Pedagogo profesija reikalauja nuolatinio tobulėjimo ir savianalizės. Asmeninės patirties refleksija vaikų darželyje yra neatsiejama kokybiško ugdymo proceso dalis, leidžianti pedagogams geriau suprasti savo veiksmus, vaikų poreikius ir optimizuoti ugdymo(si) kokybę.
Pedagogo profesijos aktualumas ir iššūkiai
Lietuvoje pastebimas didelis vyresnio amžiaus pedagogų kontingentas: 57 proc. visų pedagogų yra vyresni nei 50 metų, kai tuo tarpu EBPO vidurkis siekia 34 proc. Prieš kelerius metus atliktas tyrimas parodė neišvengiamą pedagogų trūkumą - prognozuojamas daugiau nei 150 pradinio ugdymo ir daugiau nei 130 ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogų trūkumas. Pandemijos sukelti veiksniai, tokie kaip nuotolinis mokymas ir patirtas nuovargis, dar labiau sumažino esamų pedagogų gretas. Tikėtina, kad dėl karo Ukrainoje ir ukrainiečių integracijos Lietuvoje pedagogų poreikis dar labiau išaugs, ypač tų, kurie kalba užsienio kalbomis. „Šiandien ir dabar reikia jaunuolius skatinti rinktis mokytojo profesiją, juos įtraukti į mokymosi įstaigos gyvenimą“, - pabrėžia VDU Švietimo akademijos mokslininkas, Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius dr. Sergejus Neifachas.
Dr. S. Neifachas, pats pedagogo kelią pasirinkęs dar mokykloje, idėjų sėmėsi iš savo vaikystės mokytojų, su jais bendraudavo ir stebėdavo jų darbą. Po edukologijos bakalauro ir vaikystės pedagogikos studijų, jis teigia: „Sukaupta mokinuko patirtis, šešiolikmečio gyvenimo istorija apgaubė gyvenimo džiaugsmu ir padėjo surasti neišsenkantį laimės, gerovės, tvarumo, sėkmės šaltinį mokykloje, vėliau darželyje. Vaikai spinduliuoja begalinę išmintį ir, atrodo, pažįsta mus geriau nei mes patys save. Vaikai, pirmi mokiniai, mano gyvenimo patirtį nušvietė ypatinga šviesa ir pastūmėjo į patį nuostabiausią nuotykį - savęs paieškas. Vaikai veda mus pažinimo keliu link gyvenimo, apie kokį svajojame“, - dalijasi daugiau nei dvidešimt penkerius metus švietime dirbantis mokslininkas.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto metų vadovu tapęs dr. S. Neifachas, apdovanotas už lyderystę sostinėje ir visoje Lietuvoje bei nuolatinę pagalbą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, prieš kelerius metus, tapęs direktoriumi, nusprendė įsteigti savo svajonių darželį. „Esu kūrėjas, kuriu tokį inovatyvų darželį, kur kiekvienas vaikas, pedagogas gali rasti savo kūrybos kelią, išmokti naujų dalykų ir išpildyti svajones. Įsijausti į vaikystę ir paversti ją kasdienio gyvenimo dalimi - mano gyvenimo siekinys“, - teigia jis.
Pedagogų rengimas ir praktinė patirtis
Doc. dr. Sergejaus kolegė profesorė Daiva Jakovonytė-Staškuvienė taip pat nuo vaikystės svajojo apie mokytojo profesiją. Nors svarstė ir apie vaikų pediatrės darbą, galiausiai pasidavė pašaukimui ir tapo pradinių klasių mokytoja. Profesorės teigimu, ruošiant studentus pedagoginiam darbui, jau mokyklos suole reiktų tapti mokytoju vienai dienai. Dėl šios priežasties VDU Švietimo akademija imasi iniciatyvos - kviečia 11-12 klasių moksleivius vienai dienai pasimatuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo, pradinių klasių mokytojo profesijas.
„Dažniausiai universitetas parodo savo stiprybes: aplinkas, unikalias studijų galimybes, atliekamus tyrimus, laboratorijas. Norintys studijuoti kviečiami pabūti studentu vienai dienai ar vienai savaitei, lankyti skirtingų specialybių paskaitas, pasikalbėti su dėstytojais ir jau esamais studentais. Be to, siūloma labai daug individualios pagalbos, pavyzdžiui, padedama mokiniams, turintiems pripažintų apribojimų: psichikos sveikatos problemų, mokymosi sutrikimų, dėmesio sutrikimų, fizinių, sensorinių, motorinių ar neurologinių sutrikimų. Siūloma individuali akademinė parama ir pagalba, įvairios konsultacijos, bibliotekos resursai, sveikatos ir psichologinės pagalbos grupės, individuali pedagoginė pagalba, finansinė parama“, - pasakoja prof. D. Jakovonytė-Staškuvienė.
Vilniaus ir Kauno mokymosi įstaigose moksleiviai galės iš arti pamatyti mokymosi erdves, STEAM, fizinio, meninio ugdymo laboratorijas. „Per dvylika metų, kuomet dabartiniai dvyliktokai mokėsi mokykloje, vaikų darželiai ir pradinio ugdymo mokyklos pakito, jos tapo šiuolaikiškomis, inovatyviomis, jų erdvėse pilna technologijų, robotikos klasių. Tad moksleiviai pajus, ar mokymosi įstaiga - jų vieta. Šiuolaikiniam darželiui reikia kūrybingų, ugdymo(si) aplinkas kuriančių, vaikų idėjas plėtojančių, ugdymo technologijas išmanančių, aktyvių, pokyčius įgyvendinančių, su tėvais bendradarbiaujančių ikimokyklinio ugdymo mokytojų lyderių. Visa tai įgyjama studijose. Praktinės patirties galima pasisemti per pedagogines praktikas ir stažuotes. Svarbiausia išmokti pastebėti, išklausyti, priimti ir mylėti vaiką“, - sako švietimo ekspertas dr. S. Neifachas.
Refleksijos svarba pedagoginėje veikloje
Refleksija - tai procesas, kurio metu apdorojama patirtis, siekiant geriau suprasti įvykius, savo veiksmus, emocijas ir pasiekimus. Schon (1983) darbas apie „refleksiją veiksmuose“ (angl. reflection-in-action) pabrėžia gebėjimą analizuoti ir koreguoti elgesį realiu laiku. Refleksija ugdo kritinį mąstymą ir savarankiškumo įgūdžius, padeda analizuoti klaidas ir atrasti naujus sprendimus.
Vaikų darželyje refleksija gali būti vykdoma įvairiais būdais. Vienas iš jų - dienoraščio rašymas. Pedagogai gali užsirašyti, ką jie patyrė, kas buvo įdomu ar sunku, ir kaip jie jaučiasi. Ši veikla ugdo ne tik rašymo įgūdžius, bet ir skatina gilintis į save, įsisąmoninti savo mokymosi patirtį ir aktyviau įsitraukti į mokymosi procesą. Taip pat svarbu analizuoti savo veiksmus ir jų rezultatus, numatant tolesnį veikimą. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis.
Refleksija taip pat apima gebėjimą pastebėti ir suprasti vaikų emocijas. Tai gali būti daroma per pokalbius, žaidimus, naudojant specialius žaislus, kurie leidžia vaikui peržvelgti savo mintis ir emocijas per veiksmą. Vaikams, mokantis atpažinti žmonių emocijas, svarbu suprasti ir savo emocijas. Būdu diskutuokite apie tai, kas vaikus džiugino, liūdino ar trikdė.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir refleksyvus ugdymas
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Pagrindiniai Ikimokyklinio Ugdymo Principai apima:
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
- žaismės principas
- sociokultūrinio kryptingumo principas
- integralumo principas
- įtraukties principas
- kontekstualumo principas
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
- reflektyvaus ugdymo(si) principas
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas
Reflektyvus ugdymas(is) yra vienas iš esminių principų, skatinantis pedagogus nuolat analizuoti savo veiklą, vaikų pažangą ir ugdymo(si) aplinką. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymosi sritys ir pasiekimai
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Visuminis ugdymas(is) ir universalus dizainas mokymuisi
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos.
Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.
Ugdymosi kontekstai ir patirtinis mokymasis
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Mokymasis per patyrimą yra pati seniausia mokymosi metodika. Patirtiniu būdu mokomasi ne per instruktavimą, o per asmeninį atradimą, per patirtį ir jos refleksiją. Pavyzdžiui, 2017 m. spalio mėnesį Kauno lopšelio-darželio „Malūnėlis“ „Kiškučių“ ir „Bitučių“ grupėse buvo įgyvendintas projektas „Kodėl dabar ruduo?“. Sudaryta vaikams galimybė pažinti įvairią gamtinę aplinką bei gamtos reiškinius rudenį: stebint, tyrinėjant, kuriant kieme, grupėje, salėje, meno dirbtuvėlėse. Gamtos stebėjimai kiekvieną dieną ir gamtos kalendoriaus pildymas leido pastebėti orų kaitą, susipažinti su oro žymėjimo sutartiniais ženklais. Su tėvais sekė orų prognozes, rūpinosi tinkamą apranga. Visu kūnu teko pajusti orų įvairovę: saulėtas, vėjuotas, lietingas, apsiniaukusias dienas. Aktyviai fizinei veiklai naudota gamtinė medžiaga. Buvo smagu pavirsti lapeliu ir pasisukti su draugu, šokinėti per lapų krūvas, mėtyti į taikinius giles, kaštonus, kankorėžius. O grįžus iš lauko kalbėtis su draugais ir auklėtojomis apie tai, ką pajuto, suprato, atrado, sužinojo, kas ir kodėl juos sudomino.
Lauke surinkta gamtinė medžiaga vaikai tyrinėjo, eksperimentavo: kas skęsta, plaukia, kiek nešvarumų liko nusistovėjus lietaus vandeniui ir kt. Pipete lašindami vandenį ant įvairių daiktų atrado vandens savybes. Patirtį, emocijas išreiškė meninėmis priemonėmis. Įdomu žaisti su vandeniu, daryti lietų su piršteliais, taškyti šukomis ir šepetėliu, pušies šakele, štampuoti įvairiais konstruktoriais. Smagu kurti įvairius skėčius mamai, tėčiui, broliui ir kt. Atkeliavę rudens spalvų nykštukai padėjo sukurti daržovių lysves, pabūti pasirinkta daržove ir dalyvauti rudenėlio šventėje „Daržovių fiesta“.
Ugdymo procese naudotos inovatyvios technologijos. Ypač vaikus sudomino veikla prie šviesos stalo, žaidimai su smėliu. Baigiamojo renginio metu, sudarius dvi komandas, vaikai galėjo pasidžiaugti savo žiniomis, gebėjimais, kūryba, raiška ir saviraiška. Savo žodyną plėtė žaisdami žodinius žaidimus: „Atspėk pagal požymius“, „Iš ko sudėtas žodis“, „Užbaik sakinius“. Judrios veiklos metu su kaspinais ir skarelėmis žaidė imitacinį siužetinį žaidimą „Ruduo“. Mąstyti, samprotauti, tartis su komanda pareikalavo žaidimas „Taip ir ne“, atsakant į auklėtojos teisingus ir neteisingus teiginius. Daug teigiamų emocijų suteikė komandų parengta improvizacija „Dabar ruduo“.
Išvados: Vaikai geriausiai mokėsi iš savo asmeninės patirties, savo mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų. Ieškojo atsakymų į iškilusius klausimus, samprotavo, darė išvadas atrasdami naujus rudeninės aplinkos pažinimo būdus. Džiaugėsi galėdami laisvai kurti ir improvizuoti, savitai reikšti mintis ir įspūdžius įvairioje veikloje.
tags: #asmenines #pedagogines #patirties #refleksija #vaiku #darzelyje
