Lietuvos folklore arklys užima svarbią vietą, simbolizuodamas ne tik gyvąjį gamtos pasaulį, bet ir įvairias kultūrines bei dvasines reikšmes. Nuo seniausių laikų arklys figūruoja lietuvių pasakojimuose, dainose, sakmėse ir net liaudies mene, atspindėdamas žmogaus santykį su gamta, jo vertybes ir tikėjimus.
Arklio paveikslo įvairovė lietuvių folklore
Tradiciniame lietuvių folklore arklys vaizduojamas labai įvairiai. Jis gali būti vertinimo matas, simbolizuoti materialinę gerovę, o jo praradimas - tai didelė nelaimė. Folkloriniuose kūriniuose arklys dažnai minimas ne tik tiesiogiai, bet ir per įvairius jo pavadinimus, tokius kaip "žirgas", "kumelė", "kumeliukas", "žirgelis", "arkliukas" ir kt. Kiekvienas šis pavadinimas gali turėti savitą atspalvį ir vartosenos ypatumus, atskleidžiančius skirtingas jo reikšmes.
Arklio svarba tradicinėje kultūroje akivaizdi tiek materialiajame, tiek dvasiniame pasaulyje. Jo atvaizdai randami ne tik pasakojamojoje ir dainuojamojoje tautosakoje, bet ir liaudies mene. Pavyzdžiui, namo kraigo puošyba - "žirgeliai" - ne tik turėjo estetinę funkciją, bet kartais jiems net būdavo rengiamos laidojimo apeigos.
Vienas iš įdomiausių arklių vaizdavimo aspektų yra jo ryšys su mitologija ir magija. Seniausi rašytiniai šaltiniai mini baltų religijos ir mitologijos duomenis, kuriuose žirgai ir kumelės minimi neatsitiktinai. Kai kurie autoriai, kaip Titas Pomponijus Mela ar Wulfstan, mini, kad šiaurės tautos naudojo arklius transportui, o baltų kraštuose karaliai ir diduomenė gėrė kumelės pieną. Taip pat minimi laidojimo papročiai, kai žirgų lenktynės simbolizavo mirusiojo turto pasidalijimą.
Ypač daug dėmesio skiriama baltų arklių vaizdavimui. Jie buvo laikomi ypatingais, todėl paprasti žmonės jų vengdavo. Mikalojus iš Jeruzalės ir Simonas Grunau mini, kad baltais žirgais jojo tik dievams, o kai kurie net nedrįsdavo jų laikyti. Tai rodo, kad balta spalva turėjo ypatingą, galbūt net sakralinę reikšmę.
Arklys lietuvių pasakose ir sakmėse
Pasakose ir sakmėse arklys dažnai įgauna mitinį pobūdį. Jis gali būti stebuklingas pagalbininkas, turintis nepaprastų fizinių sugebėjimų, arba simbolizuoti chtoniškąją erdvę. Tokie mitiniai vaizdiniai atsispindi ir pasakose apie gyvūnus, ir etiologinėse, ir mitologinėse sakmėse.
Analizuojant pasakojamosios tautosakos kūrinius, matome, kad arklys yra svarbus personažas, aktyviai veikiantis siužeto vystymąsi. Jo fizinės ir būdo ypatybės, jo reikšmė žmogaus gyvenime, perkeltinė prasmė ir sąsajos su tradicine gyvensena - visa tai atskleidžia gilesnę jo simboliką.
Įdomu tai, kad kai kurie arklio vardai, vartojami liaudies pasakojimuose, gali turėti gilesnę prasmę, susijusią su mitiniu mąstymu. Tai rodo, kad net paprasčiausias žodžio pasirinkimas gali atskleisti senovės tikėjimus ir pasaulėžiūrą.
Žirgas lietuvių liaudies dainose
Liaudies dainose žirgas dažnai simbolizuoja jauno žmogaus santykį su erdve, jo brandą ir intymius santykius. Ypač svarbus yra žirgo simbolinis vaizdavimas jaunimo ir meilės dainose, kur jis gali reikšti vedybinį virsmą ar lemtingus kario gyvenimo momentus. Vestuvinėse, jaunimo, meilės, kalendorinėse, darbo ir karinėse-istorinėse dainose žirgas tampa svarbiu simboliu, perteikiančiu įvairias emocijas ir situacijas.
Dainose žirgas dažnai traktuojamas simboliškai. Jo simbolika svarbi, nurodant vaikino statusą, perteikiant intymius jaunuolių santykius, žymint vedybinį virsmą, atspindint lemtingus kario gyvenimo momentus. Dainose itin dažnas simbolinis žirgo vaizdavimas, todėl būtent jo traktavimas sulaukia didžiausio dėmesio.
Arklys patarlėse
Patarlėse arklys atsiskleidžia kaip svarbus žmogaus gyvenimo palydovas, susijęs su darbinio gyvūno suvokimu ir santykiais tarp vyro ir moters. Arklio fizinės savybės ir jo įvaizdis patarlėse atspindi tradicinę gyvenseną ir vertybes. Kai kurie arklio vardijimai patarlėse gali turėti gilesnę prasmę, susijusią su mitiniu mąstymu.
Arklys mįslėse
Mįslėse arklys dažnai maskuojamas įvairiais vardijimais, atskleidžiant jo būdingiausius bruožus. Per mįslę atskleidžiamas ne tik pats arklys, bet ir jo vaidmuo žmogaus gyvenime, jo reikšmė tradicinėje kultūroje. Mįslės leidžia pažvelgti į arklio paveikslą iš kitos perspektyvos, atskleidžiant jo paslėptas reikšmes.
Vaisingumo akmuo Lopaičiuose
Vienas iš įdomiausių ir paslaptingiausių objektų, susijusių su senovės tikėjimais, yra Vaisingumo akmuo Lopaičių piliakalnio apylinkėse. Šis akmuo, primenantis falą, kartu su šaltiniu, laikomas stebuklinga vieta, kurioje žmonės ieško vaisingumo ir sveikatos.
Nors kai kurie žmonės į Vaisingumo akmenį žvelgia su humoru, kiti, turintys vaisingumo problemų, į jį kreipiasi su rimtu tikėjimu. Pasakojama apie atvejus, kai moterys, apsilankiusios prie akmens, vėliau susilaukdavo vaikų. Net užsienio lietuviai, kaip ta kanadietė, atvyksta ieškoti pagalbos prie šio stebuklingojo akmens.
Lopaičių piliakalnio apylinkės, įskaitant šaltinį ir akmenis, vietiniams gyventojams žinomos nuo seno. Tačiau tik 2002 metais ši vietovė pradėjo atkreipti platesnio dėmesio, kai archeologas Bronius Dakanis paskelbė savo ataskaitą apie rastus megalitinės kultūros paminklus. Šiandien Lopaičiai yra traukos centras, viliojantis žmones ne tik gamta, bet ir senovės paslaptimis.
Vietiniai gyventojai, nors ir santūrūs, žinojo apie šaltinio gydomąsias savybes. Pasakojama, kad šaltinio vanduo padėjo išgydyti akių uždegimą naujagimiui. Šiandien šaltinio vanduo laikomas ypatingai švariu ir stebuklingu, padedančiu įveikti net sunkiausias ligas.
Vaisingumo akmuo, pasakojama, buvo pastebėtas tik pradėjus tvarkyti piliakalnio prieigas. Jo forma primena falą, todėl ir gavo tokį pavadinimą. Nepaisant skeptikų, žmonės, tikintys jo galiomis, atvyksta iš įvairių pasaulio kampelių, tikėdami, kad čia jų maldos bus išgirstos.
Tverų istorija ir jos ryšys su Mindaugu
Netoliese esantis Tverų miestelis slepia svarbius istorinius įvykius, susijusius su Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Būtent prie Tverų pilies vyko paskutiniai Mindaugo mūšiai, siekiant suvienyti Lietuvą. Pasakojama, kad Mindaugas du kartus bandė užkariauti Tverus, tačiau pirmasis bandymas baigėsi jo sužeidimu.
Po antrojo bandymo 1252 metais, metraščiuose nebėra žinių apie kunigaikštį Vykintą, kas leidžia manyti, kad jis žuvo būtent prie Tverų. Nepaisant šių istorinių faktų, istorikai retai apie juos kalba, todėl daugelis atvykstančių į Tverus nustemba sužinoję apie Mindaugo sužeidimą.
Tverai, dėl savo istorinės reikšmės, laikomi sena žemaičių sostine. Miestelis išsiskiria ramybe, tvarka ir darbščiais žmonėmis. Čia gyvena apie 300 gyventojų, o pastaruoju metu pastebimas miestelio atsigavimas, jaunų šeimų kurtis ir tvarkytis namus.
Vienas iš Tverų išskirtinių bruožų yra jo tvarkingumas ir tai, kad čia beveik nesimato girtaujančių žmonių. Tai lėmė seniūno pastangos ir pačių gyventojų požiūris.
Virtualus Tverų turas / Virtual Tour of Tverai, Lithuania (2012)
Rietavo savivaldybėje esantis nedidukas Tverų miestelis slepia svarbius istorinius XIII amžiaus įvykius, apie kuriuos dar daug kas nežino. Miestelis išskirtinis tuo, kad čia labai daug ramybės ir gyvena darbštūs žmonės.
Gidė Irena Liškuvienė pasakoja, kad Tverų istorija yra labai gili, sena, ypatinga ir netgi itin glaudžiai susijusi su Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Būtent prie Tverų pilies vyko paskutiniai Mindaugo, kuriam labai rūpėjo Žemaitija, mūšiai vienijant Lietuvą.
Ji pasakoja, kad tuo metu dar būsimam karaliui į Tverus ateiti teko net dukart: "Pirmasis kartas 1251 metais Mindaugui baigėsi liūdnai, jis buvo sužeistas ir atsitraukė į Vorutos pilį. Po metų jis sugrįžo su didesne kariuomene, stipresnėmis pajėgomis ir nuo 1252 metų apie Tverų kunigaikštį Vykintą metraščiuose jau nebėra jokių žinių. Spėjama, kad būtent tais metais prie Tverų jis ir žuvo."
I. Liškuvienė neslepia, kad jai ir kitiems gidams nemažai nuostabos kelia, jos istorikai apie šiuos dalykus nekalba. Dėl to ir į Tverus atvykę žmonės stebisi, kai išgirsta, kad šiuose kraštuose buvo sužeistas Mindaugas.
"Visada ekskursijas pradedam nuo klausimo - ar girdėjot, kad Mindaugas buvo sužeistas? Visi nustemba, nes niekas nieko negirdėjo. Tada papasakoji visą istoriją, kuri atskleidžia, kad žemaičius „paimti“ pavyko tik iš antro karto. Ir dar įdomus faktas, kad nors Mindaugas ir užkariauja Žemaitiją, visai jos nepaima ir nuo 1253 metų daugelis Žemaitijos žemių ir vietovių atsiranda žemėlapiuose, metraščiuose. Būtent nuo šių metų prasideda ir Tverų gyvenimas, o pats miestelis dėl to vadinamas senąja žemaičių sostine," - pasakoja gidė.
Mokslinio darbo rezultatai ir publikacijos
Tyrimo rezultatai, apibendrinantys arklio paveikslo įvairovę lietuvių tradicinėje tautosakoje, buvo paskelbti keturiuose straipsniuose. Du iš jų publikuoti recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, referuojamuose tarptautinėse duomenų bazėse, o kiti du - kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Tai rodo, kad arklio vaizdinys lietuvių kultūroje yra pakankamai svarbus ir aktualus moksliniams tyrimams.
Šie tyrimai padeda geriau suprasti arklio vaizdinio aspektus ir jo svarbą tradicinėje pasaulėžiūroje, materialinėje ar dvasinėje kultūroje.
tags: #adeles #vaisingumo #akmuo
