Istorijos apie Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybą „Barnevernet“ dažnai skamba žiniasklaidoje, tačiau aiškumo ir objektyvios informacijos trūksta. Tai kelia klausimus: ar tai tėvų, nesugebėjusių prisitaikyti prie Norvegijos taisyklių, problema, ar tarnyba iš tiesų peržengia savo įgaliojimus? Siekiant susidaryti išsamesnį vaizdą, svarbu panagrinėti Norvegijos vaikų auklėjimo ypatumus, teisinius aspektus ir emigrantų patirtis.
„Barnevernet“ (norv. Barnevern - vaikų apsauga) yra valstybinė Norvegijos institucija, atsakinga už vaikų apsaugą. Kiekviena savivaldybė turi savo „Barnevernet“ padalinį, o nacionaliniu lygiu veikia direktoratai. Pagrindinis šios tarnybos tikslas - užtikrinti vaikui tinkamą auklėjimą, priežiūrą ir viską, ko jam reikia visaverčiam vystymuisi bei išsilavinimui gauti. Tai apima maistą, rūbus, reikalingų įgūdžių ugdymą ir išsilavinimą.
Vaiko gerovės užtikrinimas Norvegijoje
Norvegijoje galioja principas, kad kiekvienas, kuris susirūpinęs dėl vaiko gerovės, turi pareigą apie tai pranešti atitinkamoms tarnyboms. „Barnevernet“ privalo reaguoti, jei kyla įtarimų, kad vaikas yra skriaudžiamas fiziškai, seksualiai ar psichologiškai. Paprastesnės situacijos, pavyzdžiui, vaikas kartais ateina su nešvariais rūbais, nenukirptais nagais ar vėluoja į mokyklą, pirmiausia sprendžiamos kalbantis su tėvais.
Tačiau svarbu suprasti, kad „Barnevernet“ darbas - tai ne tik vaikų atėmimas iš šeimų, bet ir tarpininkavimas bei pagalba tėvams, jei jiems trūksta įgūdžių tinkamai auginti vaiką. Yra daug atvejų, kai patys tėvai, ypač norvegai, kreipiasi pagalbos į tarnybą, pavyzdžiui, po skyrybų ar kai jaučia, kad nesugeba būti tinkami tėvai. Tokiais atvejais vaikams teikiama parama, pavyzdžiui, per šeimos konsultavimo centrus.
Jei vaikas staiga turi būti paimtas iš šeimos, jis laikinai apgyvendinamas krizių namuose, kur praleidžia tam tikrą laikotarpį, kol vyksta tyrimas. Tai gali būti šeima, įdarbinta savivaldybės kaip laikini globėjai, arba speciali institucija. Paprastai vaikai krizių namuose praleidžia iki trijų mėnesių, kol ieškoma nuolatinės globėjų šeimos ar institucijos.
Svarbu paminėti, kad vaikų atiminėjimas vyksta ne tik iš lietuvių, bet ir iš kitų tautybių šeimų. Dažnai susidaro įspūdis, jog problema yra specifinė lietuviams, tačiau tai nėra tiesa. Kai kurie ekspertai pripažįsta, kad šio įstatymo taikyme yra spragų.
Emigruojant į bet kurią šalį, būtina mokėti vietinę kalbą arba bent jau stengtis ją mokytis, kad būtų išvengta nesusipratimų. Kalbos barjeras gali lemti nesusikalbėjimą su vietos institucijomis ir kaimynais, o tai gali sukelti nereikalingų įtarimų.
Gyvenant Norvegijoje, svarbu gerbti ir laikytis šalies įstatymų, net jei jie skiriasi nuo įprastų Lietuvoje. Pavyzdžiui, Norvegijoje griežtai draudžiama vartoti alkoholį prie vaikų, o vaiko drausminimas viešumoje gali sukelti įtarimų.
Vaikų auklėjimo ypatumai Norvegijoje
Norvegijoje vaikų auklėjimas grindžiamas savarankiškumo, atsakomybės ir pagarbos kitam principu. Šalyje įsikūrę apie 35 000 lietuvių, ir daugelis jų pastebi reikšmingus skirtumus tarp lietuviškų ir norvegiškų auklėjimo tradicijų.
Darželiai ir mokyklos
Norvegijoje vaikai į darželį dažniausiai pradeda eiti nuo vienerių metukų. Yra tiek valstybinių, tiek privačių darželių, o skirtumas tarp jų nėra labai didelis. Darželiai dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos popietės. Svarbus aspektas - vaikų adaptacija, kuri dažnai vyksta palaipsniui, tėvams praleidžiant laiką kartu su vaiku darželyje.
Vienas iš neįprastų aspektų - vaikų miegojimas lauke, net ir žiemą, vežimėliuose. Manoma, kad tai grūdina vaikus ir stiprina jų sveikatą. Taip pat darželiuose ir mokyklose daug dėmesio skiriama vaikų socialiniams įgūdžiams, empatijai ir bendravimui.
Mokyklose iki aštuntos klasės nėra griežtos vertinimo sistemos, o mokymasis vyksta žaidimo forma. Nuo aštuntos klasės vertinimas tampa rimtesnis, tačiau pažymiai nustatomi remiantis objektyviais kriterijais, o ne vien mokytojo subjektyviu vertinimu. Nuo 16 metų jaunuoliai dažnai pradeda dirbti, kad susipažintų su darbo rinka ir lengviau pasirinktų ateities studijas.
Norvegijoje nėra blogo oro - vaikai nuo mažens mokomi tinkamai rengtis pagal oro sąlygas ir lauke praleidžia laiką bet kokiu oru. Tai padeda grūdinti organizmą ir stiprinti imunitetą.
Maitinimas mokyklose ir darželiuose dažniausiai susideda iš tėvų paruoštų sumuštinių, vaisių ir jogurtų. Saldumynai, limonadai ir traškučiai yra draudžiami, siekiant skatinti sveiką mitybą.
Savarankiškumas ugdomas nuo pat pirmųjų klasių - vaikai patys keliauja į mokyklą, nešasi savo maistą ir mokosi priimti sprendimus.
Požiūris į sveikatą ir ligas
Norvegijoje į ligas žiūrima ramiai. Aukšta temperatūra (38 laipsniai) nėra priežastis neiti į mokyklą. Gydytojai linkę skirti minimalų gydymą ir skatina žmones rūpintis savo sveikata per grūdinimąsi, sportą ir buvimą gamtoje. Vaistai dažniausiai išduodami tik su receptais, o be jų galima įsigyti nedaug ką.
Daug dėmesio skiriama dantų priežiūrai - ji nemokama iki 18 metų, todėl nuo pat mažens vaikai mokomi kruopščiai valytis dantis. Saldumynų vartojimas yra ribojamas.
Sportas Norvegijoje yra labai svarbus. Mokyklose skiriama daug dėmesio fiziniam aktyvumui, organizuojami žygiai, slidinėjimas ir kiti aktyvūs užsiėmimai. Vaikai skatinami būti gamtoje, kurti laužus, gaminti maistą.
Socialinė sistema ir šeimos politika
Norvegijos socialinė sistema yra viena pažangiausių pasaulyje. Motinystės ir tėvystės atostogos yra lygiavertės - abu tėvai turi po 12 savaičių vaiko priežiūros atostogų, o likusios 32 savaitės gali būti dalijamos. Gimdymo atostogos moteris gali išeiti likus 3 savaitėms iki gimdymo, o jei jaučiasi blogai - net anksčiau.
Nėščiųjų priežiūra Norvegijoje yra minimali iki 12 nėštumo savaitės, nes manoma, kad tai natūralus procesas. Ultragarso tyrimai atliekami tik du kartus. Didelis dėmesys skiriamas pribuvėjos, kuri rūpinasi moters psichologiniu pasiruošimu motinystei.
Gimdymo metu skatinamas natūralus gimdymas. Priežiūra yra gera, tačiau vasaros metu gali būti skiriama šiek tiek mažiau dėmesio.
Norvegijoje vaikams naujagimio dėžutė, kurioje yra reikalingiausi daiktai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai parama jauniems tėvams.
Nors Norvegijos vaikų auklėjimo sistema ir „Barnevernet“ tarnyba kartais kelia diskusijų, svarbu suprasti, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti vaikų saugumą ir gerovę. Emigruojant į Norvegiją, būtina domėtis šalies įstatymais, kultūra ir stengtis integruotis į visuomenę.
Norvegų auklėjimas nėra „švelnus“ – štai taisyklė, kurios amerikiečiai nepaiso
Lietuvių emigrantų patirtys Norvegijoje rodo, kad nors ir egzistuoja skirtumai tarp lietuviško ir norvegiško auklėjimo, daugelis tėvų geba prisitaikyti ir rasti geriausią sprendimą savo vaikams. Svarbiausia - atvirumas, bendravimas ir pagarba vietos tradicijoms bei įstatymams.
tags: #vaiku #auklejimas #norvegijoje
