Kūdikio termoreguliacija dar nėra stabili, todėl jis gali greitai perkaisti arba greitai peršalti. Naujagimiai yra labai jautrūs aplinkai. Kūdikio oda pirmoji sureaguoja į šaltį ir šilumą. Naujagimio pėdutės yra ne tik viso kūno termoreguliacijos rodiklis, bet ir saugo nuo staigių temperatūros pokyčių. Jei pėdutės atvėsta, vadinasi, organizme suveikė šilumos kaupimo mechanizmas. Kojų kraujagyslės susitraukia, nes kūnui reikia palaikyti priimtiną temperatūrą, aplinkos temperatūrai krentant. Kai vaikas perkaista, į aukštą aplinkos temperatūrą pirmiausia reaguoja jo pėdutės.
Renkant pirmąsias kojinytes kūdikiui reikia ypatingo atidumo, nes mažylio kūno temperatūra labai priklauso nuo to, kas yra apmauta ant kojyčių. Naujagimio kojinytės yra išorinis veiksnys, galintis turėti įtakos ir pėdų temperatūrai. Medžiagų, iš kurių gaminamos kūdikių kojinės, kokybė daro didelę įtaką tam, ar naujagimiui bus šalta, ar karšta. Dažnai tėvai ir močiutės mano, kad vaiko kojos turi būti kuo šiltesnės, todėl jam užmauna bent dvi poros kojinių. Kūdikis sparčiai auga, todėl kojinės, kurias apmovėte jam gimus, iki pirmojo gyvenimo mėnesio pabaigos gali būti per mažos. Kartais tėvai, manydami, kad mažylis atrodys stilingiau, kelis kartus užraito kojinės viršų, tačiau galiausiai šis susuktas kraštas spaudžia kojytę.
Kad kūdikiui nebūtų per šalta, svarbu patikrinti nugaros ir pilvo temperatūrą. Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę.
Karščiavimas ir jo požymiai
Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Labai svarbu tinkamai gydyti vaiką ir suvaldyti ligą, nes per didelė temperatūra gali būti vaikui pavojinga. Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai.
Papraščiausiai karščiavimas yra ligos požymis - vaikas gali būti užsikrėtęs bakterija arba virusu. Tačiau mažylis gali karščiuoti ir dėl kitų priežasčių. Vaikui gali pakilti temperatūra jeigu jis buvo per storai aprengtas, per ilgai buvo karštoje patalpoje arba kaitroje lauke. Karščiavimas taip pat gali būti reakcija į skiepus. Tačiau reikia atminti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl neverta nerimauti, jeigu kūdikio kūno temperatūra yra 37 laipsniai. Pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema.
Jeigu vaikas karščiuoja, pirmieji požymiai yra matomi jį apžiūrėjus. Karščiuojančio vaiko odelė yra karšta ir gali parausti. Mažylis gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimu. Kūdikis taip pat gali jausti skausmą - jam skaudėti arba svaigti galva. Karščiuojantis vaikas taip pat atrodo pavargęs ir vangus, daugiau prakaituoja. Pakilus kūno temperatūrai vaiką pradeda krėsti šaltis, todėl vaiko pėdos ir rankos atvėsta, gali atsirasti šaltkrėtis.
Karščiavimas yra ženklas, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėju. Sukarščiavus mažam vaikui gali išsigąsti tėvai. Svarbu atsiminti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir pailsėtų.
Karščiavimo metu svarbu gerti daug skysčių. Jeigu vaiką krečia šaltis, įvyniokite jį į antklodę. Nedarykite to, jeigu jis yra įkaitęs.
Kūno temperatūros matavimas
Kūno temperatūros matavimo rezultatams gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, kūno temperatūrai įtakos turi tai, kur matuojama temperatūra, nes įvairių kūno dalių temperatūra yra skirtinga; kada yra matuojama - kūno temperatūra paprastai yra aukštesnė pietų metu ir vakare; kūno temperatūrai įtakos gali turėti ir metų laikas, nes vasarą žmonės daugiau prakaituoja, todėl ir natūrali kūno temperatūra būna aukštesnė.
Labai patogu vaiko temperatūrą pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.
Temperatūrą patogu pamatuoti bekontakčiu termometru, kurio galiukas turi būti laikomas 1-2 cm atstumu nuo antakio kaulo. Tarp termometro ir odos neturi būti plaukų, audinio, oda neturėtų būti prakaituota.
Kaip gydyti karščiavimą ir ką daryti
Vaikas elgiasi įprastai, jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis. Jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai. Vaikas turėtų gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos ir pan. Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį.
Verta išbandyti visus ankstesniame punkte rekomenduotus gydymo būdus, tačiau esant vidutinei temperatūrai, vaikui reikėtų duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio. Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informacinį lapelyje; įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima gerti 3-4 kartus per dieną. Vaistai nuo karščiavimo netinka bendrajai savijautai gerinti ar skysčių vartojimui skatinti. Šiuo atveju vaikui būtinai reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Jeigu vaikas labai karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.
Jeigu temperatūra nekrinta, atsižvelgdami į vaiko svorį, duokite jam paracetamolio. Karščiuojant kakta yra karšta. Gali atsirasti šaltkrėtis arba karščio pojūtis.
Thermocouples - Everything you ever need to know - In 12 minutes!
Karščiavimo traukuliai
Kartais karščiuojančius vaikus gali ištikti traukulių priepuoliai, kurie pasireiškia 2-5 procentams vaikų nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Karščiavimo traukuliams gali būti įgimtas polinkis. Maždaug pusę karščiavimo traukuliai ištinka tik kartą gyvenime, tačiau yra vaikų, kuriems karščiavimo traukuliai gali pasireikšti pakartotinai.
Ką daryti karščiavimo traukulių atveju? Karščiavimo traukuliai atsiranda pirmosiomis ligos dienoms, esant aukštai temperatūrai. Karščiavimo traukuliams yra būdingi nevalingi trūkčiojimai, kurių negalima tramdyti. Pasirūpinkite, kad vaikas nesusižalotų.
