Užtikrinti saugią ir sveiką aplinką vaikams darželyje yra prioritetinis uždavinys. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su vaiko priežiūra ir globos pažeidimų prevencija ikimokyklinėse įstaigose.
Ikimokyklinio ugdymo svarba ir principai
Ikimokyklinio ugdymo programos paskirtis - sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko kokybiškam ugdymuisi, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir kultūrinį kontekstą. Svarbu užtikrinti kokybišką, įtraukų ugdymą, atliepiantį kiekvieno vaiko prigimtinius, pažintinius, socialinius ir kultūrinius poreikius. Ugdymas turėtų būti organizuojamas kaip dinamiška sistema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka šeima, bendruomenė ir platesnė socialinė-kultūrinė aplinka. Programos turėtų integruoti vientiso pasaulio suvokimo modelį, siekiant dermės tarp ugdymosi sričių, aktyvaus judėjimo, saviraiškos, kūrybiškumo bei socialinių įgūdžių ugdymo. Svarbu tenkinti vaiko prigimtinius, socialinius, kultūrinius, pažinimo poreikius, siekiant vaikų smalsumo žadinimo pasitelkiant STEAM ir kitas tyrinėjimo veiklas ugdymui.
Sveikatos priežiūra darželyje
Kasmetinis vaiko sveikatos patikrinimas yra privalomas! Nepasitikrinus sveikatos vaikas įstaigos lankyti negali.
Gydytojai po apžiūros užpildo elektroninį pažymėjimą. Būtinas gydytojo įrašas vaiko sveikatos pažymoje. Esant lėtinėms ligoms, būtina informuoti mokytoją ir visuomenės sveikatos specialistę.
Elektroniniu būdu užpildytas ir pasirašytas „Mokinio sveikatos pažymėjimas“ patenka į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS), iš kurios yra perduodamas į Higienos instituto Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą (VSS IS). Ši sistema šiuo metu jau yra įdiegta ne tik mokyklose, tačiau ir darželiuose.
Kiekvienais metais dėl vaikų sveikatos pažymėjimų gausos stringa vaikų sveikatos duomenų perdavimas iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą (VSS IS). Savo vaiko „Mokinio sveikatos pažymėjimą“ peržiūrėti, jei reikia, atsispausdinti ir jį atsisiųsti galima prisijungus prie www.esveikata.lt portalo.
Maitinimo organizavimas
Maitinimo organizavimas įstaigoje yra griežtai reglamentuotas. Esant alergijoms konkretiems maisto produktams, vaikui sudaromas pritaikyto maitinimo valgiaraštis. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą.
Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego.
Svarbu būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų.
Higienos reikalavimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja ir yra išskyrų iš nosies, kosti, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi užkrečiamosioms ligoms būdingų bėrimo elementų ir kt.), taip pat turinčius utėlių ar glindų vaikus.
Nelankytų dienų pateisinimas dėl ligos yra reglamentuotas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu.
Infekcinių ligų prevencija
Labai prašome būti supratingais ir nepamiršti informuoti ugdymo įstaigą, jei Jūsų vaikui nustatyta ar įtariama užkrečiamoji liga.
Vėjaraupiai
Tai ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bendru negalavimu, odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupių epideminiai protrūkiai dažniausiai pasitaiko vaikų darželiuose ir pradinėse klasėse mokyklose.
Liga prasideda nedideliu silpnumu, apetito pablogėjimu, karščiavimu, trunkančiu 1-2 dienas. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau - iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūvant, užsideda šašas. Išbertas vietas labai stipriai niežti.
Perdavimo būdas - oro lašelinis, tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu ar užkrato nešiotoju. Rekomenduojama skiepyti vėjaraupių vakcina: visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 12 mėn.
Pasiskiepijimas po kontakto su sergančiu gali padėti išvengti ligos arba ją palengvinti: jei tai atliekama per 72 val. po kontakto - skiepų efektyvumas siekia 90 %, jei per 120 val.
Į ugdymo įstaigą ligoniui galima sugrįžti tik visiškai pasveikus, taip pat atsižvelgiant į ligos užkrečiamumo laikotarpį ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju.
Niežai
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad užsikrėsti niežais gali bet kas, tačiau labiausiai pažeidžiamomis grupėmis laikomi vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys. Užsikrečiama kolektyvuose. Gyvenimo būdas ir buitinės sąlygos lemia susirgimą šia odos liga.
Sergantysis platina ligą ir gali užkrėsti kitus nuo pat užsikrėtimo pradžios dar nepasireiškus ligos simptomams. Pacientas tampa nepavojingu aplinkiniams praėjus 24 valandoms po tinkamo gydymo.
Dažniausiai pirmą kartą susirgusiems asmenims niežų požymiai pasireiškia praėjus 4-8 savaitėms nuo užsikrėtimo, tačiau simptomų atsiradimo laikas varijuoja nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių.
Pagrindiniu ligos simptomu įvardijamas smulkių erkių, įsiraususių į paviršinius odos sluoksnius ir suformavusių niežinius takus, sukeltas niežulys, stipriau varginantis nakties metu, žmogui atsigulus ir sušilus. Neretai atsiranda bėrimas papulėmis arba pūslelėmis.
Niežų erkių takai dažniausiai randami tarpupirščiuose, pažastyse, juosmens ar pilvo srityse, apatinėje sėdmenų ar užpakalinėje šlaunų dalyje, pėdose. Kas penktas ligonis gali nepatirti niežulio arba šis gali pasireikšti silpnai.
Niežų gydymui skiriami tepalai arba emulsijos odos tepimui. Papildomai dezinfekuojami ligonio drabužiai bei lovos patalynė, išvalomos patalpos. Pajutus sveikatos būklės pablogėjimą ar niežams būdingus simptomus, nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Skarlatina
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas skarlatina. Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija.
Liga perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju, įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės ar lėkštės.
Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1-7 d., dažniausiai 2-3 d., kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39-40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai.
Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga, išberiamas beveik visas kūnas nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti.
Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6-9 dienas.
Pradėjus gydyti antibiotikais, dauguma ligonių jau po 24 val. „Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis žmogus. Asmenys šia liga gali sirgti daugiau nei vieną kartą, tačiau maždaug 80 proc. vaikų iki 10 m.
Tėveliai ar globėjai namuose, vaikams sugrįžus iš kolektyvo, kuriame yra susirgimų skarlatina, turi matuoti temperatūrą, apžiūrėti gerklę, liežuvį, įvertinti, ar vaikas neturi kitų nusiskundimų, ar nėra bėrimų ant kūno.
Jeigu šeimoje yra daugiau vaikų, t. y. brolių, sesių - tėveliai turėtų stebėti savo vaikų sveikatos pokyčius, jeigu tokie atsirastų - laiku kreiptis į gydytoją ir vaiko neleisti į kolektyvą. Pažymėtina, kad specifinės profilaktikos priemonių (skiepų) nuo skarlatinos nėra.
Pagrindinės nespecifinės skarlatinos profilaktikos priemonės yra rankų higiena, kosėjimo/čiasėjimo etiketo laikymasis.
Kodėl mes plauname rankas su muilu 20 sekundžių?
Rankų higiena
Gegužės 5-ąją minima Pasaulinė rankų higienos diena. Rankų higiena - pagrindinis infekcijų kontrolės elementas.
Dėl didėjančio SARS-CoV-2 koronaviruso infekcijų skaičiaus, sukeliančio COVID-19 ligą, norime priminti, kad vienas efektyviausių kovos su oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis būdų yra rankų higiena.
Rankų higieną sudaro rankų plovimas ir rankų antiseptika. Rankas reikia reguliariai plauti muilu ir vandeniu, muiluojant jas 40-60 sekundžių.
Rankų dezinfekavimo priemonės, kurių pagrindą sudaro alkoholis, nėra veiksmingesnės ar naudingesnės nei rankų plovimas. Rankų plovimui rekomenduojama naudoti skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus pH, dozatoriuose.
Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones). Tinkamai naudojami jie nužudo daugumą mikroorganizmų ant rankų ir užkerta kelią ligai plisti. Rekomenduojama naudoti 60-85 % spiritinį tirpalą.
Rankų dezinfekavimo priemonės efektyvios ir yra naudojamos, kai rankos vizualiai nesuterštos išskyromis, t. y. švarios. Taikyti rankų higienos priemones visose bendruomenės vietose (namuose, mokyklose, darbo vietose ir kt.). Muiluotas rankas nuplaukite po vandens srove. Jei yra galimybė, rankas šluostykite popieriniu rankšluosčiu ar servetėle.
Dantų priežiūra
Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo kai kurie Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarkos aprašo pakeitimai.
Svarbiausia naujiena yra ta, kad nuo šiol dantų silantavimas PSDF lėšomis vaikams gali būti atliekamas nebe nuo 6 metų, kaip buvo anksčiau, bet nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo. Kadangi ėduonies pažeisti dantys silantuoti netinkami, jaunesnių nei 6 metų vaikų tėvai, norėdami laiku apsaugoti atžalų nuolatinius krūminius dantis nuo ėduonies, už silantavimą turėdavo mokėti savo lėšomis.
Atsižvelgusi į šią situaciją, Sveikatos apsaugos ministerija pakeitė Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašą, kuriame nuo šių metų numatytas silantavimo apmokėjimas iš PSDF biudžeto ir jaunesniems nei 6 metų vaikams.
Ligonių kasos atkreipia dėmesį: silantavimo paslaugos teikiamos vaikams iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.). Jas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.
Silantais hermetizuojamos nuolatinių pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų vagelės, o jei ėduonies rizika didelė - hermetizuojamos kaplių vagelės ir gilios viršutinių lateralinių kandžių aklosios duobelės. Dažniausiai silantavimo kartoti nereikia, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama dar kartą.
Tyrimais nustatyta: laiku padengus vaikų dantis silantais, galima išvengti apie 80 proc. Nemokama, iš PSDF lėšų kompensuojama vaikų nuolatinių krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslauga Lietuvoje teikiama jau septyniolikti metai.
Pasaulyje silantai naudojami daugiau nei 40 metų. Per šiuos metus buvo atlikta daug klinikinių tyrimų, parodančių, kad silantavimas yra veiksminga procedūra, padedanti užkirsti kelią dantų ėduoniui atsirasti.
Panevėžio TLK primena tėvams: norint nemokamai silantuoti vaikų nuolatinius krūminius dantis, reikia kreiptis į savo polikliniką arba odontologijos kliniką, kuri sudariusi sutartį su TLK. Jei ši paslauga teikiama įstaigoje, nesudariusioje sutarties su TLK, teks mokėti patiems.
Pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą reikės apsilankyti kelis kartus, kol visi nuolatiniai krūminiai dantys bus padengti apsaugine medžiaga. Iš pradžių silantais padengiami pirmieji išdygę krūminiai dantys, o vėlesnių apsilankymų metu - kiti.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje 2020 m. krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugos suteiktos daugiau kaip 22 tūkst. vaikų. Už jas iš PSDF biudžeto sumokėta daugiau kaip 444 tūkst. Eur (2019 m. šiomis paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 34 tūkst.).
Konkretus atvejis: Petriuko istorija
Panagrinėkime Petriuko, penkerių metų berniuko, atvejį. Petriukas yra pilnapadis, ydingos laikysenos. Kai berniukas atėjo į „X“ darželio grupę, buvo pastebėta, kad jis nesugeba bendrauti, yra agresyvus, konfliktus su vaikais dažniausiai sprendžia jėga, vaikšto susigūžęs, tarsi norėtų likti nepastebimas, krūpčioja nuo griežčiau ištarto žodžio. Nors psichiškai jis yra išsivystęs normaliai, tačiau nežino elementarių dalykų. Pavyzdžiui, Petriukas neskiria spalvų. Paprašius iš Lego kaladėlių pastatyti mėlyną namelį, jis pastatė žalią. Paklausus kokios spalvos pastatė namelį, vaikas tik susigūžė ir nieko nepasakė. Tačiau jei paprašai nupiešti mėlyną dangų, jis nupiešia neklysdamas. Taip pat berniukas lėtai masto, nesupranta tokių sąvokų kaip baldai, indai. Ši situacija atskleidžia keletą svarbių aspektų:
- Socialiniai ir emociniai sunkumai: Petriuko agresyvumas, sunkumai bendraujant ir baimė rodo galimas emocines problemas, kurios gali būti susijusios su patirtu smurtu ar netinkama priežiūra.
- Pažintiniai sunkumai: Spalvų neskyrimas, lėtas mąstymas ir elementarių sąvokų nesupratimas gali rodyti tiek pažintinį atsilikimą, tiek nepakankamą dėmesį vaiko ugdymui namuose.
- Fizinės problemos: Pilnapadystė ir ydinga laikysena reikalauja specialistų įsikišimo ir korekcijos.
Atsižvelgiant į šiuos faktus, galima teigti, kad Petriuko atveju akivaizdus vaiko priežiūros ir globos pažeidimas. Auklėjimo metodas, tikėtina, buvo pasirinktas - smurtas.
Teisiniai ir etiniai aspektai
Vaiko gerovę Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją (2003) ir LR Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą (2007).
Šeimos problemos: Socialinė atskirtis, skurdas, priklausomybės, psichikos sveikatos problemos.
Tėvų kompetencijos stoka: Nepakankamos auklėjimo žinios, nesugebėjimas valdyti emocijas, smurto patirtis vaikystėje.
Socialinė aplinka: Nepalaikanti bendruomenė, smurto kultūra, informacijos trūkumas apie vaiko teises ir tinkamą aukėjimą.
Prevencija ir intervencija
Siekiant užkirsti kelią vaiko priežiūros ir globos pažeidimams, būtina įgyvendinti prevencines priemones ir užtikrinti ankstyvą intervenciją. Tai apima:
- Šeimos paramos programos: Konsultacijos, mokymai tėvams, finansinė parama.
- Švietimas apie vaiko teises ir tinkamą aukėjimą: Paskaitos, seminarai, informacinės kampanijos.
- Specialistų pagalba: Psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai.
- Bendradarbiavimas tarp institucijų: Ugdymo įstaigos, socialinės tarnybos, policija.
Darželio vaidmuo užtikrinant vaiko gerovę
Darželis atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaiko gerovę. Pedagogai ir kiti darželio darbuotojai turi būti budrūs ir atidūs vaiko elgesiui, emocinei būklei ir fizinei sveikatai. Pastebėjus nerimą keliančių požymių, būtina imtis veiksmų:
- Stebėjimas ir dokumentavimas: Atidžiai stebėti vaiko elgesį, fiksuoti pastebėjimus.
- Pokalbiai su vaiku ir tėvais: Išsiaiškinti situaciją, išklausyti vaiko ir tėvų nuomonę.
- Kreipimasis į specialistus: Konsultuotis su psichologu, socialiniu darbuotoju, pranešti apie įtarimus atitinkamoms institucijoms.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veikla
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus (ombudsmeno) veiklos tikslas yra užtikrinti vaiko galimybę naudotis visomis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytomis teisėmis.
Nacionaliniai teisės aktai konkretizuoja vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos sritis: Tirti asmenų skundus bei atlikti tyrimus savo iniciatyva dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdyti vaiko teisių apsaugos srities nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę. Vykdyti institucijų, susijusių su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, veiklos, dėl kurios pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, priežiūrą ir kontrolę. Iškelti Seimui ir Vyriausybei priemones, kaip pagerinti įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą Lietuvoje. Teikti informaciją visuomenei apie vaiko teises ir jo teisėtų interesų apsaugą Lietuvoje.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius ir įstaigos darbuotojai dalyvauja įvairiose valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų rengiamuose seminaruose, konferencijose, forumuose, diskusijose, pasitarimuose, darbo grupėse vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos klausimais; organizuoja su vaiko teisėmis susijusius įstaigų ir organizacijų susitikimus įstaigoje, aktyviai dalyvauja rengiant ir perteikiant informacinę, metodinę medžiagą vaiko teisių apsaugos srities, švietimo įstaigos, visuomenės informavimo priemonės darbuotojams ir pan.
Atsižvelgiant į vaikų palankius atsiliepimus, jų kompetencijos įvertinimą, vaiko teisių apsaugos kontrolierius savo veikloje glaudžiai bendradarbiauja su šios srities nevyriausybinėmis organizacijomis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius įstaigoje organizuoja nevyriausybinių organizacijų vadovų ir specialistų pasitarimus, diskusijas, susitikimus bendrais veiklos klausimais, o taip pat atitinkamos srities vaiko teisių apsaugos problematikos aptarimus.
Projektai: projektas ,,Draugiškiausias vasaros vaikas“, vykdytas kartu su Lietuvos nacionalinės televizijos muzikine - pramogine laida vaikams ,,TeleBimbam“. projektas ,,Kuriame saugią mokyklą“, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriumi bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir Sporto departamento Švietimo skyriumi.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius didelį dėmesį savo veikloje skiria tiesioginiam bendravimui su vaikais. Lankydamasis vaikų globos (rūpybos), ugdymo įstaigose, šeimose ir šeimynose, vaiko teisių apsaugos kontrolierius visada betarpiškai diskutuoja su vaikais, išklauso jų nuomones, pasiklausymus. Šiose įstaigose platinami ataskaitiniu laikotarpiu atnaujinti įstaigos lankstinukai, kuriuose aiškinama kreipimosi į vaiko teisių apsaugos kontrolierius tvarka, būdai ir kt.
Skundų nagrinėjimas
Viena iš svarbiausių vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijų yra asmenų skundų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigos ir jų pareigūnų, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo V skirsnyje ,,Kreipimosi į vaiko teisių apsaugos kontrolierius tvarka ir skundų tyrimas“ nustatyta skundų priėmimo tvarka, skundų pateikimo ir ištyrimo terminai, reglamentuojamas skundo turinys bei skundų tyrimo eiga, numatyta, kokius sprendimus kontrolierius yra įgaliotas priimti.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius numato specialią supaprastintą procedūrą informacijos apie esamą ar galimą vaiko teisių ar jo įstatymais saugomų interesų pažeidimą, o vaiko kreipimosi atveju numato specialią supaprastintą procedūrą. Todėl, kai į vaiko teisių apsaugos kontrolierius raštu kreipiasi pats vaikas, jo kreipimui netaikomi įstatymu nustatyti reikalavimai skundo turiniui. Pagal 20 įstatymo straipsnį skundas vaiko teisių apsaugos kontrolieriui pateikiamas raštu arba žodžiu, registruojamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje ir pradedamas jo tyrimas. Bendra taisyklė - anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu vaiko teisių apsaugos kontrolierius nenusprendžia kitaip.
Per atsiskaitomąjį laikotarpį (2004 01 01 - 2004 12 31) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo 122 skundus raštu dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Nemaža dalis skundų buvo gauta į vaiko teisių apsaugos kontrolierius kreipiantis elektroniniu paštu - 32. Per minėtą laikotarpį gauta apie 100 nusiskundimų žodžiu (telefonu, pokalbis, susitikimas metu).
Lyginant su ankstesniais atsiskaitomaisiais laikotarpiais, stebimas augantis miesto gyventojų aktyvumas, lyginant su rajono gyventojais. Analizuojant duomenis apie pareiškėjų grupes matyti, kad dėl vaiko teisių ir jo teisėtų interesų į vaiko teisių apsaugos kontrolierius kreipėsi 72 moterys, 26 vyrai ir 6 vaikai. Nedidelę dalį skundų - 12, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui persiuntė kitos institucijos (daugumoje atvejų Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas).
Sugretinus pareiškėjų pasiskirstymą pagal savivaldybes, akivaizdžiai dominuoja pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atliekamas skundų problematika yra įvairi, plati ir neretai tas pats skundas apima keletą tarpusavyje susijusių bei sprendimo reikalaujančių problemų. Lyginant ankstesnius atsiskaitomuosius laikotarpius skundų problematikos analizės duomenis su šio atsiskaitomojo laikotarpio duomenimis, stebimas tam tikras problemų grupių stabilumas.
Remiantis skundų analize, darytina prielaida, kad vykdomas švietimo įstaigos pertvarkymas, pradedamas globos institucijų pertvarkymas, susijęs su skundų šioje srityje padidėjimu. Pažymėtina, kad pareiškėjai skundėsi ne tik vykdomais reorganizavimo procesais, bet ir pedagogų, vaikų globos namų administracijos, darbuotojų netinkamu elgesiu (fizinio ar psichologinio smurto naudojimu) vaikų atžvilgiu, vaikų saugumo užtikrinimo problema ir pan.
