Svajoji apie poilsį su šeima ar draugais gamtoje ir jau dairaisi tam tinkamo kempingo? Mane taip pat žavi mintis apie stovyklavimą, todėl paruošiau Tau straipsnį, kuriame rasi naudingos informacijos apie tam tinkamas vietas.
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais parengė platų įdomiausių stovyklaviečių sąrašą. „Stovyklavietės Lietuvoje įsikūrusios ne tik prie tokių vandens telkinių kaip upės, ežerai, bet ir priemarių ar jūros. Savo mėgstamą vietą ras tiek ieškantys pastovumo ir poilsio, tiek norintys patirti naujų įspūdžių ir geriau pažinti Lietuvą. Vasaros metu itin išauga stovyklaviečių populiarumas, todėl prieš planuojant keliones rekomenduojame kreiptis į stovyklaviečių administracijas ir pasitikrinti jų užimtumą bei konkrečių patirčių galimybes, tam, kad atvykus į vietą jūsų viešnagė būtų užtikrinta ir maloni. Taip būsite tikri, kad poilsiaujant su namuku ant pečių viskas praeis sklandžiai“, - sako Neringa Sutkaitytė, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė.
Ekspertė nurodo, kad renkantis kur keliauti, svarbu atkreipti dėmesį į žymėjimą (pagal Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą). Poilsiui skirtos vietos prie vandens skirstomos į stovyklavietes, poilsiavietes ir atokvėpio vietas. Stovyklavietės - tai poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga. Poilsiavietės - tai teritorijos, skirtos laikinai apsistoti be nakvynės.
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ragina Lietuvos regionuose ir gamtoje vasaros metu atrasti patyriminio vasarojimo su palapinėmis prie vandens galimybes - išbandyti beveik 30 stovyklaviečių, kurių pilną sąrašą rasite čia.
Kur galima statyti palapines, o kur draudžiama?
Norint sužinoti, kur konkrečiu atveju galima arba draudžiama statyti palapines, būtina pasitikrinti toje teritorijoje galiojančius planavimo dokumentus, konkrečiose teritorijose galiojančius tvarkymo planus, saugomų teritorijų lankymo taisykles. Lankymosi miške taisyklės taip pat reglamentuojama, kad apsistoti poilsiui su palapinėmis miškuose galima tik oficialiose stovyklavietėse, kempinguose.
Saugomose teritorijose statyti palapinę galima tik tose vietose, kurios oficialiai nurodytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Juose pateikiama informacija apie jau esamas ir dar rengiamas stovyklavietes, todėl patariama pirmiausia paskambinti į parko, kurio teritorijoje jos yra, direkciją, kuri suteiks informaciją apie stovyklavietes ir kempingus.
Lietuvos pajūrio paplūdimiuose taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse bei rengti stovyklavietes. O Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia statyti palapines ir kurti laužus tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose VISOJE Kuršių nerijos teritorijoje, išskyrus - Nidos kempingo teritorijoje. Palapinių ne tam skirtose vietose taip pat negalima statyti ir gamtos paveldo objektų teritorijose ir jų buferinės apsaugos zonose. Svarbu suprasti, kad prie ežerų gali būti ir poilsio, atokvėpio vietos, bet jose taip pat negalima statyti palapinių, nebent prie vandens yra įrengtos oficialios ir teisėtos stovyklavietės.
Kokias grėsmes kelia ne vietoje palapines pasistatę žmonės?
Palapinių statyti bet kur negalima ne šiaip sau. Pirmiausia kyla grėsmė gamtai. Pačiuose vertingiausiuose gamtos kampeliuose - saugomose teritorijose, gamtos vertybės yra itin jautrios žmogaus poveikiui, todėl palapines tam tikroje vietoje statyti draudžiama neatsitiktinai. Gamtoje įsikūręs žmogus net ir to nenorėdamas dažniausiai joje palieka pėdsaką. Suniokoja arba pažeidžia natūralią miško paklotę, palieka šiukšlių, tyčiomis ar ne - skina retus augalus, drumsčia laukinių gyvūnų ramybę. O kur dar rizika sukelti gaisrą netinkamai ir savavališkai įsirengus laužavietę.
Poilsiaujant gamtoje iki šiol nevengiamas ir cheminių medžiagų - ploviklių ir kitų šarmų naudojimo pavyzdžiui - stovyklavietėje plaunant rankas ir indus. Tai lokaliai užteršia dirvožemį, o per laiką šios cheminės medžiagos su lietaus vandeniu patenka ir į gilesnius dirvožemio sluoksnius, nuteka į vandens telkinius, šaltinius ir versmes. Stovyklaujant gamtoje ir ypač saugomose teritorijose būtina suprasti, kad žmogus joje yra tik laikinas svečias, todėl turėtų gerbti ir saugoti vietą į kurią atvažiavo.
Prieš išvykstant poilsiauti su palapine: kur ieškoti informacijos?
Poilsiautojai išvykoms su palapinėmis dažniausiai renkasi vaizdingiausias Lietuvos vietas - saugomas teritorijas, todėl informacijos lankytojams visada siūlome ieškoti pirmiausia internete, pavyzdžiui, saugomų teritorijų direkcijų puslapiuose arba paskambinti direkcijų specialistams, kurie visada mielai pakonsultuoja šiuo klausimu, netgi parekomenduoja, kokius gamtos kampelius tuo pačiu aplankyti.
Poilsiavietė vs. stovyklavietė: skirtumai ir elgesio taisyklės
POILSIAVIETĖ yra skirta trumpalaikiam poilsiui gamtoje be nakvynės, pavyzdžiui, važiuojant dviračiais poilsiavietėse galima atsikvėpti, papietauti ar užkąsti, kadangi poilsiavietėse paprastai būna įrengti lauko baldai, stoginės, šiukšladėžės, greta būna įrengtos ir automobilių stovėjimo aikštelės, keliaujantiems automobiliu.
Tuo metu STOVYKLAVIETĖ yra skirta poilsiui su nakvyne. Stovyklavietėse galima apsistoti ir su kemperiais arba palapinėmis. Stovyklavietėse būna įrengtos laužavietės, lauko baldai, stoginės, tualetai, konteineriai šiukšlėms, sutvarkyti priėjimai prie vandens telkinių. Taigi stovyklavietėse paprastai įrengta visa infrastruktūra, reikalinga kelių dienų poilsiui su nakvyne. Esminis skirtas tarp poilsiavietės ir stovyklavietės yra tas, kad poilsiavietėje yra draudžiama apsistoti su palapinėmis ir kemperiais, o oficialios stovyklavietės tam ir yra skirtos.
Ir vienoje, ir kitoje vietoje (poilsiavietėse ir stovyklavietės) svarbu laikytis viešosios tvarkos, netriukšmauti ir tokiu būdu netrukdyti kitiems poilsiautojams ir net laukiniams gyvūnams, nešiukšlinti. Be reikalo neskinti augalų, ypač jei jie atrodo nematyti ir nepažįstami, kadangi tai gali būti saugomos rūšys.
LAUŽUS kūrenti tik specialiai tam įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Laužavietėms naudoti tik savo atsivežtas malkas arba surinktas sausas šakas, žabus, o laužą nustojus kūrenti ir jam užgesus - užpilti jį vandeniu arba žemėmis. Lauže jokiu būdu negalima deginti įvairių pakuočių ir susidariusių šiukšlių, kadangi jų degimo metu susidaro kenksmingos žmogui ir aplinkos orą teršiančios dujos.
Automobilius statyti tik specialiai tam įrengtose automobilių stovėjimo aikštelėse.
Pagrindinės taisyklės stovyklaujant su palapine
Pirmiausiai įsitikinti, ar vieta, kurioje nusprendėte poilsiauti, tikrai yra stovyklavietė arba kempingas. Atostogaujant ir ilsintis oficialiose stovyklavietėse ir kempinguose paprastai užtenka laikytis aukščiau paminėtų taisyklių ir nedrumsti ramybės kitiems poilsiautojams bei saugoti aplink jus esančią gamtą.
Pastaruoju metu taip pat akcentuojama, kad prižiūrimose stovyklavietėse dažniausiai nors ir yra įrengtos šiukšliadėžės, tačiau jei atvykstate vos kelių dienų poilsiui su palapine, būtų puiku, jei iš anksto pasirūpintumėte ir šiukšlių maišais ir visas susidariusias atliekas išsivežtumėte su savimi. Toks gamtą tausojantis stovyklavimas yra itin populiarus ir užsienio šalyse, ypač saugomose teritorijose.
Kokios pasekmės laukia pažeidėjų?
Pirmąjį kartą nepiktybiškas ir žalos gamtai nepadaręs poilsiautojas gali atsipirkti tik įspėjimu, tačiau dažniausiai žmonės žino, kad vienoje ar kitoje teritorijoje statyti palapinės yra draudžiama, tačiau vis tiek rizikuoja. Tokiais atvejais pažeidėjui už ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas) gali būti skiriama bauda nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Kartais pažeidėjai baudžiami ne tik už palapinės pastatymą negalimoje vietoje, bet ir už gamtai padarytą žalą, kadangi ten kur yra palapinė įprastai neapsieinama ir be laužo, šiukšlių palikimo ar net gamtos vertybių sunaikinimo.
Rekomenduojamos stovyklavietės Lietuvoje
Rytų Lietuva:
- Molėtų kempingas (Molėtų r.) prie Galuono ežero: siūlo daugybę pramogų aktyviam poilsiui, tokių kaip baidarės, vandens slidės, greitaeigis kateris ar net skrydis reaktyvine vandenlente.
- Žingių stovyklavietė (Vilniaus r.) prie Asvejos ežero: įsikūrusi protakoje, jungiančioje rytinę ir vakarinę ežero dalis, siūlo apsistoti ypatingoje vietoje.
- Asalnų stovyklavietė (Ignalinos r.) ant Asalnų ežero kranto: siūlo virtuvę, laužavietę su lauko baldais, lauko tualetus ir prausyklėles. Stovyklos įkūrėjai atsisakė elektros, todėl čia nerasite įkrovimo stotelių, dušo ar WIFI.
- Stovyklavietė „Slėnis Trakuose“ (Trakų r.): siūlo vaizdą į Trakų pilį.
- Skaisčio stovyklavietė (Trakų r.) prie ežero: puiki vieta po Varnikų pažintinio tako lankymo.
- Žingių stovyklavietė (Vilniaus r.): siūlo apsistoti su palapine prie ilgiausio Lietuvos ežero - Asvejos.
Vakarų Lietuva:
- „Kaunas Lake kempingas“ (Kaunas) Lampėdžiuose: leidžia pasistatyti palapinę prie vandens Kauno miesto teritorijoje, siūlo naudotis dušais, tualetu, virtuve.
- Stovyklavietė „Laumių lankos“ (Plungės r.) pietvakarinėje Platelių ežero pakrantėje.
- Povilo Sukausko turistinė stovykla (Plungės r.) Žemaitijos nacionaliniame parke: siūlo 100 vietų palapinėms ir pirties malonumus. Netoliese yra paukščių stebėjimo vieta.
- Bradesių stovyklavietė (Rokiškio r.) prie Sartų ežero: siūlo medines pavėsines, laužavietes, persirengimo kabinas, dušą ir tualetą.
- Stovyklavietė „Prie Dusios“ (Lazdijų r.): siūlo poilsį su palapine privačiame Dzūkų jūra vadinamo ežero krante.
- Kurtuvėnų regioninio parko stovyklavietė (Šiaulių r.) prie Bijotės ežero: siūlo įvairias vandens pramogas.
- "Kempingas „Pušelė“ prie Vištyčio ežero: tinka ramaus poilsio ieškantiems, siūlo vandens dviračius, valtis, baidares, krepšinio, tinklinio, biliardo, stalo teniso aikšteles, mobilia sauną.
- "Kempingas „Zarasai“ prie Zaraso ežero: siūlo pasivaikščiojimus pakrante, salos apžiūrėjimą ir panoramą nuo apžvalgos rato.
- "Kempingas „Po Žvaigždėm“ (Anykščiai) prie Šventosios upės: siūlo apsistoti su kemperiais, palapinėmis, ar miegoti po atviru dangumi.
- Palūšės kempingas (Aukštaitijos nacionalinis parkas) prie Lūšių ežero: siūlo patogumus stovyklautojams, dviračių, pirčių, kubilų nuomą, vandens žygius.
- Poilsio ir pramogų komplekso „Harmony Park“ stovyklavietė: siūlo virtuvėles, modernius tualetus ir dušus, laužavietę, erdvią salę pramogoms.
- Kurtuvėnų dvaro pramogų komplekso kempingas (Šiaulių r.): siūlo įvairias aktyvias pramogas, žirgyną, ekskursijas, edukacines programas.
- Algimanto Svitkino stovyklavietė (Šilutės r.) Nemuno deltos regioniniame parke: siūlo pirtį vigvame, plaukimus po Nemuno deltą, Kuršių marias ar persikėlimą į Nidą.
- Vinetu kaimo stovyklavietė (Klaipėdos r.) Danės ir Akmenos upių slėnyje: siūlo apsistoti tradicinėje indėnų palapinėje tipi arba pasistatyti savo palapinę.
- Poilsio ir laisvalaikio centro „Ventainė“ kempingas (Šilutės r.) ant Kuršių marių kranto: siūlo vietas palapinėms ir kemperiams.
- Savitarnos kempingas „Fenas Kite Spot“ (Šventoji) ant Kuršių marių kranto: skirtas vandens sporto mėgėjams.
- Aukštupėnų poilsiavietė (Kupiškio r.) prie Kupiškio marių: siūlo nakvynę palapinėse, nameliuose ant vandens ar pušyne, paplūdimio žaidimų aikšteles, vandens batutų ir vandenlenčių parkus.
- Duobakalnio stovyklavietė (Kauno r.) prie Kauno marių: vieša, nemokama stovyklavietė su vaizdais į marias.
- Kempingas „Karkelbeck No 409“ (Giruliai): siūlo stovyklavietę vos 90 metrų nuo Baltijos jūros kranto, edukacines programas ir terapines veiklas.
- 4 žvaigždučių „Pajūrio kempingas“ (Giruliai): pagrindinis privalumas - vos 10 minučių pėsčiomis iki Girulių paplūdimio.
- „Nidos kempingas“ (Nida) Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje: vienintelė vieta Neringos mieste, kur galima statytis palapines.
- Misgirių stovyklavietė, arba Saulės rato kempingas (Klaipėdos r.): pasižymi unikaliu „Saulės rato“ parko dizainu.
- „Sudeikių“ stovyklavietė (Utenos r.) prie Alaušo ežero: siūlo puikią infrastruktūrą ir prieinamas kainas.
