Naujagimiui atėjus į šį pasaulį, visas jo organizmas pradeda prisitaikyti prie naujo režimo ir mitybos. Per pirmąsias gyvenimo paras naujagimiai netenka iki 10 proc. pirminio svorio, tačiau jei kūdikiui užtenka maisto, - motinos pieno arba pieno mišinio, - jis greitai atgauna pirminį svorį ir po truputį pradeda jo priaugti.
Anksčiau egzistavo mitas, jog naujagimio skrandukas yra labai mažas ir pirmą parą vienam kartui pavalgyti užtenka maždaug 5-7 ml pieno. Tačiau, remiantis naujausia informacija, tai netiesa. Pirmą mėnesį po gimimo skrandukas didėja su kiekviena diena ir nuo 5-7 ml vienam kartui, pirmojo mėnesio gale vienu metu suvalgomo maisto kiekis išauga iki maždaug 90-150 ml. Naujagimis gimsta su žindymo refleksu, tačiau patirties, kaip teisingai įduoti krūtį, dažna mama neturi, o vaikelis irgi neturi įgūdžių, kaip žįsti. Mokotės ir praktikuojatės kartu, kol įvaldote techniką. Vaikelis kasdien turi vis daugiau pienelio „užsisakyti“ ir išžįsti, o kaip kitaip tą padarys, jei dažnai ar net nuolat „nekabės“ ant krūties? Nelogiška, kad kūdikis gali persivalgyti. Kaip tik, jis turi kuo daugiau laiko praleisti prie krūties, kad įvaldytų techniką, ištrauktų vis daugiau pieno ir užkurtų pieno gaminimo mechanizmą. Žindymas vaikui ne tik maistas, tai ir mamos artumas, šiluma, paguoda, kai skauda, saugumo jausmo patenkinimas dideliame ir nepažįstamame pasaulyje!
Gimusio naujagimio skrandžio talpa yra 5-10 ml. 7 dienų naujagimio skrandžio talpa yra 40-60 ml. 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa siekia 80-150 ml. 6-9 mėn. kūdikio skrandžio talpa siekia 250 g. 9-12 mėn. - 285 g. 12-13 mėn. - 345 g. Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra apie 30 g/kilogramui kūno svorio. Tad, jūsų 1 metų kūdikis, sverdams 10kg, turės apie 300g skranduko talpą.
Anksčiau egzistavo populiarus mitas, kad tik motinos pieną valgantiems kūdikiams, kurie dar nėra primaitinami (iki 6 mėn.), reikia duoti atsigerti vandens. Kaip yra iš tiesų? Motinos pienas sudarytas iš beveik 88 proc. vandens, tad vaikelis kartu ir atsigeria, ir pavalgo. Kūdikis vandens su motinos pienu gauna tikrai užtektinai ir papildomas davimas vandens gali netgi pridaryti žalos. Kūdikis gali gauti nepakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų, nes duodant vandens paprasčiausiai viską „atskiedžiame“ arba laikinai užpildome skrandį tuščiomis kalorijomis. Papildomai geriant vandenį, iš kūdikio organizmo jis gali išplauti mineralus ir elektrolitus. Tai gali baigtis ir visai liūdnai - intoksikacija vandeniu. Taigi, net ir karščiausią vasaros dieną ar keliaujant po svečias šalis, vaikeliui gausiai prakaituojant, svarbu dažniau pasiūlyti krūtį atsigėrimui. Nenustebkite, kad tada vaikeliai dažniau prašosi krūties, bet žinda trumpiau. Tokiu būdu jie atsigeria liesesnio pienelio ir patenkina savo troškulio poreikį. Pradėjus primaitinimą, vaikeliui vis pasiūlykite vandens, bet labiau dėl tikslo išmokti atsigerti kitu būdu (iš puodelio ar gertuvės), o ne dėl pačio vandens poreikio. Nesistenkime būtinai girdyti vandens, labiau pažindinkime su juo, o vaikelis tegu pats sprendžia, ar nori gerti. Pradėjus primaitinti, motinos pienas išlieka mitybiniu pagrindu iki metų laiko. Siūloma prieš/per/po kieto maisto, t.y. pagal poreikį, o jei vanduo tampa labai mėgiamu, nepersistengiame su jo kiekiu per parą, kad nebūtų pakeistas motinos pienas. Iki maždaug 6 mėn. kūdikio žarnynas yra labai pralaidus, kuo geriau įsisavinti maistines medžiagas iš motinos pieno. Tuo tarpu nors vandens kokybė Lietuvoje gera, rizika užterštumui ir bakterijoms išlieka (kurios mums, suaugusiems, dažniausiai nekelia jokio diskomforto). Tai dar viena priežastis, kodėl turėtume neskubėti su vandens davimu kūdikiams.
Anot statistikos, mitybos ir virškinimo problemos pasitaiko maždaug 10-15 proc. kūdikių, tačiau, kaip rodo praktika, jos gali kamuoti kur kas daugiau mažylių. Kūdikiams augant virškinimo problemų mažėja: pavyzdžiui, nuo 6 mėn. Pilvo diegliai (kolika) - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Labai dažnai dėl pilvo dieglių naujagimiai ir kūdikiai gali verkti be perstojo net kelias valandas.
Kaip atpažinti pilvo dieglius? Jei mama žindo natūraliai, patariama koreguoti mitybą (dažniausiai atsisakoma pieno produktų). Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, patariama išstudijuoti jo sudėtį ir rinktis tuos, kurie pagaminti ne karvių pieno pagrindu. Kūdikiui reikėtų leisti kuo dažniau atsirūgti, taip pat patariama jį dažniau maitinti: skubant į peralkusių kūdikių skrandį patenka daugiau oro, kuris, manoma, gali sukelti ir pilvo dieglius. Diegliai gali kamuoti ir dėl per didelio nuovargio, todėl būtina subalansuoti mažylio dienotvarkę. Efektyvios priemonės kovojant su pilvo diegliais - pilvuko ir nugaros masažas, kojyčių mankšta, sūpavimas, maudynės šiltoje vonelėje.
Įprastai naujagimių išmatos būna košės konsistencijos. Žindomi kūdikiai yra linkę tuštintis dažniau, nei maitinami pieno mišiniais. Tačiau išmatoms tapus neįprastai skystoms galima įtarti kūdikių viduriavimą. Jei kūdikis viduriuoja, paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos. Viduriavimas gali užsitęsti iki 5-7 dienų.
Ką daryti, jei kūdikis viduriuoja? Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, iškilęs momenėlis, retas šlapinimasis (kai kūdikis per parą pasišlapina vos kelis kartus), tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas. Profilaktinė priemonė žarnyno negalavimams, tarp jų - ir viduriavimui gydyti - probiotikai (gerosios bakterijos) skiriami atsižvelgiant į kūdikio amžių.
Visiškai normalu, jei naujagimiai ir kūdikiai, ypač maitinami motinos pienu, tuštinasi tiek po kiekvieno maitinimo, tiek ir vos kartą per savaitę (nes motinos pienas - itin gerai pasisavinamas). Dėl kokių priežasčių kūdikiams užkietėja viduriai? Ką daryti užkietėjus viduriams? Jei viduriai užkietėjo kūdikiui iki 4 mėn., visuomet patariama kreiptis į gydytoją. Kūdikiams tarp maitinimų reikėtų duoti gerti vandens. Kūdikiams nuo 4-6 mėn. per dieną galima duoti iki 120 ml laisvinamuoju poveikiu pasižyminčių perpus su vandeniu atskiestų džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sulčių.
Maždaug 50-60 proc. kūdikių iki 6 mėn. bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.
Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją).
Vaiko mitybos poreikiai yra kitokie nei suaugusiųjų: 1-3 metų vaiko skrandis yra 5 kartus mažesnis nei suaugusiojo, o kai kurių būtinų maisto medžiagų mažyliui reikia net iki 7 kartų daugiau. Vis dėlto, kaip parodė 1-3 metų amžiaus vaikų ir jų šeimų mitybos įpročių tyrimas, tik mažiau nei 8 proc. tėvų Lietuvoje visą šio amžiaus vaikams duodamą maistą gamina tik jiems bei pritaiko prie jų poreikių. Apklausos rezultatai tapo žinomų mamų ir ekspertų diskusijos objektu bei paskatino inicijuoti šviečiamąją kampaniją tėvams „Mažasis nėra didelis“. Kaip paaiškėjo, beveik pusė (49 proc.) apklaustų tėvų tvirtina, kad 1-3 metų vaikas gali valgyti viską, ką ir visa šeima. Net 46 proc. respondentų nustojo gaminti specialiai vaikui skirtą maistą, kai jam sukako 1-1,5 metai. Dauguma tėvų nėra tikri, kad vaikas valgo tai, ką reikia, ir tik 16,6 proc. tėvų yra tikri, kad jų vaikas su kasdieniu maistu gauna visų būtinųjų medžiagų ir vitaminų.
Apklausa taip pat atskleidė, kad labai daug tėvų randa priežasčių nesveikai maitinti vaiką. Net 28,5 proc. apklaustųjų pripažino, kad jų šeimos maitinimosi įpročiai greičiausiai nėra sveiki. 11,9 proc. apklaustųjų kaip priežastį maitintis nesveikai nurodo, kad sveiki produktai jiems per brangūs, 18,5 proc. - kad trūksta laiko gaminti maistą, 14,9 proc. - trūksta žinių apie maistą ir jo paruošimą. Net 12,8 proc. pripažįsta, kad nesveikesni produktai dažnai yra skanesni, o 18,9 proc. tvirtina, kad jiems trukdo šeimos tradicijos ir įpročiai.
„Tinkamos mitybos piramidė iš esmės išlieka nepakitusi ilgą laiką, apie ją esame girdėję visi. Tačiau gyventi pagal šią piramidę, pasirodo, yra nemažas iššūkis, ypač vaikus auginantiems tėvams. Nors vaikams nuo vienerių metų jau rekomenduojamas bendras, visai šeimai skirtas maistas, bet bėda ta, kad dažnai šeimoje suaugusiųjų racionas nėra tinkamas net ir patiems suaugusiems. Todėl nereikėtų tikėtis, kad vaikas sveikai ir teisingai maitinsis, jeigu šeimoje tokių maitinimosi įpročių nėra. Šiuo atveju reikėtų kalbėti apie atsakingą maitinimą ir valgymą. Pirmiausia, turėtume reaguoti į vaiko siunčiamus signalus - kada jis pasiruošęs valgyti, kada alkanas ar sotus - nekišti maisto per prievartą, neversti suvalgyti iki paskutinio kąsnio“, - sako gydytoja dietologė L.Barauskienė. Ji taip pat pastebi, kad mūsų visuomenėje laikytis kokių nors sveikos mitybos taisyklių pirmiausia reiškia, kad turėtume ko nors nevalgyti, ką nors drausti arba kažką valgyti per prievartą, nes tai neva sveika. Vaikams tai ne tik netinka, bet atvirkščiai - netgi kenkia. Draudimas vaikui veikia priešingai: jei drausi, jam norėsis dar labiau ir jis ieškos būdo ar galimybės, kaip pasiekti draudžiamą vaisių, jeigu bruksi - nevalgys.
Kaip parodė tyrimas, dauguma tėvų, arba net 62,3 proc. respondentų, tarp vaiko valgymų yra linkę duoti užkandžių. Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad vaikams reguliarūs užkandžiai būtini. 1-3 metų amžiaus vaiko skrandžio talpa 3-5 kartus mažesnė nei suaugusiojo, o energijos ir augti, ir žaisti reikia beveik tiek pat, kiek ir suaugusiajam. Tad ir valgymas turi būti dažnesnis. Tokio amžiaus vaikai dar nėra paragavę visų maisto produktų, todėl užkandis - gera proga pabandyti ką nors naujo. Tam tiktų įvairiaspalvės daržovės, vaisiai, uogos, sultys, pieno produktai (ypač rūgusio), vieno kąsnio sumuštinukai ar desertas. Specialistė taip pat pabrėžia, kad tarpai tarp maitinimų turėtų būti stabilūs ir pritaikyti pagal vaiko apetitą ir amžių - 2-3 valandos. Užkandžiai valgomi ne bet kur, o tik tam skirtoje vietoje, atsisėdus, o ne bėgiojant.
„Vaikui turi susiformuoti valgymo kultūra ir rutina, jis turi išmokti pajusti alkį. Daugumos tėvų labai grubi klaida - nuolatinis maitinimas, užkandžiavimas be jokių pertraukų. Pavyzdžiui, nesuvalgęs pietų porcijos vaikas gauna kokį nors užkandį ir eina žaisti, tada po valandėlės gauna dar dar vieną užkandį, ir taip nuolatos iki vakarienės, kurios jis greičiausiai nebevalgys, nes buvo maitinamas iki tol. Reikia aiškaus režimo: jei vaikas nevalgo pietų, jis turi žinoti, kad iki kito maitinimo - ateinančias 2-3 valandas - jis nieko kito, išskyrus vandenį, negaus. Taip jis supras, kada valgome, o kada ne”, - aiškina specialistė. L.Barauskienė taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvoje vis labiau aštrėjančią vaikų nutukimo problemą. Tyrimas parodė, kad saldainius ir kitus saldumynus kaip užkandžius kasdien arba beveik kasdien valgo 5,7 proc. tėvų vaikų, kelis kartus per savaitę - 23,5 proc. Kelis kartus per savaitę bandeles ar pyragaičius kaip užkandžius vartoja 18 proc. apklaustųjų vaikų, varškės sūrelius - 17 proc. vaikų, jogurtus ar jogurto gėrimus su priedais - 39,4 proc. vaikų.
„Daugelis žmonių maistą naudoja ne tik tam, kad pasistiprintų - jis pasitelkiamas nuraminti, padrąsinti, pagąsdinti, praleisti laiką, užmušti nuobodulį. Tai irgi yra ydinga praktika, kuri išbalansuoja vaiko alkio ir sotumo jausmus, vaikas išmoksta valgyti emocijų pagautas. Ateityje tai gali lemti antsvorį arba nutukimo ligą. Specialistai pastaruoju metu nutukimą jau vadina epidemija. Lietuvoje vienas iš penkių vaikų turi antsvorį, o nutukimu sergančių vaikų skaičiuojama 5 procentai. Per pastaruosius porą dešimtmečių šie skaičiai padvigubėjo“, - sako L.Barauskienė.
Viena pagrindinių priežasčių, kurios šeimoms ir mažyliams trukdo maitintis sveikiau, tėvai įvardija žinių apie sveiką mitybą trūkumą. „Aptamil“ prekės ženklo vadovė Agnesė Uzrauga pripažįsta: „Sveikas, skanus ir mažyliui tinkamas maistas - nėra tai, kas būtų sunkiai pasiekiama kasdienybėje. Yra daug greitų ir paprastų receptų, tereikia suformuoti įpročius. Svarbiausia, kad prisimintume pagrindinę taisyklę, kad mažasis nėra didelis, būtent tai ir tapo mūsų kampanijos raktiniu teiginiu. Kampanijos „Mažasis nėra didelis“ metu planuojame ne tik mokyti tėvus vaikų mitybos principų, bet ir dalytis praktiškais receptais valgio gaminimo pamokose kartu su Laura Mazaliene, jose tėveliai galės pasimokyti gaminti savo mažyliui tinkamą valgį.“
Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi, bei gerą jo kaip vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą. Netinkamas kūdikio maitinimas, mityba didina susirgimų riziką, o taip pat tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių. Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas arba jų disbalansas yra siejamas su ilgalaikiais augimo, vystymosi bei sveikatos sutrikimais. Manoma, kad netinkama vaiko mityba pirmaisiais dviem gyvenimo metais gali lemti augimo slopinimą, todėl užaugęs vaikas gali būti iki dviejų centimetrų žemesnis už savo ūgio potencialą. Yra svarių mokslinių įrodymų, kad suaugusieji, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje buvo netinkama, yra mažiau pajėgūs tiek fiziškai, tiek ir protiškai. Taip pat pastebėta, kad moterų, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje neatitiko jų tuometinių poreikių, turi reprodukcinių sutrikimų, gimdymai būna sunkesni, o jų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio. Taigi, kai dauguma kūdikių maitinami netinkamai, tai jau tampa ne tik asmenine, bet ir visuomenės sveikatos problema. Juk būtent šie vaikai, kurie dėl prastos mitybos užaugę turės įvairių sveikatos problemų, ir yra mūsų ateities visuomenė.
Nuo 2002 m., Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu su Jungtinių tautų vaikų fondu (UNICEF) vykdo pasaulinę kūdikių ir mažų vaikų mitybos strategiją (“Global Strategy for infant and young child feeding”), kurios tikslas - šviesti pasaulio gyventojus ir sveikatos specialistus kūdikių ir mažų vaikų mitybos ir jos daromos įtakos tolimesniam vaiko vystymuisi, augimui ir sveikatai klausimais. Šioje strategijoje, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų pagalba sukauptas žinias, rekomenduojama: Kūdikio maitinimas iki 6 mėnesių: Jei tik įmanoma, kūdikį išimtinai žindyti iki 6 mėnesių. Išimtinis kūdikio žindymas reiškia, kad kūdikis maitinamas tik motinos pienu ir negauna jokio papildomo kieto ar skysto maisto ar netgi vandens, išskyrus per burną girdomus vaistus (jei jų reikia). Motinos piene yra gausu visų kūdikiui reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų. Motinos pienas pasižymi ir vitaminų bei mineralų gausa, o taip pat - bioaktyvių medžiagų ypač svarbių kovojant su infekcinėmis ligomis, kol vaiko imuninė sistema dar nėra susiformavusi. Toks maitinimas iki šešerių mėnesių turėtų visiškai patenkinti kūdikio mitybos poreikius ir apsaugoti jo organizmą, kol nesusiformavo jo imuninė sistema.
Kūdikio maitinimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų: Po 6 mėnesių (kai kurie šaltiniai taip pat nurodo atsižvelgti dar ir į tai, ar jau vaikas puikiai nulaiko galvą ir pats sėdi) pradėti papildomą maitinimą. Praėjus pirmajam pusmečiui vaiko poreikis maisto medžiagoms pradeda augti ir motinos pienas šių poreikių jau nebesugeba pilnai patenkinti, tad nemaitinant vaiko papildomai arba maitinant jį neteisingai gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis. Visgi, net ir pradėjus vaikelį maitinti papildomu maistu, dar kurį laiką maitinimas kietu maistu kūdikiui tėra naujų maisto produktų ragavimas, tad žindymo metu gaunamas motinos pienas išlieka svarbiausiu maistu. Su motinos pienu vaikelis vis dar gauna didžiąją dalį jam būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų. Ne mažiau svarbu ir papildomo maisto kokybė. Reikėtų pasirinkti visavertį ir saugų maistą ir jį po truputį įtraukti į vaiko racioną nepamirštant ir žindymo. Finalizuojant žindymo temą - rekomenduojama, kad žindymas, kaip sudėtinė vaikelio maitinimo dalis, išliktų iki 2-jų metų amžiaus, o esant galimybei - žindyti ir ilgiau, pagal kūdikio poreikį!
Per pirmus kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Nors tiksliai pasakyti, kiek turi kūdikis suvalgyti motinos pieno ar kieto maisto, sunku (juk kiekvienas mažylis yra skirtingas), yra nurodomos bendrosios rekomendacijos, atsižvelgiant į kūdikio svorį: 10 dienų - 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600-900 ml/parą), 2-4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800-1000 ml/parą), 4-6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900-1000 ml/parą), 6-8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000-1100 ml/parą), 8-12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000-1200 ml/parą).
Kada ir ko valgyti?
- 8-9 val. Pusryčiai. Geriausia - košė su pienu. Siūloma rinktis ne tik grikių, ryžių, avižų, bet ir kitų kruopų košes. Manų košė laikoma mažiausiai vertinga.
- 11 val. Priešpiečiai. Daržovių salotos. Jei pratinsime, tai ir valgys. Retsykiais - sausainiuką.
- 13-14 val. Pietūs. Pietų iš dviejų patiekalų vaikas nesuvalgys. Geriau valgo sriubą, kitiems patinka antrasis patiekalas. Mėsa - tai baltymų, geležies šaltinis. Jautiena, kiauliena, veršiena. Geriausia per pietus pasiūlyti daržovių sriubytės su mėsos kukuliais.
- 17 val. Pavakariai.
- 19-20 val. Vakarienė. Neverskite valgyti. Tačiau po 10-20 min. vėl pasiūlykite.
Vertingi patarimai prie stalo:
- Pageidautina, kad visa šeima valgytų kartu.
- Nuo mažens siūlykite kuo įvairesnio maisto.
- Kiek maisto duoti vaikui, individualu.
- Jokių keptų produktų! Tik virti, troškinti, garinti.
- Prieskonių nepadauginkite.
- Leiskite vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu.
- Pagirkite mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens…
- Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis.
- Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.
tags: #4 #paru #vaiko #skrandukas
