Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra vienas iš dažniausių neuroraidos sutrikimų, paplitęs visose tautose ir kultūrose. Jį turi apie 8-12 % vaikų ir paauglių. Anksčiau buvo galvojama, kad ADS labiau būdingas berniukams, tačiau pastebėta, jog mergaitėms jis tiesiog pasireiškia kiek kitaip - ne taip ryškiai ir jos „dažnai praslysta nediagnozuotos“. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - pakankamai rimtas ir į jį reikėtų atkreipti dėmesį.

ADS yra lėtinis neurologinis raidos sutrikimas, nustatomas maždaug 1 iš 10 vaikų. Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia iki 12 metų ir gali tęstis visą gyvenimą. Daugeliu atvejų ADS yra įgimtas, o ne įgytas. Stipriai elgesį veikiantis aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) - pakankamai dažnas tarp vaikų ir suaugusiųjų.

Pagrindiniai ADS simptomai

Pagrindiniai ADS simptomai - nedėmesingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Kiekvienas asmuo turi savo asmeninį, unikalų ypatumų derinį. Vienu atveju tie patys simptomai gali padėti, kitu - trukdyti.

Nedėmesingumas

Pasireiškus nedėmesingumui, vaikui sunku sutelkti dėmesį, įsidėmėti informaciją, planuoti laiką, organizuoti darbus ir užbaigti užduotis iki galo, klausytis, kai kiti kalba, sekti nurodymus. Neretai pamirštama, ką reikėjo padaryti, arba atidėliojama. ADS turintys vaikai dažnai yra kitokie - jie neklauso tėvų ir ramiai nenusėdi pamokose: nuolat plepa, muistosi, žaidžia, pameta mintį ir praranda susidomėjimą, užmiršta, kas užduota namų darbų ir jų neparuošia, gauna daug mokytojų pastabų… Dėl to dažnai atsiranda mokymosi spragų ar sutrikimų ir bendravimo sunkumų, gali slėgti menkavertiškumo ir kaltės jausmas, gniuždantis „supratimas“, jog esu nieko vertas. Turintieji dėmesio sutrikimą daro „žioplas“ klaidas ir nepastebi detalių; juos lengvai išblaško aplinkos vaizdai, garsai, ar jų pačių mintys.

Hiperaktyvumas

Pasireiškus hiperaktyvumui, vaikui sunku nustygti vietoje, jis ima jausti nuobodulį, jei kurį laiką tenka užsiimti ta pačia veikla. Tokiu atveju galimi pykčio priepuoliai. Hiperaktyvumui yra labai būdingas vidinio neramumo, sujaudinimo jausmas; hiperaktyviam vaikui sunku ramiai nusėdėti - jo rankos ir kojos nuolat juda; nepavyksta vien tik skaityti knygą, ar žiūrėti filmą - tuo pat metu norisi dar kažką veikti; mintys plūsta srautais ir konkuruoja viena su kita, dėl to sunku koncentruoti dėmesį ir ką nors naujo sužinoti ar išmokti. Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.

Impulsyvumas

Pasireiškus impulsyvumui, vaikui sunku sulaukti eilės, išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant atsakymą. Impulsyviems žmonėms būdinga nutraukinėti savo pašnekovus, įsiterpti su savo nuomone, pirma pasakyti, paskui pagalvoti. Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozavimas

Nors ADS apraiškų galima pastebėti dar kūdikystėje (ADS turintys kūdikiai būna neramūs, greičiau susierzina, dažnai verkia), visgi dažniausiai šis sutrikimas diagnozuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui nustatyti „Altamedica“ Psichikos sveikatos centre Kaune atliekamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimo tyrimas (ADHD testas). Jį atlieka kvalifikuoti medicinos psichologai. Medicinos psichologai diagnozuoja aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, kai:

1. Pasireiškia bent 6 nedėmesingumo ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomai, kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2. Keli simptomai, kenkiantys vaiko raidai, nustatomi iki 12 metų amžiaus.
3. Simptomai pasireiškia bent dviejose skirtingose aplinkose (pvz., namuose ir darželyje (mokykloje).
4. Simptomai blogina akademinio ir socialinio funkcionavimo kokybę.
5. Simptomai nėra kito psichikos sutrikimo (pvz., nerimo ar nuotaikos sutrikimų) išraiška.

Specialistas, surinkęs paciento medicininę anamnezę, atlieka išsamų klinikinį vertinimą, siekdamas nustatyti, ar simptomai atitinka ADS kriterijus. Patvirtinęs diagnozę, medicinos psichologas naudoja specialius klausimynus ir vertinimo skales, kad įvertintų simptomų sunkumą ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Įtariant kitas diagnozes, gali būti rekomenduojami papildomi psichologiniai tyrimai.

Jei vaikas aktyvus ir išsiblaškęs, tai ne visuomet gali reikšti ADS. Kartais šie požymiai gali pasireikšti dėl kitų priežasčių - gyvenimo pokyčių, netekties, smurto ar patyčių. Įprastai ADS diagnozuojamas, kai požymiai trukdo adaptuotis bendruomenėje, socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Tačiau jei vaiko aktyvumas ar išsiblaškymas netrukdo jam prisijungti prie bendraamžių aplinkos - drauge bendrauti ir mokytis, vargu ar jam aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.

Kaip padėti vaikui su ADS?

Pirmiausia, būtina kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, kurie, nustatę diagnozę, sudarys individualų pagalbos planą. Vaikai su ADS dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems. Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo.

Praktiniai patarimai tėvams ir specialistams:

• Pasirūpinkite, kad vaiką kuo mažiau blaškytų aplinka. Jei jis dirba prie stalo, pasistenkite, kad ant stalo būtų tiktai tai, kas būtina užduočiai atlikti.
• Jei pateikiamos instrukcijos, jos turėtų būti paprastos ir lengvai įsimenamos.
• Negailėkite laiko užduotims atlikti.
• Leiskite vaikui judėti, sportuoti - jei yra galimybė, paskatinkite juos lankyti judrius būrelius. Pasirinkite tokias sportines veiklas, kurios vaikui įdomios.
• Nevenkite psichologo pagalbos, jei yra galimybė, leiskite vaikui lankyti grupinius socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus.
• Leiskite vaikui ką nors sukti, maigyti rankose ar kraigalioti ant popieriaus lapo per pamokas.
• Pastebėkite ir pagirkite tinkamą/gerą vaiko elgesį (pavyzdžiui, jei jis atliko užduotį iki galo). Svarbu, kad vaikas žinotų, už ką jis gali būti papildomai skatinamas.
• Reaguokite į netinkamą elgesį iškart ir pastoviai.
• Skaidykite informaciją. Leiskite daryti pertraukas.
• Koreguokite aplinką. Darykite patikslinimus.
• Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamąjį ryšį.
• Stebėkite, kas blogina situaciją.
• Įtraukite fizinį aktyvumą. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
• Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
• Imkitės prevencijos.

Tėvams naudinga išmokti ir praktikuoti technikas, kurios moko vaikus prisiimti atsakomybę už savo elgesį, rasti sprendimus tvarkytis su vaiko užmaršumu, impulsyvumu, užduočių neužbaigimu, motyvacijos trūkumu ir hiperaktyvumu.

Specifiniai metodai

• Technika „Būk robotas“: Tėvai apsimeta robotu, kai vaikas atsikalbinėja, elgiasi ar kalba piktai ir nepagarbiai arba ignoruoja prašymus.
• Pozityvi kalba: Rekomenduojama tėvams būti labiau bendradarbiaujančiais ir dažniau naudoti pozityvų kalbėjimą su savo vaiku. Pavyzdžiui, vietoj „tu turi padaryti…“ sakyti „tu galėtum padaryti…“ arba „padėtum, jei padarytum…“, vietoj „tu negali daryti…“ sakyti „būtų geriau, jei tu padarytum …“.
• Motyvacijos skatinimas: Vaikai su ADS mėgsta, kai jiems sekasi. Dažniausiai jie motyvuoti rinkti taškus, gauti privilegijas ar pastiprinimus už gerą elgesį.
• Jėgos žaidimų vengimas: Svarbu prisiminti, kad jėgos žaidimų nei viena pusė nelaimi. Jų reiktų vengti. Susidūrus su tokia situacija, tėvai turėtų paaiškinti savo poziciją vaikui ar paaugliui ir nebesileisti į diskusijas ta tema.
• Humoras vietoj pykčio: Tam, kad vaiko darbai būtų atlikti, rekomenduojama vietoj pykčio naudoti humorą. Humoras padeda labiau nei pyktis. Juokas yra labai geras įrankis padedantis pabaigti užduotį ar darbą.
• Sugebėjimų pamatai: Rekomenduojama vaiką mokinti organizacinių, savireguliacijos ir socialinių įgūdžių ir tai turėtų būti daroma palaipsniui.
• Užuominų davimas: Tėvams svarbu žinoti, kad vaikams ir paaugliams su ADS reikia padėti išlikti prie užduoties ir pabaigti darbą. Daugumai vaikų ir paauglių su ADS reikia stebėjimo ir reguliarių užuominų.
• Struktūra ir planavimas: Vaikai su ADS mėgsta žinoti, ko gali tikėtis ir daro ką gali, jei tėvai laikosi kasdieninės struktūros. Bendras šeimos veiklų kalendorius ir rytiniai laukiančios dienos veiklų aptarimai gali būti labai naudingi vaikams.
• Dėmesinga tėvystė: Dėmesinga tėvystė - tai buvimas su savo vaiku esamoje akimirkoje. Tai gebėjimas priimti vaiką tokį, koks jis yra net tada, kai jo elgesys būna nepriimtinas.

Pavyzdžiui, plaukikas, olimpinis čempionas Michael Phelps - dar vaikystėje, siekdami suvaldyti ADS sąlygotą jo aktyvumą ir energingumą, tėvai paskatino jį lankyti plaukimo baseiną. Ir šie jo asmenybės bruožai padėjo jam pasiekti pasirinktos sportinės veiklos aukštumų.

Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų.

tags: #aktyvumo #ir #demesio #sutrikimas #vaiku #psichiatrija

• Gimimo data ir karjera
• Iššūkiai ir nauja pradžia
• Išmokos suaugusiųjų centre
• Vaikų katechezės: istorinės apžvalgos ir ateities perspektyvos
• Panevėžio ikimokyklinio ugdymo įstaigos