Lietuvoje kasmet gimsta apie 2 000 neišnešiotų naujagimių, kas sudaro apie 5-6 proc. visų gimusių kūdikių. Pasaulyje šis skaičius yra didesnis - neišnešiotas gimsta kas dešimtas kūdikis.
Pirmieji iššūkiai: šokas ir neapibrėžtumas
Klaipėdietė Simona Šliogerienė dukrytės susilaukė 25-ąją nėštumo savaitę - naujagimė nesvėrė nė kilogramo. „Dėkojame Dievui, kad viskas laimingai baigėsi. Žinoma, tai išgąsdina. Esu bendravusi su tikrai daug mamų, tačiau nesutikau nė vienos, kurios tokia situacija neišgąsdintų“, - pasakoja Simona. Daugelis tėvų, susidūrę su neišnešioto naujagimio gimimu, patiria didžiulį šoką. Negalėdami paimti naujagimio ant rankų, stebėdami jį inkubatoriuje, apraizgytą laidais ir prijungtą prie gyvybę palaikančių aparatų, tėvai jaučia nerimą ir nežinomybę dėl ateities. „Labiausiai šokiruoja tai, kad neturi informacijos, kas bus su vaiku. Kai jis gimęs sveria iki kilogramo, pradedi klausti, ar tokie vaikai išgyvena. Kiekvienam tėvui labai svarbu žinoti, ar jo vaikas gyvens, vėliau kyla kiti klausimai - kaip jis gyvens, kokia jo sveikatos būklė, ar jis matys, girdės, vaikščios, kalbės“, - dalijasi patirtimi viena mama.
Viena iš ankstuką auginusių mamų prisimena: „Iš pradžių buvo panika. Tai - kaip siaubo filmas, kai suvoki, kad nieko negali padaryti - nei jokia tabletė, nei injekcija, niekas nebesustabdys gimdymo. Vos po valandos vaikelis jau buvo gimęs“. Pirmoji naktis po neišnešioto kūdikio gimimo dažnai būna pati sunkiausia. „Pamačius kūdikį, nieko iš pradžių nesupranti - jis inkubatoriuje, aplinkui - laidai, adatos, tarp laidų matyti tik kojinytės ir sauskelnės“, - pasakoja ji.
Tėvų stiprybė ir pozityvumas
Nepaisant pirminio šoko ir baimės, daugelis tėvų randa savyje jėgų ir pozityvumo, kad galėtų padėti savo mažyliams augti. „Nebuvau iš tų, kurios puola į neviltį, turėjau labai daug pozityvo, galbūt dėl to, kad su vyru buvome ir tebesame labai pozityviai nusiteikę tėvai. Pamatę savo mažylę džiaugėmės ir kuo labiau stengėmės, kad ji augtų sveika ir laiminga“, - šypsodamasi kalbėjo Simona. Ji pabrėžia, kad svarbu tikėti, jog viskas bus gerai, ir niekada neleisti vaikui jausti, kad mama juo nepasitiki. „Mama turi pasitikėti“, - teigia ji. Simona niekada neverkė prie inkubatoriaus, nesakė, kokia nelaiminga, priešingai - galvojo, kokia laiminga, kad dukrytė gyva ir auga sveika.
Sveikatinimo procedūros ir tėvų aktyvumas
Neišnešiotukai dažnai susiduria su kvėpavimo problemomis, jiems reikalingos ir labai svarbios sveikatinimo procedūros. „Reikia patiems tėvams domėtis, kaip treniruoti, mankštinti vaiką. Valstybė remia tam tikrą skaičių masažų, mankštų kursų, tačiau ir tėvai privalo patys būti smalsūs, kelti klausimus, patys lavintis, mokytis. Tai yra iššūkis, nes tėvams reikia įdėti labai daug pastangų“, - sako Simona.
Viena mama dalijasi patirtimi, kad sulaukė prieštaringų nuomonių: „Net buvome sulaukę tokių kalbų, kad nieko nedarytume. Sakė "palikit vaiką ramybėje, leiskit jam vystytis ir augti taip, kaip jam natūraliai išeina", o kiti priešingai - sakė daryti viską, ką tik galime, neužleisti, nes vėliau gali būti liūdnų pasekmių.“ Specialistai, dirbantys su neišnešiotais vaikais, pataria daryti viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta vėlesnių sutrikimų ir komplikacijų.
Pagalba ir parama neišnešiotukų šeimoms
Visoje Lietuvoje veikia tėvus, auginančius ankstukus, vienijančios asociacijos "Neišnešiotukas" suburta paramos grupė, tėvai buriasi ir socialiniuose tinkluose. „Klausimai tie patys - klausia istorijos, kaip buvo mums, kodėl taip atsitiko. Tai turbūt yra noras sustiprinti save dvasiškai, rasti ramstį, stengiamasi galvoti, kad ir jiems viskas bus gerai“, - pasakoja viena mama.
Asociacija "Neišnešiotukas" nuo 2014 metų glaudžiai bendradarbiauja su fondu „Gerų darbų dirbtuvės“ ir jo paramos projektu „Ankstukai“, siekdama padėti neišnešiotiems naujagimiams ir jų šeimoms. Per šiuos metus buvo įgyvendinta daug nacionalinių ir tarptautinių projektų, tarp jų ir pirmoji šalyje nacionalinė iniciatyva „Auginu Lietuvą“ su edukacine mokymų platforma. Asociacija taip pat prisideda prie inovatyvios įrangos įsigijimo ligoninėms, rengia mokomąjį turinį apie kūdikio netektį, investuoja į psichologinę ir emocinę pagalbą šeimoms.
„Anksčiau laiko gimusiems naujagimiams laikas ligoninėje ypatingai svarbus. Tėvų buvimas ligoninėje kartu su naujagimiu ir jų įsitraukimas į vaikelio priežiūrą yra būtinas. Dėl jo trumpėja neišnešiotų naujagimių gydymo laikas ligoninėje, gerėja jų raida, formuojasi tvirtesnis ryšys tarp tėvų ir vaikų. Lygiai dėl tos pačios priežasties, mamos ir tėčiai patiria mažiau streso bei depresijos simptomų. Todėl darome viską, kad mūsų šalies ligoninėse būtų užtikrinama ne tik visa reikiama medicininė pagalba, bet ir emocinė parama šeimoms, kurios susilaukė neišnešiuko“, - dėsto asociacijos atstovai.
Medicininė priežiūra ir pažanga
Anot R. Tamelienės, po nepriklausomybės atkūrimo neišnešiotų naujagimių priežiūra nuolat tobulėja. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatalogijos centro direktorė Nijolė Drazdienė pažymi, kad neišnešioto naujagimio organizmo sistemos dar nėra susiformavusios, kad išsilaikytų be pagalbos. Lietuvoje siekiama, kad patys sudėtingiausi neišnešioti naujagimiai gimtų perinatologijos centruose Kaune ir Vilniuje. Čia vaikui siekiama sukurti kuo panašesnę aplinką į gimdos, valdomas jo kvėpavimas, skiriami specialūs vaistai. Visose Lietuvos ligoninėse gydytojai stengiasi laiku nukreipti motinas, kad tokie kūdikiai gimtų būtent ten. O kai neišnešiotukas visgi gimsta kitoje ligoninėje, jis yra iš karto specialiu automobiliu pervežamas į Kauną ar Vilnių.
Kauno ir Vilniaus perinatalogijos centruose yra įrengti specialūs kabinetai, kuriuose stebimi visi naujagimiai, gimę anksčiau negu 32 nėštumo savaitę. N. Drazdienė sako, kad tai, kaip greitai neišnešiotukas pasivys bendraamžius, priklauso nuo jo gimimo laiko: 35-36 nėštumo savaitę gimę naujagimiai tai padarys greitai, o 24-28 savaitę gimusiems neišnešiotukams procesas užtruks ilgiau, tyko ir daugiau pavojų.
„Mes siekiame ne tik to, kad vaikas gimtų gyvas ir išgyventų, bet ir kad jo organizme neliktų ilgalaikių pokyčių. Didelės dalies tokių pokyčių galima išvengti tinkamai prižiūrint vaiką pirmaisiais jo gyvenimo metais. Padeda ir mankštos, ir kineziterapija, ir vaistai. Svarbiausia, kad šeima ir medikai būtų viena komanda, siekianti vieno tikslo. Tėvai turi dalintis visais pastebėjimais apie vaikų vystymąsi su gydytojais, dalintis savo abejonėmis, vykdyti gydytojų nurodymus“, - pabrėžia N. Drazdienė.
| Gimimo svoris (g) | Išgyvenamumas (pirmieji metai po nepriklausomybės atkūrimo) | Išgyvenamumas (šiuo metu) |
|---|---|---|
| < 1000 | 12% | 57% |
| 1000-1499 | 48% | 94% |
Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena
Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Ši diena skirta didinti visuomenės informuotumą apie neišnešiotų naujagimių problemas, skatinti paramą jiems ir jų šeimoms, bei pagerbti medicinos personalą, dirbantį šioje srityje. Visada šalia neišnešioto kūdikio yra jo mama. Anksčiau laiko pagimdžiusios moterys dažniau susiduria su psichologiniais sunkumais - nerimu, depresija, potrauminiu stresu. Tik nedidelė dalis gauna reikalingą psichologinę pagalbą.
Visoje Lietuvoje veikia tėvus, auginančius ankstukus, vienijančios asociacijos "Neišnešiotukas" suburta paramos grupė, tėvai buriasi ir socialiniuose tinkluose. Klausimai tie patys - klausia istorijos, kaip buvo mums, kodėl taip atsitiko. Tai turbūt yra noras sustiprinti save dvasiškai, rasti ramstį, stengiamasi galvoti, kad ir jiems viskas bus gerai. Kol nesame susidūrę, net nepagalvojame, kiek šalia gali būti žmonių, kurie yra gimę anksčiau 9 mėnesių.
Asociacijos "Neišnešiotukas" prezidentė Asta Radzevičienė, pati susilaukusi neišnešiotos dukros, pasakoja: "Mano dukra gimė 26-tą savaitę ir svėrė 960 g. Tą dieną pas ginekologę atvykau planuotam kontroliniam apsilankymui, tačiau iškart buvau išsiųsta į ligoninę. Dukrelė gimė per dvi valandas. Tai buvo absoliutus šokas, o vėliau prasidėjo laukimas - per pirmąsias valandas buvo neaišku, ar ji išgyvens. Tarp mirties ir gyvybės kabėjome dar apie tris savaites."
„Niekada neverkiau prie inkubatoriaus, niekada nesakiau, kokia esu nelaiminga. Priešingai - galvojau, kokia esu laiminga, kad dukrytė gyva ir auga sveika“, - šypsosi Simona.
Vis dėlto, pasak psichologės Mildos Kukulskienės, neišnešiotukų mamos kartais linkusios save nepagrįstai kaltinti dėl šios situacijos ir vis ieškoti atsakymo: „Kodėl taip atsitiko būtent man?“ Fizinis ryšys su kūdikiu, ypač „kengūravimo“ metodas (oda prie odos kontaktas), yra labai svarbus tiek kūdikio raidai, tiek mamos emocinei būklei.
Kaip įvardino šio tyrimo dalyvės, fizinis ryšys su kūdikiu joms buvo geriausias vaistas, bene vienintelis ir pagrindinis įrankis, kuriuo motina gali padėti savo kenčiančiam kūdikiui.
Visose Lietuvos ligoninėse gydytojai stengiasi laiku nukreipti motinas, kad tokie kūdikiai gimtų būtent Kaune ar Vilniuje, kur yra įrengti specialūs kabinetai neišnešiotų naujagimių stebėjimui.
Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ planuose - nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ stiprinimas, siekiant šviesti visuomenę ir teikti kompleksinę pagalbą šeimoms, susilaukusioms neišnešiotų kūdikių.
R. Tamelienė pažymi, kad labai svarbu šviesti visuomenę ir informuoti apie neišnešiotus naujagimius. Pasak jos, kol kas nėra būdų sulaikyti priešlaikinį gimdymą ir medikai įtakos gali turėti tik maždaug 5 proc. atvejų. Ankstukai pasibeldžia netikėtai ir keičia gyvenimus. Šiais mažaisiais stebuklais rūpinasi neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“.
tags: #zodziai #apie #neisnesiotus #kudikius
