Socialinių paslaugų teikimas globos namuose yra itin svarbi sritis, užtikrinanti tinkamą priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi.
Vis dėlto, šioje srityje egzistuoja nemažai trūkumų ir iššūkių, kurie neigiamai veikia paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines problemas, su kuriomis susiduria socialinių paslaugų teikėjai globos namuose, bei galimus sprendimo būdus.
Pagrindinės socialinių paslaugų teikimo problemos
Finansavimo trūkumas
Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria socialinių paslaugų teikėjai globos namuose, yra nepakankamas finansavimas.
Dėl ribotų biudžeto lėšų įstaigos negali užtikrinti tinkamos personalo kvalifikacijos, aprūpinti gyventojų reikiamomis priemonėmis ir organizuoti kokybiškų užimtumo programų.
Tai neigiamai veikia paslaugų kokybę ir gyventojų gerovę.
Personalo trūkumas ir kvalifikacija
Socialinių darbuotojų, slaugytojų ir kitų specialistų trūkumas yra dar viena opi problema.
Dėl mažų atlyginimų ir didelio darbo krūvio sunku pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.
Tai lemia, kad vienas darbuotojas turi prižiūrėti didelį skaičių gyventojų, o tai neigiamai veikia priežiūros kokybę ir individualų dėmesį kiekvienam asmeniui.
COVID-19 pandemija paveikė įvairias veiklos sritis, tačiau ypatingai išryškino sveikatos apsaugos bei slaugos sektorių problemas.
Beveik 98 proc. slaugos namų patiria sunkumų samdydami darbuotojus, o 73 proc. jaučia darbuotojų trūkumą.
Situacija sudėtinga ir Lietuvoje.
Slaugos sektorius išgyvena ne mažesnę krizę ir Lietuvoje.
Lietuvoje jau kurį laiką trūksta slaugytojų.
Skaičiuojama, kad jų reikėtų bent pora tūkstančių daugiau.
Tačiau, milžiniški krūviai, menkas atlyginimas ir pagarbos trūkumas atbaido jaunimą rinktis slaugytojo kelią.
„Šiemet pati inicijavau ir rengiau prezentaciją kolegiją baigusiems absolventams, kvietėme juos pas mus dirbti.
O slaugytojų krūviai iš tiesų didžiuliai.
„Slaugytojai iš tikrųjų dirba labai sunkų darbą, o atlyginimas ne visuomet atitinka to atlikto darbo sudėtingumą.
Reikia dirbti ir savaitgaliais, ir naktimis, ir švenčių dienomis, nes ligonis, sergantis žmogus, jis negali būti paliktas vienas.
Imami viršvalandžiai arba ieškoma papildomo darbo naktimis bei savaitgaliais.
Nors tai padeda prisidurti prie atlyginimo, atima daug jėgų.
Licencijuoti slaugytojai yra viena iš paklausiausių profesijų JAV.
Jie teikia slaugą visose įmanomose sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant ligonines, gydytojų kabinetus, ambulatorinės priežiūros centrus ir kvalifikuotos slaugos įstaigas.
Praėjusiais metais JAV dirbo apie 3 mln. slaugytojų.
Tai didžiausia sveikatos priežiūros specialistų kategorija ir penkta pagal dydį profesija šalyje.
Tačiau slaugytojų JAV reikia daugiau.
Slaugytojas Lietuvoje turėtų uždirbti bent 2 tūkst.
Pagal galiojančią tvarką senolis už gyvenimą ir globą turi atiduoti visą slaugos priežiūros pašalpą, jei tokią gauna, ir 80 procentų savo gaunamos pensijos.
Infrastruktūros būklė
Daugelio globos namų infrastruktūra yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.
Pastatai yra prastos būklės, trūksta specialios įrangos, pritaikytos žmonėms su negalia.
Tai apsunkina priežiūrą ir mažina gyventojų komfortą.
Patikrinimų metu nustatyta, kad nepritaikyta vidaus ir lauko infrastruktūra riboja gyventojų judėjimą.
Socialinė izoliacija ir užimtumo stoka
Globos namuose gyvenantys asmenys dažnai jaučiasi socialiai izoliuoti ir atskirti nuo visuomenės.
Trūksta galimybių dalyvauti socialiniame gyvenime, bendrauti su artimaisiais ir užsiimti mėgstama veikla.
Užimtumo stoka taip pat yra didelė problema, nes gyventojai neturi galimybių realizuoti savo potencialą ir jaustis naudingais.
Viena ryškiausių problemų socialinės globos namuose - nepakankamas gyventojų savarankiškumo ugdymas.
„Savarankiškumo ugdymas dažnai vykdomas nenuosekliai, o kai kuriais atvejais jam skiriama per mažai dėmesio“, - sako dr. E.Leonaitė.
Gyventojams, kurių veiksnumas nėra apribotas, dažnai neleidžiama aktyviai dalyvauti rinkimuose, o praktiniai įgūdžiai - naudotis viešuoju transportu, lavinti buities, finansinio ir skaitmeninio raštingumo kompetencijas - dažnai neugdomi.
Kontrolierė pabrėžia, kad savarankiškumo ugdymas turi tapti nuosekliu ir sistemingu procesu, įtraukiančiu tiek gyventojus, tiek darbuotojus.
Dar viena problema - užimtumo ir prasmingos kasdienės veiklos stoka.
Socialinių paslaugų poreikio nustatymo trūkumai
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Metodika.
Socialinis darbuotojas arba Įstaigos socialinis darbuotojas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos privalo įvertinti ir nustatyti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį užpildydami socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą, patvirtintą Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
Jeigu reikalinga papildoma informacija, susijusi su asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimu ir nustatymu, šis terminas gali būti pratęsiamas iki 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos.
Asmens dienos ar ilgalaikės socialinės globos poreikis turi būti įvertintas ir nustatytas per 20 kalendorinių dienų, o trumpalaikės socialinės globos - per 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos.
Socialinis darbuotojas,Įstaigos socialinis darbuotojas arba Šeimos socialinis darbuotojas, įvertinęs ir nustatęs asmens socialinių paslaugų poreikį, pateikia asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo ir nustatymo išvadas (toliau - Išvados) Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriui (toliau - Skyrius).
Nepaisant nustatytų terminų, praktikoje pasitaiko atvejų, kai poreikio vertinimas užtrunka ilgiau dėl didelio darbo krūvio, specialistų trūkumo ar sudėtingų asmens situacijų.
Šioje srityje taip pat iškyla problemų, susijusių su biurokratiniais procesais ir sprendimų priėmimo trukme.
Nors teisės aktai nustato konkrečius terminus, praktikoje jie ne visada yra įgyvendinami.
Nepaisant formalaus skundų nagrinėjimo proceso, praktikoje asmenys dažnai susiduria su sunkumais, bandydami apginti savo teises.
Skundų nagrinėjimas gali užtrukti ilgai, o sprendimai ne visada būna palankūs pareiškėjams.
Socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimas, jų teikimo sustabdymas, atnaujinimas ir nutraukimas
Sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai): skyrimo ir nutraukimo, išskyrus mirties atveju, priima Skyriaus vedėjas; sustabdymo ir nutraukimą mirties atveju priima socialines paslaugas teikianti įstaiga.
Socialinių paslaugų teikimas, nesibaigus sprendime dėl sustabdymo nurodytam terminui, atnaujinamas gavėjui ar jo atstovui pateikus prašymą paslaugų įstaigai, įstaiga atnaujina paslaugas ir pateikia sprendimą Skyriui bei teikia paslaugas asmeniui tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo numatytos prieš sustabdant.
Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo: socialinę riziką patiriančiai šeimai, socialinę riziką patiriančiam vaikui ir jo šeimai priimamas ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų, nuo Šeimos socialinio darbuotojo Išvados pateikimo; asmeniui, rengiamam išvykti iš kitų įstaigų, taip pat asmeniui, kuris už jau gaunamas socialines paslaugas moka savo lėšomis, priimamas ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų nuo Socialinio darbuotojo arbaĮstaigos socialinio darbuotojo Išvadų pateikimo; asmeniui dėl socialinės globos skyrimo Globos namuose priimamas per 20 kalendorinių dienų, o dėl trumpalaikės socialinės globos skyrimo per 10 kalendorinių dienų nuo Socialinio darbuotojo arba Įstaigos socialinio darbuotojo Išvadų pateikimo.
Prieš apgyvendinant asmenį, kuriam skirta ilgalaikė socialinė globa, Globos namuose, Skyrius išrašo asmens siuntimą į Globos namus.
Trumpėja socialinių paslaugų skyrimo terminai.
Nuo šiol asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d.
Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo nuo 14 iki 10 k. d.
Naujovės socialinių paslaugų srityje
Pasikeitus Socialinių paslaugų įstatymui, vaikų dienos centrų finansavimas ir akreditavimas pereina į Savivaldybę.
Taip pat nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo pakeitimas, kuris leidžia savivaldai kartu su įstaigomis, turinčiomis licenciją, sudaryti sutartis, kad asmuo gautų dienos globos asmens namuose paslaugas.
Kitais metais jau nuo sausio 1-osios įsigalios Vaikų teisių pagrindų įstatymas, bus pradėtos teikti paslaugos vaikams, kuriems yra nustatytas apsaugos poreikis kartu su teisėtu vaiku atstovu.
Atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų.
Dėl socialinių paslaugų galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą.
Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.
Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustatantys subjektai
Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų poreikį nustato:
- Priekulės socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatoriai (toliau - Socialiniai darbuotojai) - asmenų (šeimų), dėl socialinių paslaugų besikreipiančių pirmą kartą;
- Įstaigos (viešosios ir biudžetinės) socialiniai darbuotojai taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės socialinis darbuotojas (toliau - Įstaigos socialiniai darbuotojai)- dėl socialinių paslaugų besikreipiančių pirmą kartą ir asmenų (šeimų), jau gaunančių socialines paslaugas, bei pasikeitus aplinkybėms ar asmens sveikatos būklei, socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu;
- socialiniai darbuotojai teikiantys socialinę priežiūrą šeimoms, patiriančioms socialinę riziką (toliau - Šeimos socialiniai darbuotojai) - šeimų, patiriančių socialinę riziką.
Atskirais atvejais, kai asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui vertinti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, Klaipėdos rajono savivaldybės meras gali sudaryti socialinių paslaugų poreikio vertinimo komisiją, kuri priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo.
Tyrimo tema ir darbo rezultatai
Daugelis pasaulio valstybių susiduria su žmonių senėjimu, ne išimtis ir Lietuva.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sparčiai vyksta senėjimo procesas, svarbu užtikrinti senų žmonių gyvenimo kokybę.
Todėl labai svarbu, kad būtų užtikrinta teikiamų socialinių paslaugų kokybė ir galimybė rinktis iš keleto socialinių paslaugų rūšių.
Senyvo amžiaus žmonės dažniausiai renkasi stacionarias globos įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.
Žmonės, kurie negali savarankiškai gyventi savo namuose ir tinkamai susitvarkyti savo buitį, o artimieji neturi galimybės padėti, renkasi globos įstaigas, pvz. senelių globos namus.
Tyrimo rezultatai parodė, kad senyvo žmogaus poreikius vis dėl to labiau atliepia savarankiško gyvenimo namuose suteikiamos paslaugos.
Nors paslaugas teikia tik viena socialinė darbuotoja ir jos padėjėja, o suteikiamų paslaugų skaičius yra žymiai mažesnis nei senelių globos namuose Savarankiško gyvenimo namuose gyvenantys senyvo amžiaus žmonės, norėtų turėti daugiau laisvalaikio užsiėmimų, vienas iš jų sportas, už suteiktas paslaugas sutiktų ir susimokėti.
Nei vienas iš apklaustųjų nemoka visos nustatytos kainos, dalį sumos kompensuoja savivaldybė.
Tačiau tik iš savarankiško gyvenimo namų visi apklaustieji teigė, kad mokama suma atitinka gaunamų paslaugų atžvilgiu, senelių globos namų apklaustieji gyventojai tuo abejoja.
Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimas kelia šiurpą: smurtas, prievarta ir orumo pažeidimai - vis dar kasdienybė žmonėms su negalia.
Atsitiktinai, be jokio išankstinio perspėjimo aplankytuose Prūdiškių socialinės globos namuose pasitiko švarios, tvarkingos patalpos ir šilta, jauki atmosfera.
„Mes neturime ko slėpti - visi, kas čia dirba, savo darbą dirba ne formaliai, o iš pašaukimo.
Ji akcentavo bendruomeniškumo svarbą: „Kai matai, kaip gyventojai šypsosi, ateina pasikalbėti, apkabina, supranti, kad einame teisingu keliu.
„Čia mums gera gyventi.
Nenorėtume niekur kitur.
„Buvo visko - smurto, pažeminimų.
Kai kurie darbuotojai gerdavo kartu su gyventojais, o vėliau ant mūsų rėkdavo.
Kartais taip bijodavome, kad net nedrįsdavome pakelti akių.
Kita prisiminė vaikystę, kupiną alkio, smurto ir baimės: „Mačiau tik girtą mamą ir alkoholį.
Ji į pieną pildavo degtinės, kad ilgiau miegočiau.
Būdavau tokia alkana, kad valgydavau žemę.
Vaikų namuose mane mušdavo, kartais atsikeldavau vidury nakties iš baimės.
Ji tęsė savo pasakojimą apie vėlesnes įstaigas: „Po to ėjau per kitas įstaigas, bet ten irgi nebuvo jokio pasigailėjimo, jokio supratimo.
Viena moteris prisiminė ankstesnes globos įstaigas, kuriose jos laisvė buvo griežtai kontroliuojama, o darbuotojų elgesys - bauginantis: „Buvau priversta valgyti tam tikru laiku, eiti miegoti pagal griežtą grafiką, viskas buvo reguliuojama iki menkiausių smulkmenų.
Darbuotojai rėkdavo, bardavo, kartais taip, kad širdis stodavo iš baimės.
Nebuvo kur pasislėpti, nebebuvo jokios ramybės.
Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimas kelia pagrįstą klausimą: ar tikrai globos įstaigos saugios žmonėms su negalia?
FRA daugiausia dėmesio skyrė tradicinėms globos institucijoms - dideliems socialinės globos namams ir psichiatrijos ligoninėms, kuriose gyventojai dažnai neturi galimybės kontroliuoti kasdienio gyvenimo.
Šiuo metu daugiau nei 1,4 mln.
Tyrimas išryškina įvairias smurto formas - nuo psichologinio spaudimo ir priverstinio gydymo iki fizinio, seksualinio smurto bei finansinio išnaudojimo.
Nepakankama priežiūra, darbuotojų trūkumas ir per dideli darbo krūviai sukuria tylos kultūrą, kurioje gyventojai neturi saugių būdų apie smurtą pranešti.
„Mes dažnai girdime tik fragmentus, tik kai kas nors ryžtasi pasakyti.
Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė atkreipia dėmesį į skundus, gautus dėl nepriežiūros socialinės globos namuose, gyventojų galimybių išeiti iš įstaigos, lankymo apribojimų ir informacijos neteikimo.
Šie skundai, nors ir pavieniai, padeda sudaryti platesnį vaizdą apie tai, kas vyksta įstaigose.
Anot Seimo kontrolierės dr. Erikos Leonaitės, viena ryškiausių problemų socialinės globos namuose - nepakankamas gyventojų savarankiškumo ugdymas.
„Savarankiškumo ugdymas dažnai vykdomas nenuosekliai, o kai kuriais atvejais jam skiriama per mažai dėmesio“, - sako dr. E.Leonaitė.
Gyventojams, kurių veiksnumas nėra apribotas, dažnai neleidžiama aktyviai dalyvauti rinkimuose, o praktiniai įgūdžiai - naudotis viešuoju transportu, lavinti buities, finansinio ir skaitmeninio raštingumo kompetencijas - dažnai neugdomi.
Kontrolierė pabrėžia, kad savarankiškumo ugdymas turi tapti nuosekliu ir sistemingu procesu, įtraukiančiu tiek gyventojus, tiek darbuotojus.
Privatumo užtikrinimas taip pat kelia daug rūpesčių.
Higienos patalpų pertvaros kartais yra perregimos, durų užraktai neveikia, darbuotojai ne visada pasibeldžia prieš įeidami į gyventojų kambarius.
Judėjimo laisvė ribojama dėl darbuotojų trūkumo ar kitų organizacinių priežasčių.
Sunkesnės sveikatos būklės gyventojai dažnai turi labai ribotas galimybes pabūti gryname ore.
Psichologų paslaugų trūkumas taip pat kelia didelį susirūpinimą.
Dr.
15min kreipėsi vilnietė, kurios mama jau kurį laiką dienas leidžia Vilniaus senjorų socialinės globos namuose.
„Mama apgyvendinta kambaryje, kuris neatitinka higienos normų, per plyšius languose pučia vėjas.
Labai mažai darbuotojų.
Bandžiau keletą kartų eiti į administraciją kalbėtis, tačiau tiek praėjusią, tiek užpraėjusią savaitę nepavyko rasti nei laikinai pareigas einančios direktorės, nei pavaduotojos, nei skyriaus vedėjos.
Nesuprantu, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė taip atsainiai žiūri į socialinių paslaugų teikimą, kodėl nėra naujo direktoriaus.
Gal čia kiti tikslai?
Vis dėlto didžiausią susirūpinimą, kaip teigia vilnietė, jai sukėlė kovo 17-osios nelaimė, kai įstaigoje mirė moteris - tai esą galėję būti irgi dėl personalo trūkumo ar net aplaidumo, nes socialinės globos namuose gyvenančių žmonių artimieji tarpusavyje dalijasi informacija, esą močiutė užduso nuo karšto vandens garų.
COVID-19 krizė dar labiau praretino socialinių darbuotojų gretas.
Su didžiausiais sunkumais susiduria globos įstaigos.
Čia trūksta valytojų, vairuotojų, medicinos personalo.
Įstaigos sako, kad problemas buvo galima numatyti ir anksčiau - socialinio sektoriaus darbuotojų trūkumas jaučiamas ne pirmus metus.
Į Šv. Juozapo globos namų pagalbos šauksmą viešojoje erdvėje atsiliepė per 15 savanorių.
Daliai personalo susirgus COVID-19, įstaigoje nebeliko kam dirbti.
Juozapo globos namuose trūksta darbuotojų, panevėžietė Tatjana Kalinauskienė panoro padėti.
Šv.
„Savanoriai įsitraukia į paprasčiausias organizacijai reikalingas logistikos paslaugas.
Pavyzdžiui, pristato vienkartinius indus.
Įsijungė į labdaros valgyklos maisto produktų į buities darbus, kurie gyvybiškai reikalingi, valymo, dezinfekcijos atlikimo“, - teigia Šv.
Pasak P.
„Sudarėme 7 papildomas darbo sutartis, o savanorių, kurie fiziškai prisideda vienokiais ar kitokiais darbais, atsiliepė per 15“, - sako P.
„Pavyzdžiui, kad slaugytojai, persirgę kovidu, galėtų greičiau grįžti į darbą, kad būtų laikomi persirgę bent po dešimties dienų, nes kol kas tas nėra reglamentuota.
Jie iškrenta iš darbo aplinkos tikrai labai ilgam laikui“, - teigia M.
„Situacija yra tikrai labai sudėtinga ir įtempta ne tik socialinės globos įstaigose, bet ypač jose.
Trūksta darbuotojų, trūksta socialinių darbuotojų, trūksta medicinos personalo.
„Į socialinės globos įstaigas reikėtų apie 80 savanorių, bet niekas nežino, kokie skaičiai bus rytoj.
Kuo daugiau - tuo geriau.
Tuomet galima trumpinti jų buvimo laiką“, - teigia D.
Socialinių paslaugų įstaigų vadovų asociacija sako, kad darbuotojų trūko ir prieš COVID-19 krizę.
O dabar jų poreikis išaugo beveik trečdaliu.
„Pastebime, kai yra atlaisvinamos darbo vietos, kartais konkursus tenka organizuoti kelis sykius, nes neatsiranda norinčių.
Jai pritaria ir Šv. Juozapo globos namų direktorius.
„Atsiranda žmonių, kurie gali dirbti būtent šitame sektoriuje, bet matome, jeigu valstybė neatkreips dėmesio į šį sektorių, darbdaviai ne visuomet pajėgs konkuruoti darbo rinkoje“, - teigia.
P. Šv.
„Mes dabar diskutuojame ir pagal biudžeto galimybes, kiek galėsime kelti jų koeficientų ribas, bet atlyginimai tikrai didės“, - sako M.
Amerikos sveikatos priežiūros asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. slaugos namų Jungtinėse Valstijose dirba nuostolingai.
Maždaug 60 proc. slaugos namų personalo padėtis pablogėjo būtent nuo 2022 m.
Tuo tarpu 1 118 ligoninių, t. y.
Situacija tapo dar labiau įtempta, kai 2022 m. kovo mėnesį beveik kiekviena valstija ėmėsi beprecedenčių veiksmų slaugytojų trūkumui spręsti.
„Įstatymų leidėjai visoje šalyje turi teikti pirmenybę ilgalaikei priežiūrai gyventojams ir darbuotojams, o tai prasideda nuo išteklių darbo jėgos problemoms spręsti skyrimo.
M.
Globos ir slaugos namų situaciją Lietuvoje taip pat paveikė COVID-19.
Kai kurie globos namai atlaisvėjo, tačiau dėl pandemijos naujų gyventojų neatvyko.
Kai kur situacija ir priešinga.
Veiklos mastai išaugo, o norinčiųjų apsigyventi - eilės.
Pavyzdžiui, Šiaulių Aukštelkės socialinės globos namai yra užpildę visas 220 vietas, neturi nė vienos laisvos, o laukiančiųjų sąraše - 10 asmenų.
Šiaulių miesto savivaldybės globos namų Stacionarios globos ir slaugos padalinyje Rėkyvoje vietų irgi nėra.
Prašymus ten apsigyventi yra pateikę 20 asmenų.
Tačiau galbūt situacija geresnė privačiuose globos namuose?
Moderniuose ir specializuotose privačiuose slaugos namuose eilės taip pat didžiulės nepaisant net kandančių kainų.
„Buvome bandę padaryti eilę, bet mirštamumas labai mažas pas mus, tai paskambinus pagal sąrašą, kada jau ateina ta eilė, visi jau būdavo kažkaip susitvarkę“, - teigia V.
tags: #personalo #trukumas #socialines #globos #namuose
