Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra plačiai paplitusi virusinė infekcija, veikianti viršutinius kvėpavimo takus, lytinius organus, gleivinę ir netgi gali būti onkologinių ligų priežastis. Yra daugiau nei 200 ŽPV tipų, o apie 30-40 gali infekuoti moterų ir vyrų lyties organus. Ši infekcija yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje - manoma, kad apie 80 % lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime užsikrečia ŽPV. Daugelis žemos rizikos ŽPV tipų nesukelia jokių simptomų ir išnyksta savaime, kai organizmas susiformuoja imunitetą prieš virusą. Tačiau keli iš jų, ypač aukštos onkogeninės rizikos (pvz., 16 ir 18), gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos, makšties ar burnos ertmės vėžys. ŽPV taip pat gali sukelti vėžį anogenitalinėje srityje. Apie 90 % išangės vėžio ir 40 % vulvos, vaginos bei varpos vėžio atvejų sukelia ŽPV.
Daugumai užsikrėtusių žmonių nepasireiškia jokie simptomai ar sveikatos problemos. Kai ŽPV simptomai pasireiškia, tai gali būti genitalijų karpos - maži iškilimai ar jų grupės lytinių organų srityje. Tačiau dauguma žmonių, turinčių aukštos rizikos ŽPV tipą, gali nepajusti jokių infekcijos požymių, kol ji nesukels rimtų sveikatos problemų. Žmogaus papilomos virusas plinta tyliai, jo atmainos yra įvairios ir gali sukelti tiek gerybinių, tiek sunkių sveikatos problemų, įskaitant vėžį. Po sąlyčio su ŽPV gali praeiti kelios savaitės, mėnesiai ar net metai, kol pasireiškia simptomai arba virusas aptinkamas patikros metu.
ŽPV Plitimo Keliai ir Rizikos Veiksniai
Žmogaus papilomos virusas dažniausiai perduodamas lytinių santykių metu - tiek vaginalinių, oralinių, tiek analinių. Tačiau infekcija gali būti perduodama ir be tiesioginės lytinės penetracijos, per odos ar gleivinių sąlytį. Tiesa, kad 40 ŽPV tipų plinta per tiesioginį lytinį kontaktą su lytiniais organais, oda ar gleivinėmis. Rizikos veiksnius, didinančius ŽPV infekcijos tikimybę, sudaro:
- Didelis lytinių partnerių skaičius (daugiau nei 1 per 12 mėn.).
- Daugybiniai nėštumai.
- Silpna imuninė sistema. Žmonės, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau pažeidžiami ŽPV infekcijų.
- Rūkymas. Rūkymas turi įtaką imuninės sistemos veikimui, kas tiesiogiai paveikia jos gebėjimą kovoti su ŽPV.
- Nesaugus fizinis kontaktas.
Nors yra tikimybė, kad ŽPV gali būti perduotas kūdikiui gimdymo metu, ši rizika yra santykinai žema. Pavyzdžiui, 2016 metų tyrimas parodė, kad tik 11 procentų naujagimių, gimusių iš ŽPV teigiamų motinų, taip pat buvo užsikrėtę virusu.
ŽPV Diagnozė ir Simptomai Nėštumo Metu
Moterims ŽPV dažniausiai nustatomas atlikus gimdos kaklelio patikrą, naudojant PAP testą ir ŽPV testą. Per šiuos tyrimus iš gimdos kaklelio paimamas mėginys, kuris tikrinamas dėl galimų aukštos rizikos ŽPV tipų. Jei PAP testas rodo pokyčius gimdos kaklelio ląstelėse, ŽPV testas padeda patvirtinti, ar virusas yra priežastis. Nėštumo metu ŽPV infekcija gali pasireikšti karpomis, kurios gali atsirasti ant rankų, kaklo, po krūtine, prie pažastų ir kitose kūno vietose. Šios karpos gali būti įvairios formos - pailgos ar plokščios, ir jų gali atsirasti daug.
Vienos moters patirtis rodo, kad nėštumo metu jai „priaugo visur karpučių“, ant rankų, kaklo, po krūtine, prie pažastų, ir po nėštumo jos toliau sėkmingai augo. Gydytojas paaiškino, kad „kai kurie žmonės tiesiog linkę į tai“. Ant kaklo turėtos karpos buvo dezinfekuotos ir nukirptos, o ant rankų didesnės taip pat buvo nukirptos.
Vulvos vėžys, susijęs su ŽPV, gali pasireikšti tokiais simptomais kaip odos spalvos ir storio pokyčiai vulvoje.
ŽPV Gydymas ir Prevencija
Nors ŽPV nėra visiškai išgydomas, daugelis žmonių sugeba atsikratyti simptomų, ypač jei jų imuninė sistema sugeba kovoti su virusu. Gydymas orientuotas į simptomų šalinimą, komplikacijų prevenciją ir viruso sukeltų pažeidimų valdymą. Karpų gydymui gali būti taikomi įvairūs metodai, atsižvelgiant į jų vietą ir kiekį. Lengvesniais atvejais galima naudoti vietinio poveikio vaistus, tokius kaip stiprios rūgštys, citotoksiniai preparatai arba vietiniai imunomoduliatoriai. Jei karpos yra didesnės, daugybinės arba pasikartoja, dažnai skiriami naikinamieji metodai, tokie kaip elektrokoaguliacija (karpų šalinimas elektros srove), lazerinis gydymas arba šaldymas skystu azotu. Kartais, kai karpos dažnai pasikartoja arba išplinta, skiriami sisteminiai imunomoduliatoriai ir antivirusiniai vaistai, taip pat stiprinamas paciento imunitetas.
Stebėjimas ir kontrolė: Net ir gydant ŽPV, svarbu nuolat stebėti paciento būklę ir atlikti reguliarų tyrimus. Siekiant išvengti ŽPV sukeltų ligų, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio, itin svarbu reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus. Tai padeda aptikti ligą ankstyvoje arba dar priešvėžinėje stadijoje.
Vakcinacija yra svarbi priemonė siekiant sumažinti riziką susirgti vėžiu ir kitomis su ŽPV susijusiomis ligomis. Ji apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, ypač efektyvi jaunesnėms nei 26 metų moterims ir 9-13 metų vaikams, kurie dar nesusidūrė su virusu. Be to, vakcina yra svarbi ir vyresniems asmenims, norintiems apsisaugoti nuo kitų ŽPV tipų, net jei jie jau buvo kontaktavę su virusu anksčiau. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad ŽPV vakcinos yra saugios.
Saugesni lytiniai santykiai ir susilaikymas nuo ankstyvų lytinių santykių gali padėti sumažinti ŽPV užsikrėtimo riziką. Nors prezervatyvai gali sumažinti viruso perdavimo riziką, jos visiškai nepašalina, nes virusas gali užkrėsti vietas, kurių nedengia prezervatyvas.
Reguliarūs patikrinimai, tokie kaip PAP ir ŽPV testai, leidžia aptikti pokyčius ankstyvose stadijose. Moterims Lietuvoje rekomenduojama atlikti PAP testą kas 3-5 metus nuo 25 metų, o ŽPV testą - pagal gydytojo rekomendacijas. Vyrams įprastinės patikros programos dėl ŽPV nėra.
Tylusis moterų žudikas: kuo ŽPV grėsmingas ir vyrams bei kaip nuo jo apsisaugoti?
Svarbu suprasti, kad pats ŽPV netrukdo pastoti ar sėkmingai išnešioti kūdikio. Jei moteris nėščia ir yra infekuota ŽPV, jai gali atsirasti karpų ar ikivėžinių pokyčių, tačiau reguliariai tikrinantis šių ligų galima išvengti laiku.
Nors ŽPV virusas gali sukelti nerimą, ypač nėštumo metu, svarbu žinoti, kad dauguma ŽPV infekcijų praeina savaime, o efektyvios prevencijos priemonės, tokios kaip vakcinacija ir reguliarūs patikrinimai, gali žymiai sumažinti riziką susirgti rimtomis ligomis.
