys (Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija) išleido savo panašius standartus. 1980 m. įkuriama Tarptautinė standartų organizacija (ISO - Intemational Standart Association), į kurios sudėtį įeina pasaulyje vcikiančios standartų organizacijos. Tarptaulinė standartų organizacija sudarė ekspertų komisiją, kuri ir parengę tarptautinius produkcijos kokybės garantijos standartus. Kiekviena šalis, įeinanti į Tarptautinę standartų organizaciją, turi savo standartų organizaciją. Jose veikia nacionalinės kokybės garantijos asociacijos. Įmonė, norėdama gauti kokybės garantijos sertifikatą (ISO-9001, 9002, 9003 ir 9004), gali kreiptis į asociaciją. Įmonė turi užpildyti reikalingus dokumentus ir jos produkcija atitikti ISO standartų reikalavimus. Įmonė gauna kokybės knygą ((vadovą). Dokumentus padeda užpildyti ekspertas iš šalies. Atlikusi visus formalumus, įmonė kreipiasi į nacionalinę kokybės garantijos asociaciją dėl kokybės garantijos audito. Ekspertu paprastai skiriamas patarimų kokybės klausimais kabineto darbuotojas, tačiau griežtai žiūrima, kad jis nebūtų turėjęs jokių profesionalių ryšių šioje įmonėje. Tai yra kelių mėnesių darbas. Išduoti sertifikatai yra pripažįstami visose šalyse, kurios priklauso Tarptautinei Standartų Organizacijai.
Jūsų trumpas ISO 9001:2015 kokybės vadybos sistemos vadovas pradedantiesiems
Pavyzdžiai ir praktika
Bendrovėje ,,Lifosa” (pirmoji Lietuvos chemijos ir mineralinių trąšų gamykla) diegiama kokybės vadybos sistema atitinkanti ISO 9000 standartus. Modernizuojant AB “Lifosa” gamybą, siekiama iš anksto nustatyti galimus nesklandumus. mažinti iki vartotojo gabenamo produkto sugadinimo tikimybę. Stambiausios Baltijos šalyse azoto trąšų gamintojos AB ,,Achema” devizas - “ Išvengti nesklandumų geriau, nei juos taisyti“.
Metų pabaigoje Lietuvos pramonininkų konfederacija įteikė apdovanojimus kasmetinio geriausio metų gaminio konkurso nugalėtojams. Merų gaminio medaliais pasipuošė 46 produktų iš keturiolikos skirtingų pramonės šakų ir sektorių etiketės. Penktajame kasmetiniame pramonininkų konkurse buvo toks ddidelis kokybiškų lietuviškų prekių pasirinkimas (konkursui pa-teikti 166 gaminiai), kad vertinimo komisijai išties buvo sunku nustatyti, kuris produktas pats geriausias, gražiausias, skaniausias, patikimiausias. Tad, be ,,Lietuvos metų gaminio 2001″ nugalėtojų, dar buvo ir diplomantai. Apdovanotos ir sėkmingai dirbančiosĮmonės. Tokiomis šiais metais pripažintos ,,Achema“, ,,Anykščių kvarcas“, ,,Audėjas“, ,,Audimas“, ,,Bega“, ,,Ekranas“, ,,Hidrostatyba“, ,,Kauno grūdai“, ,,Kausta“, ,,Klaipėdos baldai“, ,,Lietuviškų durpių krova“, ,,Lituanica“, ,,Nemateka5″, ,,Perdanga“, ,,Putokšnis“, ,,Rokiškio sūris“, ,,Snaigė“, ,,Šilutės baldai“, ,,Legatecha“, Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Vilniaus stiklo sstudija.
Konkurse ,,Lietuvos metų gaminys 2001″ dalyvavusi akcinė bendrovė ,,Klaipėdos baldai“ pelnė ne tik medalį už miegamojo baldus ,,Elzė“ (praėjusiais metais medaliu apdovanotas bendrovės baldų rinkinys įstaigoms ,,Nero“), bet ir diplomą už baldų rinkinį įstaigoms ,,Mega“. Įmonė vėl (kaip ir ppernai!) pateko į sėkmingai dirbančių sąrašą. Pasak ,,Klaipėdos baldų“ generalinio direktoriaus Ričardo Kiaurakio, bendrovės sėkmę lėmė tai, kad buvo laiku investuotos lėšos gamybai tobulinti. Atnaujintas asortimentas, padidėjo gamybos našumas, gaminami patrauklesni baldai Lietuvos ir Vakarų Europos vartotojams. Didžiąją dalį savo produkcijos klaipėdiškiai realizuoja Vakarų rinkoje - praėjusiais metais parduota produkcijos už 48,982 mln. Lt, o tai sudaro daugiau nei 77 proc. visos gaminamos produkcijos. ,,Klaipėdos baldai“ tikisi, kad 2002 metais Europos baldų rinka stabilizuosis ir tai leis pasiekti geresnių rezultatų, didesnę apyvartą. Žadama daugiau dėmesio skirti Lietuvos vidaus rinkai.
Išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad svarbiausias veiksnys, didinant prekių konkurencingumą, yra jų kokybė, jos stabilumas, oo tai efektyviausiai pasiekiama vadovaujantis Visuotinės Kokybės Vadybos (VKV) principais, taip pat įdiegus kokybės valdymo sistemas įmonėse, deklaruojant ir vykdant kokybės siekimo skatinimo politiką, bei nuolat vykdant kokybės gerinimą, analizuojant vartotojų poreikius ir operatyviai reaguojant į produktų paklausos pokyčius.
tags: #visuotines #kokybes #vadybos #diegimas #globos #istaigose
