Vaiko emocinė raida ir dėl jos kylančios elgesio problemos yra glaudžiai susijusios. Ankstyvojo amžiaus vaikai į ikimokyklinio ugdymo įstaigą iš šeimos atsineša komunikavimo, higienos, kasdieninio gyvenimo bei visus bendrus socialinius įgūdžius, tačiau juos reikia nuolat ugdyti. Ypač svarbu ugdyti vaikus, turinčius bendravimo ir elgesio sunkumų. Dažniausiai naudojamas metodas vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti yra žaidimas. Pedagogai, ugdydami ankstyvojo amžiaus vaikų socialinius įgūdžius, daugiausiai taiko grupinę veiklą bei numato taisykles vaikų elgesiui. Taip pat įtraukiamos tokios veiklos kaip tyrinėjimas, eksperimentavimas ar žaidybinė veikla.

Vaiko judėjimo svarba ikimokykliniame amžiuje

Vaikai iš prigimties yra judrūs. Poreikis judėti reiškiasi bėgiojimu, išdykavimu, įvairiais judriais žaidimais, suaugusiųjų ir bendraamžių judesių bei veiksmų mėgdžiojimu, lenktyniavimu (Adaškevičienė, 2004). Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistemos (Grobovienė, Štarienė, 2007; Kenney ir kt., 2012; Salazar ir kt., 2014), plaučių veikla (Grobovienė, Štarienė, 2007), fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką kaulinei sistemai (Ransdell ir kt., 2009), padeda koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų (Juškelienė, 2007), reguliuoti svorį, išvengti nutukimo (Čijunskienė, 2009; Bélanger ir kt., 2016), turi teigiamą poveikį emocinei jausenai (Ransdell ir kt., 2009; Hogan ir kt., 2015).

Fizinis aktyvumas turi įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką (ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą), skatina per judėjimą ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius.

Šiandieniniai vaikai, alfa kartos atstovai, nuo mažens augantys su išmaniaisiais žaislais, aprūpinti naujausiomis informacinėmis technologijomis (toliau - IT). A. Cross-Bystrom (2010) šiandienos vaikų kartą vadina technologijų karta, kuri naudoja kompiuterius ir kitas IT dar neišmokusi kalbėti. Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu fiziniu aktyvumu.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2014 metais daugiau nei 41 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorį (WHO, 2016). Visame pasaulyje labai padidėjo vaikų ir paauglių svoris, o daugelyje Europos šalių 20 proc. vaikų turi antsvorį (Salazar ir kt., 2014, p. 1005). Nors PSO rekomenduoja kiekvieną dieną judėti ne mažiau kaip 1 val. per dieną, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai juda vis mažiau ir tai matoma jau ikimokykliniame amžiuje: šio amžiaus vaikai per dieną laisvo pobūdžio lauko žaidimuose juda 34 min. per dieną (Kahan ir kt., 2016); ugdymo įstaigose vaikai vidutiniškai aktyviai juda nuo 7 iki 13 minučių per 7 valandų darbo dieną (Bélanger ir kt., 2016); stebėjimo metu nustatyta, kad vaikų aktyvi veikla ugdymo įstaigoje sudaro 10 proc. Ikimokykliniame amžiuje suformuoti vaikų judėjimo įgūdžiai ir įpročiai, sveikatai palanki elgsena, turi įtakos vaikų elgsenai ir būnant vyresnio amžiaus. 2016 m. Lietuvoje atliktas pirmasis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas parodė, kad tik vienas iš 10 mokyklinio amžiaus vaikų kasdien ne pamokų metu sportavo 60 minučių ir ilgiau (pagal PSO rekomendacijas).

Dinaminės ugdymo(si) aplinkos samprata

Vaikystė yra ne tik žmogaus, bet ir visuomenės edukacinės, dvasinės kultūros raidos produktas. Kadangi prigimties pakeisti negalima, visą dėmesį derėtų skirti aplinkai, sudarančiai sąlygas vaiko ugdymuisi (Burvytė, Ralys, 2011). Vaikų fizinio aktyvumo raiška ir sklaida gali būti plėtojama, kai integraliai ugdomos žinios, gebėjimai, vertybinės orientacijos, naudojant vaiko motyvaciją aktyvinančias strategijas, sociokultūrinių veiksnių įtakos kontekste ir kuriant palankią fizinio aktyvumo aplinką ugdymo įstaigoje ir šeimoje esamomis sąlygomis (Adaškevičienė, Strazdienė, 2013).

Vidaus ir lauko ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinka - svarbus vaikų fizinio aktyvumo skatinantis veiksnys. Aplinkos infrastruktūra turi didelę reikšmę vaiko judėjimo motyvacijai, traumų prevencijai, judėjimo kokybei, sveikatai ir kt., tačiau visada lauke vaikai turi daugiau galimybių intensyviau judėti nei patalpoje. Lietuvos klimatinės sąlygos (krituliai, stiprūs vėjai, šaltas oras ir kt.) dažnai riboja ikimokyklinio amžiaus vaikų, ypač silpnesnės sveikatos ir mažiau užsigrūdinusių, judėjimo lauke galimybes. Todėl tenka ieškoti efektyvesnių vaikų judėjimo būdų, pritaikant ikimokyklinio ugdymo įstaigos vidaus ir lauko aplinką fiziniam aktyvumui.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (2005) aplinka apibrėžiama kaip gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro susiję gamtiniai ir žmogaus sukurti komponentai bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės sistemos. Mokslinėje literatūroje skiriama įvairi ugdymo(si) aplinka, kuri nusakoma sampratomis: mokymo(si) aplinka (Lipinskienė, 2002; Karenauskaitė, 2006; Brazdeikis, 2009; Dumont ir kt., 2010 ir kt.), edukacinė aplinka (Jucevičienė, 2008; Valinevičienė, 2013 ir kt.), psichologinė ugdymo(si) aplinka (Muijs, Reynolds, 2011; Eggen, Kauchak, 2013 ir kt.), fizinė ugdymo(si) aplinka (Dodge ir kt., 2008; Kučinskienė, Gerikienė, 2017 ir kt.) ir daug kitų. Nors visos sampratos apibūdina ugdymo(si) aplinką skirtingu požiūriu, tačiau jas vienija bendra prasmė - aplinkos teigiamas poveikis vaiko augimui, vystymuisi ir brandai, skatinant, žadinant, įgalinant vaiko veikseną.

Žodis „dinamiškas“ žodynuose aiškinamas dviem prasmėmis: kintantis ir judrus (galintis judėti) (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985). Taigi dinamišką aplinką galima suvokti kaip nuolat besikeičiančią, prisitaikančią prie kintančių aplinkos veiksnių ir sąlygų. Kita vertus, dinamišką aplinką galima suvokti ir tokią, kuri pati skatina ir įgalina ugdytinį judėjimui.

Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė leido apibrėžti dinaminės ugdymo(si) aplinkos sampratą: dinaminė ugdymo(si) aplinka - erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų fizinis aktyvumas, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą. Architektūros dimensiją apima šie elementai: objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė ir medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro tokie elementai: ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt.

Anot E. Adaškevičienės (2004), sukurti vaikų fiziniam aktyvumui optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais: ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi; erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis; įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios; inventorius išdėliotas žemai; priemonės keičiamos atsižvelgiant į kintamus vaikų interesus, pomėgius ir amžių; būtina vieta vaiko asmeniniams daiktams pasidėti; naudotinos minkštos, švelnios priemonės (kilimai, pagalvės, paklotai); siekiant sumažinti triukšmą, siūloma naudoti triukšmą sugeriančias medžiagas.

Judėjimo aplinka ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Labai svarbu atkreipti dėmesį į judėjimo aplinką lauke. Tyrimų nustatyta, kad net apželdinant kiemą, nudažant žaidimų aikštelės žymėjimus, sutaisant sulūžusias ar nudažant senas priemones, teigiamai veikiamas ikimokyklinukų fizinis aktyvumas (Dyment, Coleman, 2012). Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami ir kt. Buvo nustatyta, kad pagerėjo vaikų, kurie aktyviai žaidė vienerius metus gamtoje, pusiausvyra, judrumas, bendra motorinė būklė. Tyrimų įrodyta, kad žaidimai gamtoje skatina vaikų kūrybiškumą, pažinimą, socialumą, mažina stresą (Nedovic, Morrissey, 2013). Mokslininkai nustatė, kad vaikai daugiau žaidžia ant žolės ar žaidimų aikštelėje bei atviroje erdvėje (Kahan ir kt., 2016).

Architektūriniai sprendimai skatinantys vaikų fizinį aktyvumą

Tyrimui pasirinktas architektūros pavyzdžių analizės metodas. Buvo analizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų objektai, kurie savo architektūriniais sprendiniais (interjeru ir (ar) eksterjeru ir (ar) landšaftu) įprasmina dinaminės ugdymo(si) aplinkos koncepciją. Architektūros pavyzdžių analizė atlikta 2019 m. gegužės - liepos mėn. Iš pasirinktų pavyzdžių analizei atrinkti 8 pavyzdžiai pagal šiuos aspektus: 1 pavyzdys - pastato konstrukcija „laiptų“ principu, teikianti galimybę vaikams atlikti daugiau judesių; 4 pavyzdžiai, iliustruojantys interjere sukurtas dinamines ugdymo(si) aplinkas; 3 pavyzdžiai, iliustruojantys eksterjero ir landšafto elementus dinaminėje ugdymo(si) aplinkoje.

1. Vaikų darželis „Sakura“ Čibos mieste, Japonijoje

Vaikų darželis „Sakura“ Čibos mieste, Japonijoje (Hakusui Nursery School, 2015) (1 pav.). Vaikų darželis skirtas 60 vaikų. Gamtinis sklypo reljefas leido sukurti pastatą „laiptų“ idėjos principu (1a pav.). Toks architektūrinis sprendinys skatina vaikų judėjimą įveikiant kliūtis - interjere dominuojančius laiptus, o norint patekti iš vieno taško į kitą, reikia nuolat kopti pakopomis. Toks judėjimas yra aktyvesnis nei paprastai bėgiojant ar žaidžiant. Kuriant vaikų darželio pastatą buvo siekiama sukurti vientisą erdvę - išlaikyti „didelių namų“ ir „vieno kambario“ koncepciją (1b pav). Išlaikant vieno atviro kambario idėją ugdymo įstaigoje išvengiama „aklų“ patalpų, viskas yra matoma. Architektūrinis sprendinys sudaro galimybių visų amžiaus grupių vaikams dalyvauti bendroje veikloje, mokytis vieni iš kitų, vyresnieji vaikai gali padėti mažesniems vaikams ir kt.

2. Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaiga Kumamoto mieste, Japonijoje

Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaiga Kumamoto mieste, Japonijoje (A New Preschool in Japan Designed to Accumulate Large Puddles When it Rains, 2015) (2 pav.). Ar kas nors vaikui gali būti smagiau nei lyjant įšokti į didelę balą? Tokią balą darželio viduje turi Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikai (2a pav.). Lauko žaidimai ikimyklinio amžiaus vaikams labai svarbūs, nes skatina patyrimo džiaugsmą, grūdina, ugdo savarankiškumą, leidžia pabūti nerūpestingiems. Vaikams sudarytos galimybės, nepaisant blogų oro sąlygų, braidyti, šokinėti, žaisti su žaislais ir kitomis priemonėmis, smėliu, akmenėliais baloje. Vaikų darželis turi vidaus kiemelį, o jo viduryje, grindyse, įrengta speciali įdauba (2b pav.). Lyjant lietaus vanduo patenka į šią įdaubą ir susidaro didžiulė bala, primenanti baseiną. Vaikai gali taškytis ir žaisti joje nevaržomi. Dienomis, kai nelyja, vaikų darželio vidaus kiemelis tampa badmintono ar tinklinio aikštele. Žiemą jis gali būti paverčiamas ledo čiuožykla.

3. „Guardian Early Learning“ - „Barangaroo“ vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros centras Sidnėjuje, Australijoje

„Guardian Early Learning“ - „Barangaroo“ vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros centras Sidnėjuje, Australijoje (Childcare and Early Learning Centres in Sydney, 2019) (3 pav.). „Guardian Early Learning Group“ yra įsteigę nemažai ankstyvojo mokymosi ir ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros centrų Australijos sostinėje Sidnėjuje. Juose dirba aukštos kvalifikacijos pedagogų komandos, yra įrengtos šiuolaikinės, estetiškos ir saugios aplinkos, vaikams sudaromi suderintos mitybos valgiaraščiai, veikia „atvirų durų“ politika - įstaigoje su šeima kviečiama apsilankyti bet kuriuo metu. Centras „Guardian Early Learning“ - „Barangaroo“ yra įvertintas pagal nacionalinį kokybės standartą. Vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros centre yra sukurta įvairi ir įdomi, daug išteklių turinti aplinka. Interjere sukurta gamtinės aplinkos imitacija, skatinanti vaikus ieškoti, atrasti ir judėti. Įstaigoje suformuotas nelygus - reljefinis grindų paviršius, su kalvelėmis, žolės imitacijos danga, medinėmis lentomis, „upelio“ imitacijomis, sukurtomis iš natūralios medžio žievės, smėlio sankaupomis, tilteliais, laipteliais ir pan. (3a pav.). Vyrauja lenktos linijos, primenančios natūralią gamtą (3b pav.). Vaikams sudaroma galimybių judėti tokiu paviršiumi, kuris egzistuoja natūraliomis sąlygomis gamtoje. Tokiu būdu vaikai mokosi atlikti įvairius judesius (perlipti, pralįsti, šliaužti, nušokti ir kt.), juos koordinuoti, išlaikyti pusiausvyrą, įvertinti kliūties sudėtingumą ir kt.

4. Vaikų darželis „Children’s House in Riedlepark“ Friedrichshafen mieste, Vokietijoje

Vaikų darželis „Children’s House in Riedlepark“ Friedrichshafen mieste, Vokietijoje (Kindergarten Riedlepark / Lanz Schwager Architekten, 2019) (4 pav.). Šiame vaikų darželyje atsispindi pasaulyje populiarėjanti tendencija ugdymo įstaigose naudoti natūralias gamtines spalvas ir interjero detalėmis atspindėti gamtos formas: akmenis, kopas, lizdus, debesis, samanas ir kt. Pastatas yra dviejų aukštų. Architektūriniu fasado akcentu tampa plati, per visą šiaurinio fasado plotį, veja apželdinta rampa. Ja galima iš antro aukšto nusileisti tiesiai į greta esantį Riedl parką ir lauko žaidimų aikšteles. Ant rampos įrengtas lenktų linijų pasivaikščiojimo takas. Pastato viduje vietoj įprastos uždaros aktų salės dominuojančia erdve tampa pirmo aukšto fojė su plačiais laiptais į antrą aukštą. Laiptų pakopos suprojektuotos taip, kad gali būti pritaikomos kaip sėdėjimo suolai ar rampa čiuožti, kopti arba pakylos chorui ir kitiems renginiams (4a pav.). Po laiptais yra įrengtos nišos slėpynėms ir vaikų žaidimams. Šiomis subtiliomis ir logiškai apgalvotomis detalėmis yra panaudojama vidaus erdvė aktyviam judėjimui, žaidimams ir renginiams, o erdvė gali būti lengvai pritaikoma pagal kasdienius poreikius (4b pav.). Pagrindiniu interjero akcentu tampa vadinamasis kokonas. Tai organiškų lenktų formų balkonas - atskira patalpa, į kurią galima patekti iš antro aukšto atviro koridoriaus.

5. Vaikų darželis „Lotte“ Tartu mieste, Estijoje

Vaikų darželis „Lotte“ Tartu mieste, Estijoje (Kindergarten Lotte / Kavakava Architects, 2013) (5 pav.). Pastato pirmo aukšto plano architektūrinė idėja yra trys tarpusavyje besikertantys stačiakampiai, sudarantys šešiakampę bukų galų žvaigždę. Pastato perimetras sudaro kvadratą. Tokiu būdu buvo išvengta koridorinės sistemos darželio viduje. Grupės buvo įrengtos stačiakampių galuose, o tarpuose tarp jų susiformavo vidinės uždaros, jaukios lauko erdvės. Pastato centre įrengta didelė salė, esanti maždaug metru žemiau nei pirmo aukšto grindų lygis (5a pav.). Salę juosia šiek tiek aukščiau esantis vingiuojantis koridorius, jis yra kaip mini balkonas ir žaidimų zona vaikams. Centrinė salė ir pastato vidaus erdvės pritaikytos aktyviai vaikų fizinei veiklai (5b pav.). Čia įrengtos čiuožyklos ir sporto sienelės, yra pakankamai vietos žaisti kamuoliais, šokti, lakstyti ir pan.

6. Vaikų lopšelis-darželis „KM“ Idzumio mieste, Japonijoje

Vaikų lopšelis-darželis „KM“ Idzumio mieste, Japonijoje (KM Kindergarten and Nursery HIBINOSEKKEI + Youji no Shiro, 2019) (6 pav.). Vaikų lopšelio-darželio „KM“ pastatas suprojektuotas taip, kad vaikai galėtų kuo daugiau judėti. Tam buvo specialiai įrengtos plačios rampos, kuriomis būtų galima užlipti iš vidinio kiemo į antrą aukštą, o nuo laiptų aplink pastatą patekti iki vidinio kiemo (6a pav.). Buvo pastebėta, kad judėjimas tokiu principu ypač pagerino vaikų fizinį aktyvumą. Rampos ir vidinis kiemelis specialiai apželdinti natūralia veja, kad urbanizuotoje pramoninėje teritorijoje vaikai kuo labiau jaustų gamtą (6b pav.).

7. „Forfatterhuset Kindergarten“ vaikų darželis Kopenhagoje, Danijoje

„Forfatterhuset Kindergarten“ vaikų darželis Kopenhagoje, Danijoje (Forfatterhuset Kindergarten. COBE, (2014) (7 pav.). Vaikų darželis buvo statomas istoriniame rajone, todėl buvo siekiama sukurti architektūrinę darną su aplinkiniais raudonų plytų pastatais. Visi darželio fasadai yra užapvalintais kampais, tarsi „apgaubti“ vertikaliais, ritmiškai išdėstytais elementais, kurie nuo fasadų apdailos darniai pereina į apsauginę tvorą ar stogo turėklus, sudarydami sąlygas saugiam vaikų judėjimui (7a pav.). Vaikų darželio kieme sukurta aplinka skatina vaikus aktyviai fiziškai judėti ir sportuoti. Čia suformuotas žemės reljefas su kalvelėmis yra apželdintas veja arba padengtas...

Socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimas

Remiantis mokslininkų darbų analize, nėra išsamiai atskleista ikimokyklinio ugdymo mokytojų ir socialinio pedagogo bendradarbiavimo problema 4 metų amžiaus vaikų emocijų valdymo įgūdžių ugdymo aspektu. Šiame magistro baigiamajame darbe keliamas probleminis klausimas: kaip (kokiomis formomis, būdais) socialinis pedagogas gali bendradarbiauti su ikimokyklinio ugdymo mokytojais, siekiant ugdyti 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje? Darbo objektas: socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimas, ugdant 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Darbo tikslas: atskleisti socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo galimybes, ugdant 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo, ugdant 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžius, teorinius aspektus; 2) ištirti ikimokyklinio ugdymo mokytojų nuomonę apie bendradarbiavimo su socialiniu pedagogu galimybes, ugdant 4 metų amžiaus vaikų emocijų valdymo įgūdžius; 3) ištirti socialinių pedagogų nuomonę apie bendradarbiavimo su mokytojais galimybes, ugdant 4 metų amžiaus vaikų emocijų valdymo įgūdžius.

Atlikus kiekybinį tyrimą nustatyta, kad mokytojų požiūriu, bendradarbiavimas su socialiniu pedagogu yra svarbus, užtikrinant savalaikį vaiko emocijų valdymo problemų atpažinimą, tinkamų strategijų ir prevencinių priemonių pasirinkimą. Mokytojai dažniausiai bendradarbiauja su socialiniu pedagogu konsultacijų, pokalbių metu, aptaria individualius vaikų, turinčių emocijų valdymo sunkumų, ugdymo planus. Mokytojai sutinka, kad efektyvinti jų ir socialinio pedagogo bendradarbiavimą padėtų dažniau organizuojamos bendros veiklos, nuolatinis dalijimasis informacija ir patirtimi dėl 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžių ugdymo, bendros konsultacijos ir aktyvumas bendradarbiaujant.

Atlikus kokybinį tyrimą, paaiškėjo, kad socialiniai pedagogai bendradarbiavime su mokytojais įžvelgia naudą efektyviau ugdant 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžius. Bendradarbiavimą labiau stiprintų diskusijos, bendros veiklos, skirtos vaikų emocijų valdymui.

Ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra glaudžiai siejamas su vaiko asmenybės visapusišku ugdymu: jo fizinių ir psichinių galių lavinimu, naujų žinių ir įgūdžių įgijimu bei plėtojimu, elgesio korekcija, vertybių įsisavinimu, gyvenimiškos patirties, įsijaučiant į skirtingus žaidėjų socialinius vaidmenis, įgijimu. Tinkamai parinktu ar spontanišku žaidimu jau nuo ankstyvojo amžiaus yra ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, įgyjama ankstyvosios socialinės patirties, nuo kurios ateityje priklausys vaiko sėkmė mokykloje, bendravimas su kitais žmonėmis. Šiame kontekste žaidimą galima laikyti pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu. Tyrimu nustatyta, kad žaidimas yra svarbus vaikų gebėjimams ugdyti, tačiau ryškiausiai pedagogių nuomonės išsiskyrė dėl socialinių ir pažintinių gebėjimų ugdymo galimybių žaidimais. Žaidimą sėkmingai galima taikyti vaikų tarpusavio santykių plėtotei, bendravimui su suaugusiaisiais skatinti. Žaidimas padeda stiprinti vaikų savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, yra svarbus emocijų suvokimui ir raiškai. Mažiausiai, pedagogių nuomone, žaidimas tinka vaiko savivokos ir savigarbos gebėjimams ugdyti.

tags: #mokslinis #straipsnis #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #socialinis

• Daugiau informacijos apie vaikiškus lietpalčius.
• Kaip duoti paracetamolio 2 metų vaikui
• P. Mažylio Gimdymo Namų istorija
• Vaikų registracija ikimokykliniame ugdyme
• Sužinokite, kaip atliekamas gimdos dugno matavimas