Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato pareigą tėvams išlaikyti savo vaikus, tačiau ši pareiga ne visada baigiasi sulaukus pilnametystės. Ypač sudėtingi klausimai kyla, kai pilnametis vaikas studijuoja ir jam reikalinga parama. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į daugybę aplinkybių.
Tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus: kada ji atsiranda?
Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų, ir kuriems būtina materialinė parama. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgiama į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Tačiau svarbu paminėti, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, taip pat tų, kurie mokosi nesąžiningai ir nepažangiai, piktnaudžiauja šeimos teisėmis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tai reiškia, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes.
Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimu pripažino, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių bei teisėtų interesų, taip pat negalima suvaržyti teismo įgaliojimų vykdyti teisingumą.
Kriterijai, pagal kuriuos teismas sprendžia dėl išlaikymo priteisimo
Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, išskiriamos tokios sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams:
- Sunkios vaikų turtinės padėties buvimas. Tai reiškia, kad vaikas pats neturi pakankamai lėšų savo poreikiams, įskaitant studijas, patenkinti.
- Tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą. Teismas vertina tėvų finansinę padėtį, pajamas, turtą, taip pat jų įsipareigojimus kitiems šeimos nariams.
- Negalima iš esmės pabloginti tėvų ir jų šeimos narių turtinės padėties. Priteistas išlaikymas neturėtų sukelti esminės finansinės žalos tėvams ar kitiems jų šeimos nariams.
- Išlaikymo priteisimas neturi daryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims.
- Priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti.
- Tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
- Paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Tai apima galimybę kreiptis dėl paskolos gavimo, ieškoti papildomo darbo ir pan.
Tik egzistuojant visoms šioms sąlygoms, pilnametis vaikas turi teisę į Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalyje numatytą išlaikymą.
Finansinės paramos svarba ir jos ribos
Jaunuolio iš Utenos istorija, kai 19-metis siekė, kad motina prisidėtų prie jo išlaikymo, ir prašė per 700 eurų kas mėnesį, nors tai sudarė kone visą motinos atlyginimą, iliustruoja situacijas, kai ginčai dėl išlaikymo tampa itin aštrūs. Teismas turi atsižvelgti ne tik į vaiko poreikius, bet ir į tėvų galimybes bei tai, ar vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pats užsidirbti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo, atsižvelgiama į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan.
Teismas taip pat turi įvertinti ne tik realiai gaunamas pilnamečio pajamas, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimą. Pavyzdžiui, ar buvo kreiptasi dėl valstybės remiamų paskolų studijoms.
Tėvų pareiga rūpintis senstančiais tėvais
Lietuvos teisės sistemoje egzistuoja ir atvirkštinė pareiga - pilnamečiai vaikai privalo rūpintis savo senstančiais tėvais. Pagal Civilinio kodekso nuostatas, pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo tėvus, kai tėvai yra nedarbingi ir jiems yra reikalinga parama. Ši pareiga yra bendražmogiška ir įprasta, laikoma kompensacija tėvams, kurie savo laiku rūpinosi atžalomis.
Teismas vertina ne tik tėvų nedarbingumą ir paramos poreikį, bet ir tėvų galimybes paremti savo vaiką, nes dėl paramos studijuojančiai atžalai neturi stipriai nukentėti ir kiti šeimos nariai. Taip pat atsižvelgiama į studento elgesį ir tai, kaip vykdoma pareiga mokytis.
Pagal teismų praktiką, priteisiamos sumos vaikų išlaikymui savo seniems tėvams būna nedidelės - nuo 20-50 eurų per mėnesį. Kitas būdas - specifinių išlaidų padengimas, pavyzdžiui, gydymo išlaidos.
Tėvų ir vaikų santykiai: emocinis ir finansinis aspektas
Nors įstatymas numato aiškias taisykles dėl išlaikymo, tačiau teismų praktikoje dažnai susiduriama su sudėtingais tarpusavio santykiais. Pasak teisininkės Ivetos Jarašiūnaitės, neretas atvejis, kai pensinio amžiaus tėvai, kurių vaikai gyvena emigracijoje, kreipiasi į teismą dėl išlaikymo. Taip pat pasitaiko, kad asmenys, kurie patys nesirūpino vaikais, vėliau reikalauja išlaikymo iš savo atžalų.
Teismas atsižvelgia ir į tėvų elgesį praeityje - ar jie tinkamai vykdė savo pareigas vaikų atžvilgiu, ar nebuvo smurto ar prievartos. Jei tėvai netinkamai vykdė savo pareigas, teismas gali atleisti vaikus nuo pareigos teikti išlaikymą.
Svarbu suprasti, kad finansinė parama vaikams studijų metais ir parama senyvo amžiaus tėvams yra skirtingi dalykai, nors abu aspektus reglamentuoja teisės aktai. Abu atvejus jungia poreikis subalansuoti finansinius įsipareigojimus su šeimos galimybėmis ir tarpusavio santykiais.
tags: #ar #tevai #privalo #rupintis #studijuojanciais #vaikais
