Istorija apie tai, kaip Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Ignaco Lauciaus žmona Bronislava Lauciuvienė, tuo metu vadovavusi Klaipėdos miesto bibliotekai, bibliotekos kieme įkūrė privatų viešbutį, sukėlė daug klausimų. Nors biblioteka yra vieša įstaiga, o sklypas, kuriame pastatytas viešbutis, yra privatus, veiksmas vyksta Klaipėdos senamiestyje, kur žemės privatizuoti negalima. Vis dėlto sklypas buvo privatizuotas, o UAB „Pelėda“, valdomas B. Lauciuvienės, įsipareigojo dešimt metų mokėti po mažiau nei 8000 litų.
Bronislava Lauciuvienė, vadovaudama bibliotekai, bibliotekos erdvėje sukūrė verslą - UAB „Pelėda“. Pradėjusi nuo kavinės, ji vėliau ėmėsi valdyti viešbutį, matomą pro jos darbovietės langus. Tai kelia klausimų dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo.
Prie šio verslo atsiradimo prisidėjo ir Justas Laucius, B. ir I. Laucių sūnus. Dar ne būdamas prokuroru, jis jau ėjo UAB „Pelėda“ direktoriaus pareigas. Tai kelia abejonių dėl jo vėlesnės karjeros ir galimų interesų konfliktų.
Buvęs paminklotvarkininkas Naglis Puteikis, nagrinėjęs LNK laidos „Paskutinė instancija“ surinktą medžiagą apie viešbučio atsiradimą, atkreipė dėmesį į dokumentuose matomą UAB „Pelėda“ direktorės ir savininkės B. Lauciuvienės, bibliotekos direktorės ir prokuroro žmonos, bei jos sūnaus, buvusio UAB „Pelėda“ direktoriaus, ryšius.
Nors B. Lauciuvienė, paprašyta paaiškinti viešųjų ir privačių interesų rezginį, atsisakė komentuoti, teigdama, kad „Mano parašas nieko nereiškia. Yra institucijos, kurios šitą darbą dirba, daugiau aš tos temos nenoriu su jumis tęsti, aš atostogauju!“, Nacionalinės žemės tarnybos specialistė patvirtino, kad sklypas, parduotas prokurorienės valdomam UAB'ui, yra nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, kur parduoti negalima.
Sprendimą parduoti Klaipėdos senamiesčio žemę B. Lauciuvienės UAB'ui priėmė tuometė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė. Ignaco Lauciaus viešų ir privačių interesų deklaracijoje žmona minima du kartus: kaip bibliotekos direktorė ir kaip UAB „Pelėda“ savininkė. Prokuroras deklaracijoje nurodė, kad interesų konfliktas „galimas UAB veikloje priėmus kokius nors neteisėtus sprendimus“. Tačiau, pasak žurnalistų, konfliktas įvyko.
N. Puteikis taip pat pastebėjo, kad viešbutis pastatytas savivaldybei priklausiusio garažo vietoje be tinkamo pagrindo. Klaipėdos meras, paklaustas apie tai, teigė, jog pats asmeniškai nieko neleidžia, o UAB „Pelėda“ valdo privatų viešbutį.
Eksperimentas, kai žurnalistai pareiškė norą gauti panašų sklypą Klaipėdos senamiestyje, parodė, kad norint tai padaryti, reikia turėti itin gerus ryšius. N. Puteikis ironiškai vardijo, kad reikėtų tapti bibliotekos direktore, turėti ryšių su apskrities viršininku ir Klaipėdos meru, ir dar tokių ryšių, už kuriuos Italijoje būtų baudžiama.
Generalinės prokuratūros atstovė spaudai atsisakė priimti pranešimą apie galimą nusikaltimą, teigdama, kad tai „privatūs reikalai“. Dokumentai ir prašymas ištirti situaciją buvo nugabenti į Generalinę prokuratūrą, kur buvo pažadėta ištirti.
Justo Lauciaus karjera prokuratūroje
Justas Laucius, būdamas jaunystėje susijęs su UAB „Pelėda“, vėliau padarė sėkmingą karjerą prokuratūroje. Nida Grunskienė, generalinė prokurorė, gyrė jį kaip profesionalų, iniciatyvų vadovą, matantį tobulintinas sritis ir aktyviai ieškantį problemų sprendimo būdų. Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija įvertino jo aukštą profesinę kvalifikaciją, dalykiškumą, atsakingumą ir vadovavimo patirtį. J. Laucius prokuratūroje pradėjo dirbti 1993 m. ir ėjo įvairias pareigas, įskaitant tardytojo, prokuroro, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padalinių prokuroro, o 2017 m. buvo paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru.
Jis yra tyręs ir palaikęs valstybinį kaltinimą daugelyje rezonansinių bylų, tarp jų - organizuotų nusikalstamų susivienijimų, korupcijos bylas, šnipinėjimo bylą. Už nuopelnus tiriant organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylas, J. Laucius apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi ir kitais valstybiniais apdovanojimais.
Vis dėlto, praeityje kilo ir incidentų, susijusių su J. Lauciaus elgesiu. 2014 m. Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroro Dariaus Stankevičiaus gimtadienio pobūvyje J. Laucius, kaip teigiama, kumščiu smogė kolegai Virginijui Sabučiui, esą dėl nepagarbaus elgesio šokdindamas kolegos sutuoktinę. Prokurorai šį incidentą vadino „privačiu reikalu“.
Skandalas: paviešintas Justin Timberlake sulaikymo vaizdo įrašas
J. Laucius taip pat buvo iškėlęs privataus kaltinimo bylą dėl šmeižto ir įžeidimo Baltijos televizijos (BTV) laidos „Uogos. Žinios ir orai“ kūrėjams ir vedėjams, kurie pašiepė jį dėl skandalingos istorijos su 8 arų sklypo įsigijimu Klaipėdoje. Nors Generalinė prokuratūra pripažino, kad skiriant šį sklypą buvo pažeisti įstatymai, kaltas liko ne J. Laucius, o jam palankų sprendimą priėmusi Klaipėdos viršininko administracija.
Diskutuojama apie prokuratūros parlamentinės kontrolės ir atrankos į aukštus postus skaidrumo klausimus. Nors egzistuoja atrankos komisijos, generalinio prokuroro teisė pasirinkti kandidatą, nepaisant komisijos vertinimo, kelia abejonių dėl objektyvumo ir skatina diskusijas apie galimus interesų konfliktus ir subjektyvumą.
