Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimas, kuriam būdingas kitoks pasaulio suvokimas, socialinių įgūdžių trūkumas ir savitas mąstymo būdas. Šis sindromas nėra liga - tai nervų sistemos raidos ypatybė, dėl kurios vaikui gali būti sunkiau prisitaikyti prie įprastos socialinės aplinkos. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Dėl šios priežasties jiems gali būti sunkiau suprasti ir taikyti socialines taisykles.
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai.
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Aspergerio Sindromo Apibrėžimas ir Paplitimas
Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimas, kuriam būdingas kitoks pasaulio suvokimas, socialinių įgūdžių trūkumas ir savitas mąstymo būdas. Tačiau kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad sutrikimas būdingas apie 0,5 proc. visų vaikų. Berniukams Aspergerio sindromas diagnozuojamas 3 ar 4 kartus dažniau nei mergaitėms.
Pirmieji Požymiai ir Kada Juos Pastebėti
Pirmieji Aspergerio sindromo ženklai dažniausiai išryškėja nuo 2 iki 5 metų amžiaus, kai vaikas pradeda daugiau bendrauti su aplinkiniais. Tačiau kai kuriems vaikams simptomai tampa akivaizdūs tik pradėjus lankyti darželį ar mokyklą. Dauguma Aspergerio sindromo atvejų diagnozuojami nuo penkerių iki devynerių metų vaikams, o kai kurie diagnozuojami jau trejų metų amžiaus vaikams.
Nors Aspergerio sindromo požymiai kūdikystėje gali būti subtilūs, tėvai gali pastebėti tam tikrus elgesio bruožus, kurie gali rodyti šį sutrikimą. Sumažėjęs akių kontaktas: Kūdikiai su Aspergerio sindromu dažnai vengia akių kontakto su tėvais ar kitais žmonėmis. Jie gali neatsiliepti į tėvų šypsenas ar nereaguoti į veido išraiškas taip, kaip tikimasi jų amžiuje. Mažas domėjimasis socialine aplinka: Kūdikiai, turintys Aspergerio sindromą, gali būti mažiau suinteresuoti socialiniu kontaktu ir dažniau koncentruotis į daiktus nei į žmones. Neįprastas atsakas į garsus ir prisilietimus: Kūdikiai gali būti itin jautrūs garsiems triukšmams arba, priešingai, atrodyti nejautrūs stipriems garsams. Kai kurie vaikai gali vengti prisilietimų ar stipriai reaguoti į tam tikrus audinius ir drabužius. Vėluojanti arba neįprasta motorinė raida: Kūdikiai gali vėluoti pradėti sėdėti, ropoti ar vaikščioti. Jų judesiai gali atrodyti standūs arba nekoordinuoti. Pasikartojantis elgesys ir monotoniškas žaidimas: Kūdikiai su Aspergerio sindromu gali rodyti pasikartojančius veiksmus, pavyzdžiui, nuolat judinti pirštus, sukti galvą ar ilgą laiką stebėti besisukančius objektus. Jie gali neįprastai susidomėti tam tikrais daiktais ir nuolat kartoti tuos pačius veiksmus.
Pagrindiniai Aspergerio Sindromo Požymiai Vaikams
Aspergerio sindromui būdinga grupė simptomų: tarpasmeninių santykių sutrikimai, stereotipiniai ir pasikartojantys judesiai, veikla ir interesai bei kliniškai nereikšmingas pažinimo bei kalbos sutrikimas.
Bendravimo Sunkumai
Vienas iš pagrindinių Aspergerio sindromo požymių yra bendravimo sunkumai. Nors vaikai, turintys šį sutrikimą, gali turėti gerą kalbos įgūdžių vystymąsi, jiems gali būti sunku suvokti socialines normas. Vaikui sunku suprasti socialinius signalus - akių kontaktą, veido išraiškas, toną ar gestus. Jis gali kalbėti ilgai apie jam įdomią temą, bet nesuprasti, kad kitiems ji neįdomi. Aspergerio sindromui būdingi itin gilūs, kartais net obsesiniai pomėgiai. Pavyzdžiui, vaikas gali būti susižavėjęs traukiniais, kalendoriais, gyvūnais ar planetomis - ir šia tema kalbėti be pertraukos. Daugelis vaikų su Aspergerio sindromu kalba taisyklingai, bet neįprastai - monotoniškai arba su keistu akcentu. Jie gali vartoti sudėtingus žodžius, bet nesuprasti jų emocinės reikšmės.
Akių kontaktas: Tokie vaikai dažnai vengia akių kontakto. Kūno kalba ir veido išraiškos: Jiems sudėtinga interpretuoti kūno kalbą ar veido išraiškas.
Riboti Interesai ir Pasikartojantis Elgesys
Kitas ryškus simptomas yra riboti interesai ir pasikartojantis elgesys. Vaikai su Aspergerio sindromu dažnai turi intensyvų susidomėjimą tam tikromis temomis ir gali praleisti daug laiko gilindamiesi į jas. Jie taip pat gali turėti pasikartojančius judesius ar elgesio modelius, kaip ritmingas siūbavimas ar rankų plojimas.
Socialinių Santykių Sunkumai
Socialinių santykių srityje vaikai, turintys Aspergerio sindromą, dažnai susiduria su sunkumais. Nors jie gali norėti bendrauti su bendraamžiais, jiems trūksta įgūdžių, kaip tai padaryti sėkmingai. Jie gali nesuvokti kitų emocijų, sunkiai suprasti, ką reiškia dalintis ar bendradarbiauti. Vaikams su Aspergerio sindromu dažnai sunku rasti draugų. Jie gali norėti bendrauti, bet nežino, kaip tai daryti natūraliai. Kartais kiti vaikai juos laiko „keistais“ dėl netipinio elgesio ar kalbėjimo.
Sensorinis Jautrumas
Sensorinis jautrumas yra dar vienas svarbus simptomas. Vaikas gali bijoti garsios muzikos, stiprios šviesos ar nemėgti būti apkabintas.
Kiti Požymiai
Fizinis nerangumas: Fizinis nerangumas. Emocijų reiškimas: nemoka reikšti emocijų. Vaikai bei suaugę turintys Aspergerio susirgimą susiduria su sunkumais atpažįstant bei valdant emocijas. Vienas didžiausių sunkumų jiems yra bandant suprasti kitus bei atsakyti į tam tikrus socialinius ženklus. To pasekmė yra socialinė atskirtis bei uždarumas.
Aspergerio Sindromo Diagnostika
Nėra vienos nuoseklios sistemos, padedančios nustatyti Aspergerio sindromą. Dažniausiai sindromas diagnozuojamas, kai tėvai pastebi neįprastą vaiko elgesį ar raidos sunkumus. Specialių testų, skirtų Aspergerio sindromui diagnozuoti nėra. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniui. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Oficiali Aspergerio sindromo diagnozė dažniausiai nustatoma nuo 3 metų amžiaus, nes būtent šiame etape galima tiksliau įvertinti socialinius ir elgesio ypatumus. Tačiau ankstyvas stebėjimas ir specialistų konsultacijos gali padėti tėvams geriau suprasti savo vaiko poreikius ir pasiruošti tolimesnei pagalbai. Taip pat yra ir kitų ligų bei sutrikimų, kurių simptomai yra panašūs į Aspergerio sindromo simptomus. Skirtingai nei kiti autizmo spektro sutrikimai, Aspergerio sindromu sergantys vaikai paprastai neturi kalbos ar intelekto atsilikimo. Jie dažnai anksti pradeda kalbėti, o jų žodynas būna turtingas.
Aspergerio Sindromo Priežastys
Aspergerio sindromą sukelia specifiniai smegenų pokyčiai, tačiau kas juos sukelia, iki šiol nėra tiksliai žinoma. Vieno atsakymo, kodėl gimsta vaikai autizmo spektre nėra, tačiau tyrimai rodo, kad autizmas vaikui išsivysto dėl genetinių ir negenetinių arba aplinkos veiksnių derinio. Genetiniai rizikos veiksniai: Autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų ir jų pokyčių. Aplinkos rizikos veiksniai: Kiti riziką didinantys veiksniai.
Pagalba Vaikams su Aspergerio Sindromu
Vaikams bei suaugusiems susidoroti su sunkumais kylančiais dėl Aspergerio sindromo padeda šioje srityje specializuojantys psichologai. Su palaikymu ir padrąsinimu vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, dažniausiai gyvena visavertį ir savarankišką gyvenimą.
Terapijos ir Intervencijos
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Logopedas, ergoterapeutas, psichologas ar specialusis pedagogas: Gali padėti vaikui lavinti socialinius, kalbos ir emocinius įgūdžius. Socialinių, ryšių vystymas ir elgesio analizė. Pažintinė elgesio terapija: Siekiant sumažinti nerimo sutrikimus ir depresiją, pasikartojančių stereotipinių veiksmų kiekį ir redukuoti rutinišką elgesį. Darbo ir fizinė terapija: Siekiant sumažinti fizinį nerangumą, pagerinti kūno koordinaciją. Kalbos terapija: Siekiant pagerinti bendravimo įgūdžius. Artimųjų ir šeimos mokymas.
Vaistai
Šiuo metu nėra specifinių vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti Aspergerio sindromą. Tačiau tam tikri vaistai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas. Vaistus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius, ir svarbu atidžiai stebėti vaiko reakciją į juos bei aptarti galimus šalutinius poveikius.
Patarimai Tėvams ir Pedagogams
Struktūra ir rutina: Vaikams su Aspergerio sindromu gali padėti kasdienėse situacijose buvimas vieniems kurį laiką ar mankštos. Aiškus dienos planas, pastovūs miego ir valgymo laikai padeda jam jaustis ramiau. Aiškumas: Vaikui naudinga aiškiai parodyti, kaip elgtis tam tikrose situacijose - naudokite pavyzdžius, paveikslėlius ar žaidimus. Venkite dviprasmybių ar metaforų - vaikai su Aspergerio sindromu dažnai supranta kalbą pažodžiui. Pomėgiai ir talentai: Vaikas su Aspergerio sindromu gali turėti išskirtinių talentų - matematikai, menui, technologijoms ar muzikai. Rami aplinka: Per daug dirgiklių gali sukelti nerimą, todėl verta užtikrinti, kad kūdikio aplinka būtų jauki ir nuspėjama. Sensorinė stimuliacija: Kūdikiams su Aspergerio sindromu gali būti naudingi sensoriniai žaislai, padedantys lavinti prisilietimo, garso ir vizualinius pojūčius. Socialinių įgūdžių skatinimas: Kalbėkite su kūdikiu, žaiskite veidų išraiškų žaidimus ir skatinkite bendravimą. Bendraamžių supratimas: Bendraamžiai gali prisidėti parodydami draugiškumą ir kantrybę, suprasdami, kad vaikas gali reaguoti kitaip į socialines situacijas. Mokytojų pagalba: Mokytojai gali sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia. Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus. Svarbu leisti vaikui turėti ramią erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, jei jaučiasi perkrautas.
Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASD), socialinių įgūdžių ugdymas – globėjų gudrybės #9
Priemonės ir Žaislai
Aspergerio sindromu sergantiems vaikams lavinti tinka žaislai, kurie skirti autizmo spektre esantiems vaikams. Žaisdami šiais žaislai vaikai lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Specialiųjų poreikių turintiems vaikams skirti žaislai: Švelnūs minkomieji kamuoliai ar TANGLE priemonės, kurie bežaidžiant padeda vaikui nusiraminti. Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai: Yra itin vertingi, nes padeda vaikams lengviau suprasti laiko tėkmę ir tai suteikia vaikui daugiau kontrolės. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės: Prisiliesdami mažina nerimo jausmą ir padeda palaikyti vaikus ramius. Lavinimo ir ugdymo priemonės: Lavinamosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis ir mokytis. Šie žaislai autizmo spektro vaikams padeda lavinti motorikos įgūdžius bei suvokti pasaulį per pojūčius - regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Ankstyvojo lavinimo priemonės: Šie žaislai ir priemonės yra pritaikyti mažiems vaikams, todėl yra saugūs naudoti.
