Nėštumo metu mityba turi būti subalansuota, kad būtų užtikrintas optimalus kūdikio vystymasis ir mama jaustųsi gerai. Daugelis būsimų mamų žino, kad mityba nėštumo metu yra svarbi, todėl būtina žinoti, kas tiksliai turėtų būti įtraukta į racioną, o ko reikėtų vengti. Šiame straipsnyje pateiksime pagrindines rekomendacijas, kurios padės palaikyti tiek mamos, tiek kūdikio sveikatą ir gerovę per visą nėštumo laikotarpį.
Svarbiausi maisto komponentai nėštumo metu
Pateikiame svarbiausius maisto komponentus, kurių reikėtų įtraukti į kasdienį racioną:
Baltymai
Baltymai yra būtini kūdikio audinių augimui ir vystymuisi, taip pat jie padeda palaikyti sveiką motinos kūno struktūrą. Nėščiosios turėtų užtikrinti pakankamą baltymų kiekį, kuris paprastai turėtų sudaryti apie 10-20 % kasdienio kalorijų kiekio.
- Vištiena, kalakutiena, liesa jautiena
- Kiaušiniai
- Pieno produktai (pienas, jogurtas, sūris)
- Ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, žirniai)
- Tofu ir kiti sojos produktai
- Riešutai ir sėklos
Angliavandeniai
Angliavandeniai suteikia organizmui energijos, o nėštumo metu moterims reikia daugiau energijos, kad galėtų atlikti savo kasdienes veiklas ir užtikrinti normalų kūdikio vystymąsi. Renkantis angliavandenius, svarbu rinktis sveikus, lėtai įsisavinamus produktus, kurie yra turtingi skaidulomis.
- Pilno grūdo produktai (rudieji ryžiai, pilno grūdo duona, avižos)
- Daržovės ir vaisiai
- Bulvės (geriausia su žievelėmis)
- Kviečiai, kvinoja, miežiai
Sveikieji riebalai
Nėščiosioms taip pat reikia riebalų, kad padėtų kūdikiui suformuoti smegenis ir nervų sistemą. Ypač svarbus omega-3 riebalų rūgščių kiekis, nes jos yra būtinos tinkamam smegenų vystymuisi.
- Riešutai ir sėklos (migdolai, anakardžiai, linų sėklos)
- Avokadai
- Alyvuogių aliejus
- Žuvys (ypač riebi žuvis, kaip lašiša, sardinės, skumbrė, nes jos turi daug omega-3)
- Kokosų aliejus
Vitaminai ir mineralai
Nėštumo metu svarbu užtikrinti, kad gautumėte pakankamai vitaminų ir mineralų. Kai kurie jų turi didelę reikšmę sveikatai ir kūdikio vystymuisi:
- Folatai (vitaminas B9): padeda užkirsti kelią nervų vamzdelio defektams kūdikyje. Geriausi šaltiniai - žalios lapinės daržovės (špinatai, brokoliai), ankštiniai augalai, apelsinai, avokadai.
- Geležis: svarbi kraujo gamybai, nes nėštumo metu moteris turi daugiau kraujo apytakos. Geležies šaltiniai - raudona mėsa, vištiena, žuvis, ankštiniai augalai, špinatai, razinos.
- Kalcis: būtinas kaulų vystymuisi. Kalcio gausu pieno produktuose, tofu, brokoliuose, migdoluose.
- Vitaminas D: padeda organizmui pasisavinti kalcį ir svarbus imuninės sistemos palaikymui. Geriausi šaltiniai - saulės spinduliai, riebi žuvis, kiaušiniai, papildai.
Vanduo
Nėštumo metu vandens poreikis padidėja, nes moters organizmui reikia daugiau skysčių, kad būtų užtikrinta normali kraujo apytaka ir sveikas vaisiaus vystymasis. Stenkitės gerti pakankamai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
Žuvis nėštumo metu: nauda ir rizika
Žuvyse esančios maisto medžiagos (omega-3, 6 riebiosios rūgštys, geležis, fosforas, cholinas, jodas) svarbios vaisiaus, naujagimio nervų sistemos vystymuisi. Tai baltymų, vitaminų B12, B2, D bei magnio, cinko, kalcio, kalio, seleno šaltinis. Taigi, valgyti ją būtina.
Nevienas esame girdėję, kad žuvis gerina nuotaiką, stiprina širdį, imunitetą, suteikia energijos, mažina diabeto riziką. Būtent riebioje žuvyje yra nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Riebioje žuvyje yra ne tik omega-3, bet ir vitamino D.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad kiekvienas žmogus žuvį turėtų valgyti bent 2 kartus per savaitę. O nėščiosios turėtų užtikrinti, kad jos kiekvieną savaitę suvartoja apie 300 gramų žuvies, o ypač riebios.
Amerikos dietologų asociacija kartu su Kanados dietologais rekomenduoja visiems sveikiems suaugusiems, įskaitant nėščias ir žindančias motinas, suvartoti mažiausiai 500 miligramų omega-3 per parą.
Statistika rodo, kad moterys, kurios nėštumo metu vartojo omega-3, ne tik turi mažiau priešlaikinių nėštumų. Pasirodo, kad kūdikiai, vystymosi stadijoje gavę pakankamai šių nesočiųjų riebalų rūgščių, anksčiau patiria regėjimo ir mąstymo raidą. Kiti tyrimai atskleidžia, kad omega-3 vartojimo nėštumo metu nėra svarbios vien smegenų ar regos vystymuisi. Yra įrodymų, kad omega-3 gali turėti įtakos vaiko kūno ir sumažėjusiai rizikai turėti alergijų. Būtent šios problemos yra itin svarbios šiuolaikiniam jaunimui, mat daugėja alergiškų žmonių.
Keli tyrimai rodo, kad nėštumo ir maitinimo metu reikia vartoti omega-3, mat jos yra susijusios su mažesniu riebalinio sluoksnio susidarymu ir didesne raumenų mase. Viename tyrime nustatyta, kad moterų, kurios nėštumo ir maitinimo metu valgė pakankamai žuvies, vaikai iki ketverių metų turėjo žymiai mažesnį riebalinį sluoksnį, nei tų motinų, kurios maitindamos arba besilaukdamos jų nevartojo.
Vidutiniškai nuo 35 iki 40 savaitės vaisius priauga net 45 proc. savo svorio, o per šį laikotarpį omega-3 kaupiasi net iki 840 proc. Apskaičiuota, kad nuo 35 iki 40 nėštumo savaitės 450 proc. omega-3 kaupiasi skeleto raumenyse, 570 proc. smegenyse, 680 proc. kepenyse ir net 840 proc. riebaliniame audinyje. Vis dėlto, kai padidėja vaisiaus omega-3 įsisavinimas, jį praranda pati motina. Tai reiškia, kad pačiai nėščiajai ima grėsti omega-3 trūkumas, kuris gali turėti rimtų pasekmių. Mažas omega-3 kiekis organizme siejamas su padidėjusiu jautrumu, nuotaikų svyravimų ir net pogimdyvinės depresijos rizika, tad reikia pasirūpinti ne tik vaisiumi, bet ir savimi.
Tačiau nerimą kelia žuvyse aptinkamas gyvsidabris, kenkiantis vaisiaus, naujagimio smegenims. Gyvsidabris, esantis vandenyse, bakterijų paverčiamas į metilgyvsidabrį, kuris mintant žuvims patenka į jų organizmą. Jis negali būti pašalintas, todėl čia kaupiasi. Pagal metilgyvsidabrio kiekį žuvys suskirstytos į kategorijas.
Ko vengti nėštumo metu?
Dėl maisto saugumo įpročių, kai kurių maisto produktų reikėtų vengti nėštumo metu. Neplautas ar nepakankamai termiškai apdorotas maistas gali turėti bakterijų ir parazitų, sukeliančių apsinuodijimą maistu.
Nesaugios žuvys
Kai kurios žuvys turi aukštą gyvsidabrio lygį, kuris gali pakenkti kūdikio nervų sistemos vystymuisi. Venkite tokių žuvų kaip ryklių, tunų, karališkųjų skumbrių ir ryklio. Rekomenduojama vartoti mažesnes žuvis, kaip lašišos, sardinės, menkės.
Dėl didelės gyvsidabrio koncentracijos patariama vengti stambių plėšrių žuvų: karališkųjų skumbrių, ryklių, buriažuvių, kardžuvių, cigarinių ešerių, didžiaakių tunų.
Žali ar nepakankamai termiškai apdoroti maisto produktai
Žali kiaušiniai, žalia mėsa, nepakankamai apdorotos žuvis, jūros gėrybės (moliuskai) gali sukelti bakterines infekcijas, kurios nėštumo metu gali būti pavojingos. Ypač pavojingi yra salmonelės, listerijos ir toksoplazmozės sukėlėjai. Venkite valgyti žalius kiaušinius (pvz., majoneze) ir nepakankamai termiškai apdorotą mėsą.
Vaikams iki 3 metų, nėščioms ir žindančioms mamoms nereikėtų vartoti termiškai neapdorotos žuvies. To geriau nedaryti dėl įvairių bakterijų tikimybės.
Kiti produktai, kurių reikėtų vengti
- Mėsos gaminiai iš delikatesų: šaltai rūkyta mėsa, dešros, dešrainiai gali būti užkrėsti listerija.
- Alkoholis: nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu.
- Nepasterizuoto pieno ir jo produktų, žalių kiaušinių.
- Įvairių sėklų daigų, ypač įsigytų iš nesertifikuotų gaminturų.
- Paštetų ir kitų mėsos subproduktų gaminių.
- Kavos (ne daugiau kaip 200 mg kofeino per parą). Kofeino taip pat randama šokolade, kai kuriuose gėrimuose ir vaistuose.
- Gaminių su transriebalais (etiketėse jie žymimi kaip „iš dalies hidrinti riebalai“).
- Konservų: juose daug druskos bei santykinai mažai maistinių medžiagų.
Kokią žuvį valgyti yra saugu?
Rinkitės mažiausiai metilgyvsidabrio turinčias žuvis. Mažesnės t.y. jaunesnės žuvys bus sukaupusios jo mažiau. Būtinai apdorokite termiškai, kad išnaikintumėte bakterijas, virusus. Geriau virti, o ne kepti, kad išliktų kuo daugiau omega-3 rūgščių.
Jums nereikės jaudintis, jei pasirinksite vieną iš šių žuvų ir jūrų gėrybių: lašiša, ančiuviai, silkė, sardinės, menkė, skumbrė, krevetės, tuna ir panašiai. Dar geriau, jei rinksitės riebias žuvis - lašišą, silkę, skumbrę ar kitas, mat jos turi daugiausia nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3.
Geriausias pasirinkimas: ungurys, ančiuviai, Atlanto skumbrė, lydeka, silkė, sardinės, stintos, gėlo vandens upėtakis, konservuotas tunas, lašiša.
Rekomenduojama valgyti 2-3 kartus per savaitę, viso 340g. Galite naudoti delno taisyklę, 2-3 delno dydžio žuvies gabalėliai per savaitę. Riboti iki 170g per savaitę karpį.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, nėščiai moteriai reikėtų suvartoti iki 200 gramų jūrinės žuvies per savaitę. Žuvis yra sveikas ir reikalingas produktas, tačiau šis ribojimas PSO rekomenduojamas dėl dioksinų ir sunkiųjų metalų taršos, pavyzdžiui, gyvsidabrio, kurių mūsų organizmas negali pašalinti.
Vis tik, jei žuvis auginta tvenkinyje ir šerta ekologiškai, galite ją valgyti kelis kartus per savaitę.
NĖŠTUMAS. MITYBA NĖŠTUMO METU. VITAMINAI IR PAPILDAI. GRĖSMĖS | ASTA KETURKIENĖ | PAŠNEKESIAI SIELAI
Reikėtų rinktis vandenyne, o ne Baltijos jūroje sugautą žuvį. Geriausias pasirinkimas: menkės, jūrinės lydekos, atlantinės skumbrės, silkės, lašišos, upėtakiai, ešeriai, sardinės, krevetės, kalmarai. Tuną rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę, geriausia rinktis dryžuotąjį.
Svarbu nepamiršti, kad žuvis, kaip ir kitos jūrų gerybės (krevetės, krabai, omarai, vėžiai, moliuskai, austrės, kalmarai, šukutės, ikrai) turi būti termiškai apdoroti. Temperatūra produkte turi pasiekti 145°. Netinka rūkyta, sudyta žuvis.
Lašišos su medaus ir česnako glazūra receptas
Sotiems ir sveikiems pietums siūlome jums gardžios lašišos receptą. Užtruksite vos 20 minučių!
Jums reikės:
- 400 gramų lašišos filė
- ½ a. š. druskos
- ½ a/š juodųjų pipirų
- ½ a. š. rūkytos arba paprastos paprikos
Padažui:
- 3 v. š. sviesto
- 2 v. š. alyvuogių aliejaus
- 6 skiltelės susmulkinto česnako
- ½ puodelio medaus
- 3 v. š. sojos padažo
- 3 v. š. vandens
- 1 v. š. sriracha padažo
- 2 v. š. citrinos sulčių
Gaminimas:
- Pirmiausia nuplaukite lašišą ir gerai ją nusausinkite. Paskaninkite druska, pipirais ir paprika, o tada padėkite ją į šoną „pailsėti“.
- Užkaiskite keptuvę - geriausia, jei kepsite ant vidutinės ugnies.
- Į didelę keptuvę įdėkite sviesto. Jam ištirpus, suberkite česnaką, įpilkite vandens, sojos ir sriracha padažus, medaus, citrinos sulčių. Viską kaitinkite apie pusę minutės, kol padažas bus įkaitęs.
- Tada oda žemyn įdėkite lašišą ir kepkite apie 3 minutes.
- Kol lašiša kepa, su šaukštu iš keptuvės išgriebkite padažo ir pilkite ant žuvies.
- Lašišą kepkite dar apie 5-6 minutes vis užpildami padažo, kol lašiša karamelizuosis ir tinkamai iškeps.
- Jai iškepus, galite papuošti smulkintomis petražolėmis. Prie šios lašišos puikiai tiks šviežių daržovių salotos ar virti brokoliai.
