Reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 nustato gyvūnų gerovės taisykles, taikomas gyvūnams, kurie laikomi maisto, kailio ar odos gamybos tikslais, taip pat gyvūnų žudymui ūkiuose dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, ligos kontrolės. Tačiau šis reglamentas netaikomas laukinių gyvūnų žudymui, moksliniams eksperimentams, medžioklei, kultūros ar sporto renginiams, eutanazijai, atliekamai veterinarų, taip pat naminiams paukščiams, triušiams ar kiškiams, kurie skerdžiami asmeniniam vartojimui.
Gyvūnų gerovės užtikrinimas skerdyklose
Skerdyklas valdančios įmonės privalo užtikrinti, kad gyvūnai:
- turėtų patogias sąlygas ir apsaugą, būtų laikomi švarioje aplinkoje, apsaugoti nuo sužeidimų bei ruošiami ir laikomi, atsižvelgiant į jų įprastinį elgesį;
- nerodytų skausmo ir baimės, kurių galima išvengti, požymių arba nesielgtų neįprastai;
- neturėtų kančių dėl to, kad yra pernelyg ilgai nešeriami ar negirdomi;
- neturėtų sąveikos, kurios galima išvengti, su kitais gyvūnais, galinčiais pakenkti jų gerovei.
Reglamente pateikiamos išsamios taisyklės apie gyvūnų suvaržymą ir svaiginimą, įskaitant naudotojų mokymą ir tinkamą įrangos priežiūrą. Jis apima skirtingų metodų taikymą skirtingiems gyvūnams. Visų pirma, apsvaigę gyvūnai turi išlikti be sąmonės iki pat mirties, išskyrus atvejus, kai jiems taikomi tam tikri metodai, būtini religinėms apeigoms atlikti, jeigu skerdimas atliekamas skerdykloje.
Gyvūnų žudymą ir susijusius veiksmus gali vykdyti tik kompetenciją tai daryti turintys asmenys, nesukeliant gyvūnams skausmo, nerimo ar kančių, kurių galima išvengti. Kai kurie veiksmai gali būti vykdomi tik turint kompetencijos sertifikatus, pavyzdžiui:
- gyvūnų paruošimas ir priežiūra prieš suvaržymą;
- gyvūnų suvaržymas svaiginimo ar žudymo tikslais;
- gyvūnų svaiginimas ir veiksmingo apsvaiginimo vertinimas;
- gyvų gyvūnų pančiojimas ar kėlimas, ar gyvų gyvūnų kraujo nuleidimas;
- skerdimas laikantis religinės praktikos.
Importuojant mėsą iš ES nepriklausančių šalių, tinkamumo maistui sertifikatas turi būti papildytas patvirtinimu, jog buvo įgyvendinti lygiaverčiai reikalavimai.
Skerdyklų taisyklės ir draudimai
Skerdyklų statymui, įrengimui ir veiklai yra nustatytos išsamios taisyklės. Procedūras turi nuolat stebėti skerdyklos naudotojai, kurie skiria gyvūnų gerovės pareigūną, padedantį jiems užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių.
Draudžiama taikyti šiuos suvaržymo metodus:
- sąmonę turinčių gyvūnų kėlimas arba kabinimas;
- mechaninėmis priemonėmis veržimas ar rišimas gyvūnų kanopų ar kojų.
Kai kuriais atvejais skerdžiant gyvūną jis gali būti laikomas apverstas - naminių paukščių atveju arba laikantis religinių apeigų.
Naikinimas ir priverstinis žudymas
Prieš pradedant naikinimą turi būti parengtas veiksmų planas, kuriuo užtikrinama, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių. Be to, ataskaita apie naikinimą turi būti pateikiama kiekvienais metais. Šioje ataskaitoje visų pirma nurodoma:
- naikinimo priežastys;
- nužudytų gyvūnų skaičius ir rūšys;
- taikyti svaiginimo ir žudymo metodai;
- patirti sunkumai ir priemonės, kurių imtasi atitinkamų gyvūnų kančioms mažinti.
Jei gyvūnai patiria didelį skausmą ar kančių, tuos gyvūnus laikantis asmuo turi imtis visų būtinų priemonių gyvūnams kuo greičiau nužudyti.
Nuostatų nesilaikymas ir sankcijos
ES šalys turi užtikrinti, kad taisyklės būtų įgyvendintos ir kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus:
- pakeisti procedūras arba sulėtinti ar sustabdyti gamybą;
- dažniau atlikti patikrinimus;
- laikinai sustabdyti kompetencijos sertifikatų galiojimą arba juos panaikinti.
Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
Šis reglamentas taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.
Uodai: grėsmė sveikatai ir būdai apsisaugoti
Uodai laikomi vienais iš labiausiai erzinančių ir varginančių vabzdžių. Jie taip pat yra rimtų ligų, tokių kaip maliarija, Dengė karštligė, Zikos virusas ar Vakarų Nilo virusas, pernešėjai. Todėl jų naikinimas paprastai toleruojamas ir net skatinamas kaip būdas kontroliuoti šių vabzdžių populiaciją ir užkirsti kelią ligų plitimui.
Natūralios priemonės kovai su uodais
Vasarą, kai šilta, uodai gali pasirodyti net butuose. Iš natūralių priemonių verta naudoti eterinius aliejus. Eukaliptų aliejus pasižymi uodus atbaidančiomis savybėmis. Jį galima atskiesti ir tepti ant odos arba naudoti kaip purškalą. Taip pat gerai veiks levandų aliejus ir arbatmedžio aliejus. Šių aliejų taip pat galima užlašinti ant palangių, pavyzdžiui, ant vatos, arba tiesiog užlašinti kelis lašus tiesiai ant paviršiaus. Pipirmėčių aliejus ir citronelų aliejus yra ne mažiau populiarūs uodų ir kitų vabzdžių atbaidymo būdai. Iš natūralių metodų taip pat galima naudoti obuolių sidro actą - jis puikiai tinka valyti ir atbaidyti nekviestus svečius.
Be aliejų, puikus sprendimas yra ir augalai. Bazilikas yra ne tik naudingas kulinarinis augalas, bet ir veiksminga uodus atbaidanti priemonė. Rozmarinas yra dar vienas augalas, kuris veiksmingai atbaido uodus.
Cheminės priemonės ir purškimas
Jei reikia ko nors stipresnio, rinkoje yra įvairių cheminių uodus atbaidančių priemonių. Galite naudoti kūno purškiklius, patalpų purškiklius arba kontaktinius prietaisus. Purškimas nuo uodų yra veiksmingas būdas kontroliuoti šių vabzdžių populiaciją, ypač tose vietovėse, kur jų buvimas kelia ypač daug rūpesčių. Tinkamai atliktas purškimas gali gerokai sumažinti uodų skaičių ir sumažinti įkandimų bei jų platinamų ligų plitimo riziką. Paprastai toks purškimas taikomas didesniuose miestuose ir vandens telkinių teritorijose. Juos taip pat galima naudoti savo sode ar sklype. Galime naudoti cheminius purškiklius, tokius kaip permetrinas, deltametrinas ir bifentrinas. Jie gali būti kenksmingi kitiems vabzdžiams ir gyvūnams bei žmonėms. Alternatyva - biologiniai purškalai, kurie yra saugesni, bet ne tokie veiksmingi.
Uodai aktyviausi sutemus ir auštant, todėl purškimas šiuo metu yra veiksmingiausias. Svarbu purkšti produktus ant paviršių, ant kurių dažnai apsistoja uodai, pavyzdžiui, augalų, pastatų sienų ir kitų konstrukcijų. Purškiant pravartu dėvėti tinkamus apsauginius drabužius, įskaitant pirštines, kaukę ir apsauginius akinius, kad būtų sumažintas sąlytis su cheminėmis medžiagomis. Venkite purkšti šalia vandens telkinių, kad neužterštumėte vandens.
Uodų gyvenimo ciklas ir patelių trukmė
Uodų patelės paprastai gyvena ilgiau nei patinai. Optimaliomis sąlygomis jos gali gyventi nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Pasimaitinusios krauju patelės gali gyventi apie 1-2 savaites, tačiau esant palankioms sąlygoms (prieiga prie vandens, tinkama temperatūra) jos gali išgyventi iki dviejų mėnesių. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Anopheles uodai (platinantys maliariją), idealiomis sąlygomis gali gyventi iki kelių mėnesių. Uodų patinai gyvena trumpiau nei patelės, paprastai nuo kelių dienų iki savaitės. Jie gyvena daugiausia tam, kad daugintųsi, o po kopuliacijos greitai miršta.
Uodai pereina keturis pagrindinius savo gyvenimo ciklo etapus: kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugėlio. Visas ciklas gali trukti nuo 10 dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, pavyzdžiui, temperatūros ir vandens prieinamumo. Patelės deda kiaušinėlius ant stovinčio vandens paviršiaus. Kiaušinėliai gali išsiristi per kelias dienas ar savaitę. Lervos gyvena vandenyje ir pereina keletą augimo stadijų (vadinamų instarais). Šis etapas paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Lėlės, kurios taip pat gyvena vandenyje, neima maisto ir per kelias dienas virsta suaugėliais.
Kaip atpažinti ir gydyti uodų įkandimus
Uodų įkandimas yra gana dažnas ir lengvai atpažįstamas. Iš karto po įkandimo ant odos, į kurią uodai įsisiurbė, kad pasisavintų kraują, atsiranda nedidelė raudona dėmelė. Aplink įkandimo vietą dažnai atsiranda nedidelis patinimas. Tai gali būti nedidelis, kietas gumbelis arba didesnis, minkštesnis patinimas. Vienas iš būdingiausių simptomų - stiprus niežulys įkandimo vietoje. Nors niežulys gali būti labai erzinantis, venkite draskymosi, kad išvengtumėte infekcijos ir odos sudirginimo.
Kad sumažintumėte patinimą, įkandimo vietą galite patepti šaltu kompresu arba atšaldytu šaukštu. Dėl priešuždegiminių ir raminamųjų savybių įkandimo vietą patepus alavijo geliu, gali palengvėti. Kremai ar tepalai su antihistamininiais preparatais gali padėti sumažinti niežulį. Produktai, kurių sudėtyje yra hidrokortizono, taip pat gali būti veiksmingi malšinant simptomus.
Tigrinis uodas - nauja grėsmė?
Lietuvoje aptinkamas tigrinis uodas (Aedes albopictus), nors jo paplitimas yra palyginti naujas ir vis dar ribotas. Tigrinis uodas yra kilęs iš Pietryčių Azijos, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius paplito daugelyje kitų žemynų, įskaitant Europą. Tigriniai uodai platina įvairias ligas, tokias kaip dengė, čikungunija, Zikos virusas ir Vakarų Nilo virusas. Nuo mums pažįstamų uodų jis skiriasi išvaizda - turi baltų dėmių ir dryžių. Nors šių ligų perdavimo rizika Lietuvoje vis dar nedidelė, svarbu stebėti tigrinių uodų populiaciją, kad būtų išvengta galimų epidemijų. Lietuvos sanitarijos ir epidemiologijos institucijos stebi tigrinių uodų paplitimą ir imasi priemonių jų populiacijai kontroliuoti.
NAUSĖDA ŽINOJO? Lietuva tarp Kremliaus grasinimų ir slaptų sprendimų
Kūdikių odos problemos ir diegliai
Kūdikių odos problemos gali būti įvairios, tačiau dažniausiai pasitaiko:
- Niežėjimas: Dažna problema, kuri gali būti sukelta įvairių priežasčių, įskaitant alergijas, sausą odą ar infekcijas.
- Maisto alergijos: Kūdikiams gali pasireikšti alergija tam tikriems maisto produktams, kuri gali sukelti odos bėrimus ir niežėjimą.
- Diegliai: Nors diegliai tiesiogiai nesusiję su oda, jie gali sukelti kūdikiui diskomfortą, kuris gali pasireikšti ir odos problemomis.
Kaip palengvinti niežėjimą kūdikiams
Niežėjimas kūdikiams gali būti labai nemalonus ir varginantis. Jis gali būti sukeltas sausos odos, alergijų, egzemų ar infekcijų. Svarbu nustatyti niežėjimo priežastį ir imtis atitinkamų priemonių. Patarimai, kaip sumažinti niežėjimą:
- Naudokite drėkinamuosius kremus
- Venkite aštrių muilų ir ploviklių
- Maudykite kūdikį trumpai ir vėsiame vandenyje
- Apsaugokite kūdikio odą nuo saulės
Maisto alergijos kūdikiams
Maisto alergijos kūdikiams gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant odos bėrimus, niežėjimą, vėmimą ir viduriavimą. Jei įtariate, kad jūsų kūdikis alergiškas tam tikram maisto produktui, kreipkitės į gydytoją. Dažniausi maisto alergenai kūdikiams yra karvės pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, medžių riešutai, žuvis, soja ir kviečiai.
Diegliai ir jų palengvinimo būdai
Diegliai yra dažna problema kūdikiams, kuri pasireiškia stipriu verksmu ir irzlumu, dažniausiai vakarais. Nors diegliai tiesiogiai nesukelia odos problemų, jie gali padidinti kūdikio jautrumą ir diskomfortą, kuris gali pasireikšti ir odos problemomis. Patarimai, kaip palengvinti dieglius:
- Švelniai masažuokite kūdikio pilvuką
- Laikykite kūdikį vertikaliai
- Naudokite šiltą kompresą
- Pasitarkite su gydytoju dėl vaistų
Jei kūdikio odos problemos nepagerėja arba pablogėja, kreipkitės į gydytoją.
Atsargumo priemonės keliaujant ir kovojant su afrikiniu kiaulių maru
Siekiant pažaboti afrikinio kiaulių maro (AKM) - pavojingos virusinės naminių bei laukinių kiaulių ligos - plitimą šalyje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai įspėja, jog užkratas sienų nepaiso. Gyventojams, grįžtantiems į Lietuvą ar bet kurią kitą Europos Sąjungos valstybę iš trečiųjų šalių, griežtai draudžiama vežtis bet kokių gyvūninės kilmės produktų.
"Afrikinio kiaulių maro užkratas labai greitai plinta būtent per užkrėstus maisto produktus, jų atliekas. Gerų norų vedini žmonės veža arba siunčia maisto artimiesiems iš AKM nepalankių šalių, tačiau nesuvokia, kad jei užkrėsto produkto likučių pateks į gamtą, virusas netruks žaibiškai pasklisti - viruso šaltiniu išlieka šernai," - teigia specialistai.
Draudžiama įvežti ne tik kiaulieną ir šernieną, bet ir kitos mėsos - paukštienos, jautienos, taip pat pieno produktų. Valstybės sienos kirtimo postuose vykdoma sugriežtinta keleivių bagažo kontrolė. Jei aptinkami neleistini produktai, jie yra paimami ir sunaikinami.
Auksinė taisyklė keliaujantiems už Europos ribų: jei neturite informacijos, abejojate dėl produkto, ar jis gali būti pavojingos ligos užkrato šaltinis, geriau jo visai neimti. Reikėtų vadovautis principu - „ką atsinešiau, tą ir išsinešu“, taigi, nešiukšlinti miške, ežerų ar upių pakrantėse. Turisto etiketas įpareigoja gerbti tiek save, tiek kitus, taip pat ir miško gyventojus. Iškylaujant gamtoje itin svarbu nepalikti maisto, ypač gyvūninės kilmės produktų, žvėreliams. Taip, užuot jiems padėjus, galima tik daugiau padaryti žalos.
Apie viščiukų naikinimą Vokietijoje
Vokietijos federalinis administracinis teismas spręs, ar toliau leisti masiškai naikinti milijonus vyriškos lyties viščiukų. Paukštininkystės verslo atstovai mano, kad jei teisėjai uždraus tokią praktiką, kiaušiniai gali tapti deficitu. Vien tik Vokietijoje kasmet yra sunaikinama apie 45 mln. ką tik išsiritusių vyriškos lyties viščiukų, nes jie laikomi nepelningais.
Teismo nuosprendis bus 2016 m. Miunsterio aukštojo administracinio teismo priimto sprendimo tęsinys. Juo pateisinamas šių ką tik išsiritusių paukščiukų žudymas dėl ekonominių priežasčių. Buvo tikėtasi, kad viščiukų naikinimą sustabdys ankstesnė vyriausybė ir iki 2017 m. pabaigos tokia praktika bus visiškai uždrausta. Vietoj to Federalinė žemės ūkio ministerija investavo apie 6,5 mln. eurų į viščiuko lyties nustatymą kiaušinyje, kol jis dar yra embriono stadijos.
Dabartinė vyriausybė koalicine sutartimi sutiko nutraukti vienadienių viščiukų naikinimo praktiką iki savo vadovavimo laikotarpio vidurio. Lapkritį Vokietijos žemės ūkio ministrė Julija Kliokner (Julia Klöckner) pranešė apie pažangią technologiją: kartu su REWE grupės ir Drezdeno universiteto tyrėjais pristatė vadinamąją endokrininę procedūrą, galinčią nustatyti lytį. Per procesą, vadinamą „Seleggt“, kiaušinio lukšte padaroma mikroskopinė skylutė, per kurią pašalinamas nedidelis skysčio kiekis. Iš jo nustatoma viščiuko lytis 98 proc. patikimumu.
Šis metodas jau naudojamas. Kiaušiniai, kuriems buvo atlikta „Seleggt“ procedūra, yra parduodami Berlyno parduotuvėse, priklausančiose „REWE Group“ prekybos centrų tinklui. Kiaušiniai, kuriuose nustatyti vyriškos lyties jaunikliai, perdirbami į pašarus, o ne išperinami. Tikėtasi, kad technologija visoje šalyje bus naudojama nuo 2020 m.
Tačiau ši technologija vis dar kelia problemų, nes ypač didelė aparatų kaina ir nepakankamas kiaušinių tikrinimo greitis. Kiaušinių paklausa rinkoje yra daug didesnė už kiaušinių, kuriuos gali aparatai patikrinti, normą. REWE tobulina verslo modelį, siekdama užtikrinti, kad „Seleggt“ procesas būtų paruoštas serijinei gamybai. Ji nori parduoti aparatus naminių paukščių ūkiams visoje šalyje. Tačiau, kaip teigia grupės atstovai, tai neturėtų būti ilgalaikis sprendimas, nes jie mano, kad lyties atpažinimas yra pereinamojo laikotarpio technologija, kol nerastos alternatyvos.
Viena iš alternatyvų yra vadinamoji „Bruderhahn“ iniciatyva. Remiantis ja, dedeklės vištos padengia savo brolių auginimą, t. y. vištų kiaušiniai pabranginami keliais (apie 4) centais. Tačiau dedeklinių veislių gaidys (kol bus tinkamas maistui) auga keturis kartus ilgiau už broilerį viščiuką ir turi mažiau mėsos. Antroji alternatyva, kuria taip pat remiasi REWE, yra dvejopo naudojimo viščiukai. Jie laikomi ir kiaušiniams (nesunaikinami kiaušinyje) ir mėsos gamybai. Tačiau mokslininkai vis dar stengiasi optimizuoti veisimo procesą, nes reikiamą amžių pasiekę buvę viščiukai tuo pačiu metu negali turėti daug raumenų ir dėti daug kiaušinių.
Jei Vokietijos federalinis administracinis teismas uždraus viščiukų naikinimą, tai turės didelių pasekmių paukštienos pramonei. Gali pradėti trūkti kiaušinių. Yra didelė tikimybė, kad daugelis inkubatorių perkels savo veiklą į užsienį, nes jie nebegalės veikti Vokietijoje. Tai reikštų, kad daugiau viščiukų bus sunaikinama už Vokietijos ribų ir paskui importuojama į Vokietiją, ir tai visiškai neduos naudos gyvūnų gerovei.
