Ekonomikos ir verslumo dalykas ugdo mokinių nuostatas taikyti įgytas ekonomines žinias įvairiose veiklos srityse ir kasdieniame gyvenime, taip realizuojant save kaip visapusišką, inovatyviai ir antrepreneriškai mąstančią asmenybę. Programa padeda ugdyti mokinių gebėjimą struktūruoti žinias ir jas taikyti, būti pilietiškiems ir atsakingiems už asmeninį elgesį bei priimti vertybinėmis nuostatomis grindžiamus ekonominius sprendimus. Ekonomikos ir verslumo dalyko tikslas - formuoti mokinių ekonominį mąstymą (suvokimą), supratimą apie ekonominių procesų priežastinius - pasekminius ryšius, ugdyti inovatyviai mąstančią asmenybę, gebančią savarankiškai, aktyviai ir kūrybiškai veikti, įgytas žinias struktūruoti ir jas taikyti, priimti vertybinėmis nuostatomis grindžiamus ekonominius sprendimus, būti pilietiškam ir atsakingam už asmeninį elgesį nuolat kintančioje aplinkoje.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Mokinių susipažįsta su ekonomikos mokslo pamatine problema: kaip tenkinti visuomenės poreikius ribotų išteklių sąlygomis. Suvokia darbo, mainų, žmogaus proto ir kūrybingumo įtaką, sprendžiant išteklių ribotumo klausimus. Vykdo informacijos ir duomenų paiešką, ją analizuoja, apibendrina ir pateikia rezultatus. Mokinys suvokia supančią ekonominę aplinką ir geba priimti ekonomiškai pagrįstus asmeninius sprendimus, vertinti jų pasekmes trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Mokosi rinktis atsakingai esant ribotiems ištekliams, vertinti pasirinkimų pasekmes ir prisiimti atsakomybę už pasirinkimus. Susipažįsta su naujausiais asmeninių finansų valdymo įrankiais, mokosi jais naudotis kasdieniame gyvenime. Ieško projektinių idėjų. Ieško idėjoms įgyvendinti reikalingos informacijos, ją kaupia, taiko ir pateikia. Nagrinėja valstybės vaidmenį ekonomikoje, aptaria ekonomines sistemas, analizuoja pagrindinius makroekonominius rodiklius, biudžeto pajamas iš išlaidas. Kreipia dėmesį į kalbos ir rašto kultūrą, taisyklingai vartoja ekonomikos, finansų ir verslo terminus bei sąvokas. Dirba komandose, pasirinkdami funkcijas ir mokosi pristatyti komandinio darbo rezultatus auditorijai, parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas. Analizuoja situacijas, identifikuoja problemas, atlieka ir pristato kūrybines užduotis, tyrimus, projektus. Veiklų rezultatus pristato pradedant idėjos generavimu, rinkos analize, baigiant prekės ar paslaugos dizainu. Komunikuoja apie Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose ir susivienijimuose pasekmes. Kūrybingai siekia išsiaiškinti ir suvokti inovacijų reikšmę visuomenės raidai ir ekonomikai. Puoselėja kūrybos tradicijas ir siekia jų tęstinumo artimoje aplinkoje. Kūrybingai, racionaliai ir nuosekliai planuoja savo veiklas, jas kritiškai į(si)vertina ir tobulina. Mokosi kūrybiškai panaudoti įgytas žinias ir gebėjimus. Planuoja, modeliuoja, kuria ir vertina produktus. Pristatydamas savo idėjas ir rezultatus naudoja vaizdo, garso, šokio, teatro elementus. Analizuoja, kaip menai naudojami rinkodaroje ir kokį poveikį tai daro vartotojui. Mokosi kūrybiškai paaiškinti makroekonominių rodiklių kitimo priežastis. Diskutuoja apie mainų etiką, etišką gamintojų ir vartotojų elgseną, verslo atsakomybę bendruomenei ir darbuotojams, etišką ir teisingą bendravimą su kitais žmonėmis. Ekonomikos procesus ir santykius supranta kaip vieną iš taikaus gyvenimo visuomenėje pagrindų. Mokosi racionaliai vartoti, priimti apgalvotus sprendimus, atsakingai skolintis, įvertinus galimą riziką, taupyti, planuoti savo išlaidas ir pajamas. Domisi inovacijų poveikiu socialinei ir ekonominei aplinkai. Diskutuoja apie socialinių inovacijų praktinę ir ekonominę vertę. Mokosi būti atsakingais ir aktyviais piliečiais, suprasti, kad valstybės biudžetas priklauso nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio ir visuomenės sąmoningumo sąžiningai mokėti mokesčius. Diskutuoja apie šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežastis ir poveikį valstybės biudžetui. Supranta, kad darbas, kūryba, atsakomybė ir bendradarbiavimas yra kelias į asmeninį ir visuomenės klestėjimą. Diskutuoja gerbdami kitų nuomonę ir argumentuotai pateikia savo nuomonę. Pamatinius ekonomikos procesus analizuoja kaip svarbią istorinių įvykių ir kultūros dalį. Sklandžiai ir taisyklingai vartoja terminus kalbėdami apie savo finansinę ateitį ir sudarydami sutartis, susijusias su asmeniniais finansais. Diskutuoja apie kultūrinės aplinkos poveikį verslo idėjoms ir verslo poveikį kultūrai. Nusako valstybės vaidmenį ekonomikoje skirtingais istoriniais laikotarpiais. Veiklos planuojamos ir organizuojamos taip, kad mokiniai, atlikdami įvairias užduotis, galėtų sumaniai, kūrybiškai ir tikslingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis informacijos paieškai, duomenų apdorojimui ir pateikimui, pranešimų rengimui, bendravimui ir bendradarbiavimui, modeliuoti (pavyzdžiui, JA TITAN) priimdami asmeninius finansinius sprendimus. Suvokia pamatinius ekonomikos principus kaip žmonių veiklos ir bendradarbiavimo rezultatą. Mokosi geriau pažinti save, pasitikėti savo jėgomis, atsakingai, kūrybiškai ir pozityviai mąstyti, aktyviai veikti individualiai ir kartu, būti atsakingi už asmeninį elgesį juos supančioje aplinkoje. Ugdosi sveiką požiūrį į santykį su pinigais. Nustato savo asmenines su verslumu susijusias savybes ir kurdami mokomąsias mokinių bendroves (MMB) pasidalina pareigas komandose. Identifikuoja socialines problemas, ieško sprendimo būdų ir vertina sprendimų efektyvumą. Diskutuoja apie valstybės mokesčių ir išmokų įtaką asmens ir įmonių veiklai. Analizuoja gyventojų migracijos socialines ir ekonomines priežastis bei pasekmes.
Nors ekonomikos ir verslumo dalykas kaip savarankiškas kursas pradedamas mokyti pagrindiniame ugdyme (10 ir II gimnazijos klasėje), vis dažniau akcentuojama, kad verslumo kompetencijų ugdymo ištakų reikia ieškoti dar ankstyvajame ugdymo etape - ikimokykliniame amžiuje.
Verslumas - tai ne tik gebėjimas „pirkti-parduoti“, bet ir kūrybiškas žvilgsnis į supantį pasaulį, gebėjimas sėkmingai įgyvendinti ir „parduoti“ (plačiąja prasme) savo idėjas bei talentą. Tai gebėjimas atrasti savo pašaukimą. Norint būti verslus, reikia ugdytis tokias kompetencijas kaip savarankiškumas, atkaklumas, atsakomybė, drąsa rizikuoti, gebėjimas planuoti ir idėjas paversti veiksmais, imlumas naujovėms, kritinis, loginis mąstymas, kūrybingumas ir tolerancija.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbu skatinti smalsumą, motyvaciją tyrinėti aplinką, pažinti ją ir mokytis sisteminti savo stebėjimus, juos apibendrinti, daryti išvadas. Būtina leisti skleistis kūrybiškumui, nevaržyti vaikų fantazijos ir nesmerkti už „neteisingas“ idėjas. Mokytojai turėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir taikyti tinkamus metodus verslumo kompetencijoms ugdyti.
Viena iš kūrybiškumo-verslumo ugdymo užduočių ikimokyklinukams gali būti žaidimų (pvz., stalo, kortelių ar veiksmo) kūrimas ir jų pristatymas bendraamžiams. Tai leidžia vaikams ne tik lavinti kūrybiškumą, bet ir išbandyti savo „prekės“ populiarumą bei įgyti pirmųjų socialinių įgūdžių.
Atskiro, savarankiško mokomojo dalyko, skirto tik verslumo gebėjimų ugdymui, nėra. Tačiau pradinio ugdymo koncentre verslumo ugdymas integruojamas į atskirų mokomųjų dalykų turinį. Europos šalių švietimo praktikoje taikomi du modeliai ugdant verslumą: ugdymas pagal specialią verslumo ugdymo programą ir verslumo ugdymas integruotas į įvairių dalykų ugdymo programas.
Svarbiausios verslumui aktualių kompetencijų, kurias būtina ugdyti nuo mažens, yra kūrybiškumas, gebėjimas paversti idėjas realybe, darbą atlikti iki galo, išsikelti tikslą ir jo siekti, gebėjimas viešai kalbėti bei sklandžiai ir aiškiai pristatyti savo idėjas.
Puiki proga patikrinti, ko vertos vaikų verslo idėjos realiomis sąlygomis, yra įvairios mugės, vis labiau populiarėjančios mokyklose, vaikų užimtumo centruose ir darželiuose. Sugalvoti, įgyvendinti ir parduoti - neįkainojama patirtis!
Tarptautiniame kontekste verslumo kompetencija yra įvardijama kaip vienas prioritetinių ugdymo tikslų. Moksliniame tyrimo objektas yra verslumo kompetencijos ugdymas pradiniame ugdyme, siekiant atskleisti šio proceso prielaidas.
Vaizduotė yra tiltas, jungiantis ikimokyklinį ir pradinį ugdymą. Kuo lakesnė ikimokyklinuko vaizduotė, tuo lengviau jam įsitraukti į mokymosi veiklas ir kurti konstruktyvų dialogą su suaugusiuoju. Dėl to ikimokykliniame amžiuje per žaidimą, jo metu prisiimtus įvairius socialinius vaidmenis, tyrinėjimą, integruotas kūrybines veiklas, sudaromos visos galimybės vaizduotės plėtojimui(si).
Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU) per „LIONS QUEST“ programą ugdo mokinių savimonę, atsakingų ir konstruktyvių sprendimų priėmimą, pozityvių santykių formavimą, veiksmingą konfliktų sprendimą, socialinį sąmoningumą ir emocijų bei elgesio valdymą siekiant savo tikslų.
Akademiniai gebėjimai ugdomi taikant geriausių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų patirtį bei autorinę programą, kurioje didelis dėmesys skiriamas pagrindinėms akademinio mokymosi sritims - matematikai, skaitymui, rašymui, moksliškam pasaulio pažinimui ir užsienio kalbų mokymuisi.
Harvardo universiteto profesorius ir Inovacijų laboratorijos vyriausiasis ekspertas dr. Tony Wagner išskiria 7 svarbiausius gebėjimus sėkmei ateities pasaulyje pasiekti. Teisingai ugdomi vaiko gebėjimai leidžia lengvai įsisavinti žinias, suvokti jų prasmę ir taikymo galimybes bei šias žinias integruoti ir kurti naujas bendradarbiaujant, veikiant kartu. Šie gebėjimai apima kritinį mąstymą ir problemų sprendimą, bendradarbiavimą ir lyderystę, judrumą ir prisitaikymą, iniciatyvumą ir verslumą, efektyvią žodinę ir rašytinę komunikaciją, informacijos paiešką ir analizę, smalsumą ir kūrybingumą.
Kritinis mąstymas ugdomas aktyviai tyrinėjant save ir aplinką, skatinant mąstymą ir samprotavimą, ieškant tinkamų sprendimų. Bendradarbiavimas ir lyderystė ugdomi skatinant pasitikėjimą kitais, empatiją, pagarbą, gebėjimą suprasti kitus ir veikti komandoje.
Judumas ir prisitaikymas ugdomas per gebėjimą bendrauti su skirtingais žmonėmis, pažinti skirtingas kultūras, prisitaikyti veikiant skirtingose aplinkose ir tarpkultūrinėse komandose. Iniciatyvumas ir verslumas ugdomas per gebėjimą imtis iniciatyvos įgyvendinti idėjas, prisiimti atsakomybę už rezultatą.
Efektyvi žodinė ir rašytinė komunikacija ugdoma per gebėjimą aiškiai, trumpai ir sklandžiai žodžiu ir raštu perduoti svarbiausią informaciją. Informacijos paieška ir analizė ugdoma per gebėjimą susirasti reikiamą informaciją ir ją efektyviai panaudoti.
Smalsumas ir kūrybingumas ugdomi skatinant pažintinį aktyvumą, norą tyrinėti, eksperimentuoti, domėtis naujais, nežinomais dalykais, įžvelgti problemas, klausinėti, diskutuoti, įsivaizduoti, fantazuoti.
Mažajame Klaipėdos licėjuje anksti pastebimi imlūs, gabūs ir talentingi vaikai (IGT), kuriems rengiami individualūs ugdymo(si) planai, peržengiantys bendrosios ugdymo programos ribas. Darbas su IGT vaikais individualizuojamas ir diferencijuojamas, skatinant kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, ieškoti atsakymų, bendradarbiauti.
Nuo 2018 m. Klaipėdos licėjuje įgyvendinama Sveikatos gerinimo programa, kuri integruota į kasdienines veiklas ir apima grūdinimąsi, jūros terapiją, mankštas, sveiką mitybą, aromaterapiją, muzikos terapiją, spalvų terapiją, vaikų jogą, masažus, šiaurietišką ėjimą, judrius žaidimus gryname ore, vaistažolių arbatas ir kt.
Maitinimas mokykloje yra šviežias ir įvairus, sudaromi atskiri mitybos planai vaikams, turintiems alergijų ar netoleruojantiems tam tikrų produktų.
Ugdymo įstaiga dirba nuo 7.30 val., pamokėlės prasideda 9 val. Kiekvieną dieną iki 14 val. organizuojamos 5 pamokėlės, kurių veikla integruota pagal temas. Nuo 14.00 val. iki 17.00 val. vyksta popamokinė meninė, inžinerinė, sportinė veikla. Nuo 17.00 iki 18.00 val. veikia budinti grupė.
2 kartus per mėnesį organizuojamos teminės išvykos, ekskursijos. 1-2 kartus per mėnesį vaikai dalyvauja bendruose mokyklos edukaciniuose projektuose. Socialinio emocinio ugdymo programa integruota į visą ugdymo procesą.
Taikomi netradiciniai ugdymo metodai, atsižvelgiant į skirtingų mokymo(si) stilių taikymą pagal H. Gardnerio daugialypio intelekto teoriją. Tai leidžia atpažinti kiekvienos asmenybės prigimtį, ją atskleisti vaikui ir jo tėvams, padėti vaikui siekti sėkmės.
Naratyvinis žaidimas yra menamas, vaizduote paremtas, kolektyvinis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai kuria bendrą siužetą. Per žaidimą ugdomas vaiko kūrybiškumas, motyvacija, vaizduotė, loginis mąstymas, stiprinama valia, savivaldumas, padedama suprasti kito žmogaus poziciją bei kurti tarpusavio santykius.
Miško mokykla prisideda prie vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo.
tags: #verslumas #ikimokykliniame #amziuje
