Ar jums teko pagalvoti, kodėl verta žindyti? Taip idealiai subalansuoti maisto, kaip gamtoje sukurtas motinos pienas, net ir būdami labai geri mitybos specialistai nesugebėtume sukurti. Kiekviena motinos pieno sudedamoji dalis atlieka tam tikrą funkciją. Jis lengvai virškinamas, skaidomas kūdikio organizme, teikia energijos, saugo nuo infekcijų ir kt. Tačiau žindymas ir motinos pienas vaikui suteikia ne tik mitybinę vertę, bet ir fizinį, emocinį saugumą. Jis labai reikalingas kūdikio asmenybės vystymuisi. Tačiau lygiai taip pat - ir mamai.

Įdomu ir tai, kad kiekvienos motinos pienas yra skirtingas. Net ir skirtingu paros metu jis kinta. Jeigu gimsta ankstukas - vėlgi motinos pienas yra skirtingas ir kitokios sudėties. Tokios, kokios reikia būtent prieš laiką gimusiam kūdikiui. Taigi, motinos pienas nėra pastovus, nuolat kintantis ir prisitaikantis būtent prie tam tikro vaiko tuometinių poreikių.

Žindymas naudingas ir mamai - žindant po gimdymo greičiau susitraukinėja gimda, ilgiau žindant mažesnė tikimybė susirgti krūties vėžiu, II tipo cukriniu diabetu, artritu, kiaušidžių, gimdos ar kasos vėžiu.

Motinos pieno sudėtis ir nauda

Motinos pienas yra tobulas maistas, turintis tinkamu santykiu visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis. Jos gaunamos iš motinos kraujo, atitekančio į krūtų liaukas, kur virsta pienu, o paskui galop tampa vaiko kraujo ir kūno dalelėmis.

Produktą įprasta vertinti pagal jame esančias maistingąsias medžiagas: baltymus, riebalus, angliavandenius. Tačiau pati svarbiausia ir gausiausia moters pieno sudėtinė dalis yra vanduo: juk be jo net gyvybė būtų neįmanoma. Vandens reikia, kad kraujas būtų skystas ir tekėtų kūno gyslomis, kad ląstelių citoplazmoje vyktų medžiagų apykaita ir kad su šlapimu pasišalintų atliekos. Piene sudarydamas apie 88-90 procentų viso tūrio, vanduo numalšina kūdikio troškulį net ir karščiausią dieną.

Skirtingai nuo karvės pieno, kuriame vyrauja sunkiai virškinamas ir lėtai įsisavinamas varškės baltymas kazeinas, moters piene daugiau yra vandenyje tirpių baltymų albuminų, kurie labai lengvai įsisavinami iš žarnyno į kraują. Tad nenuostabu, kad žindomas kūdikėlis nori valgyti dažnai, nes greitai suvirškina ir vėl guvus, o vaikelio, pagirdyto karvės pieno mišiniu, skrandis ilgam apkraunamas darbu, smegenų veikla prislopsta, nes energija sutelkiama sunkiam virškinimui.

Riebalai ir angliavandeniai

Motinos pieno riebumas pirmiausia priklauso nuo kūdikio poreikių. Naujagimiui skirtame priešpienyje riebalų yra tik 2 procentai, o jau subrendusiame piene, pavyzdžiui, penkioliktąją dieną - vidutiniškai 4 - 4,5 procentų. Naktį, kai kūdikis daugiau laiko praleidžia miegodamas - ir mamos pienas būna liesesnis, o dieną - riebesnis. Žindymo pradžioje, kai vaikui gyvybiškai svarbiau pirma atsi-gerti, pienas liesesnis, o baigiant, dėl sotumo - riebesnis, net iki 4-5 kartų. Todėl neteisūs, kurie pravardžiuoja moters pieną skystu melsvu vandenėliu, nes, bandydami jį patikrinti ištraukdami rankomis ar pientraukiu, būtent ir pamato tą liesesnįjį pradinį pieną.

Moters pieno riebalai ypatingi. Dėl jų žindomų kūdikių poodis yra tvirtesnis ir stangresnis negu mišiniais maitintųjų.

Pagrindinis moters pieno angliavandenis yra pieno cukrumi vadinama laktozė. Tai yra disacharidas, sudarytas iš dviejų monosacharidų - galaktozės ir gliukozės. Galaktozė reikalinga sintezei galaktolipidų, kurie būtini centrinės nervų sistemos vystymuisi. Bet pirmiausia laktozė yra lengvai ir greitai panaudojamos energijos šaltinis, ypač tinkama smegenų veiklai. Dėsninga, kad kuo didesnės yra žinduolių rūšies smegenys, tuo daugiau laktozės yra piene.

Vitaminai ir mineralai

Jei išgirsite ką nors postringaujant, kad motinos piene yra nedaug kai kurių vitaminų ir mineralų, todėl esą kūdikiui reikia maisto papildų, neskubėkite jų pirkti ir duoti vaikeliui. Daugiau nebūtinai reiškia geriau. Organizmui reikalinga įvairių medžiagų pusiausvyra. Normalus jų derinys yra motinos piene.

Štai, pavyzdžiui, geležies, kuri būtina kraujo hemoglobinui susidaryti, motinos piene išties nėra daug - tik 40 mcg/100 ml pieno. Kalcio daugiau yra karvės piene, bet žmogaus kūdikio organizme jis blogai įsisavinamas - tik 25 procentus, o iš motinos pieno kūdikio žarnyne absorbuojami 67 procentai kalcio. Kalcis svarbus kaulų ir dantų tvirtumui. Tačiau kalciui patekti į tas struktūras reikalingas ir vitaminas D. Šis vitaminas pasigamina kūdikio odelėje, jei saulėtą dieną jis pabūna lauke.

Jei mama normaliai maitinasi, jos piene yra užtenktinai B grupės vitaminų ir vitamino C. Verta žinoti, kad šis svarbus vitaminas nėra kaupiamas motinos kūne, taigi jo reikia gauti kartu su maistu ar papildais kiekvieną dieną.

Žindymo privalumai ir kūdikio vystymasis

Sparčiausiai auga naujagimis. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomų kūdikių svoris auga greičiau negu tokį pat mišinių kiekį išgeriančių dirbtinai maitinamų bendraamžių kūno masė. Nenuostabu, juk motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau įsisavinamas nei mišiniai. Vėliau, kūdikio virškinimo sistemai bręstant, jau ir iš mišinių jis geba pasisavinti daugiau maisto medžiagų.

Žindomus kūdikius nuo persivalgymo (ir nuo įpročio tai daryti visą gyvenimą) bei nutukimo saugo pats motinos pienas: žįsdamas kūdikis iš pradžių gauna liesesnį ir saldesnį pradinį pieną, o galinis riebesnis pienas, kuris ir suteikia sotumo jausmą, yra ir mažiau saldus, todėl ir kūdikis žinda vis lėčiau ir ne taip energingai.

Pirmieji apie tyrinėjimus, bylojančius, kad kūdikystėje žindyti vaikai geriau vystosi protiškai negu maitinti dirbtinai, Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai paskelbė 1929 m. Daugelis aplinkybių lemia vaiko vystymąsi ir intelektą. Tai sudėtingos biologinių-genetinių, šeimos aplinkos ir socialinių-ekonominių faktorių sąveikos rezultatas. Geresnės gyvenimo sąlygos suteikia motinai daugiau laiko ir galimybių bendrauti su vaiku, o aukštesnis pačios motinos intelektas ir išsilavinimas tą bendravimą daro įvairesnį, turiningesnį. Brandžios asmenybės moterys keliskart dažniau renkasi kūdikio maitinimą krūtimi, o ne iš buteliuko. Tai liudija rezultatai tyrimų, atliktų ne tik Amerikoje ar Anglijoje, bet ir Lietuvoje.

Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai, tyrę maitinimo įtaką neišnešiotų labai mažo gimimo svorio vaikų protiniam vystymuisi, nustatė, kad aštuonerių metų amžiuje intelekto koeficientas buvo vidutiniškai dešimčia balų aukštesnis tų, kurie naujagimystėje maitinti motinos pienu. Tai, jog pirmosiomis gyvenimo savaitėmis jie buvo laikomi inkubatoriuje ir maitinami per zondą, leidžia manyti, kad vystymosi pranašumą sąlygojo taip pat ir biologiniai paties motinos pieno faktoriai.

Priešpienis ir pereinamasis bei brandusis pienas

Po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis. Šis tirštas, lipnus skystis dažnai vadinamas „skystuoju auksu“ - ne vien tik dėl gelsvos ar geltonos spalvos, bet ir dėl savo savybių: jis labai svarbus maitinant ir nuo neigiamo poveikio saugant trapius ir pažeidžiamus naujagimius.

Pirmąją (pirmąsias) paras po gimdymo išsiskiria vos iki 40-50 ml priešpienio, dažnai - ir dar mažiau. Priešpienyje yra daugiau antikūnų, baltųjų kraujo kūnelių: jie svarbūs apsaugai nuo infekcijų, kai kūdikis iš beveik sterilios aplinkos patenka į terpę, kurioje gali būti patogeninių mikroorganizmų. Priešpienis tam tikra prasme veikia kaip vidurius laisvinantis maistas, padedantis iš žarnyno greičiau pasišalinti mekonijui - pirmosioms naujagimio išmatoms, sudarytoms iš kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų ir kt.

Priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), iš gelsvos į vis baltesnę kinta ir jo spalva. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečiąją gyvenimo parą jau yra maždaug graikinio riešuto dydžio, o vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno. Pereinamajame piene daugiau riebalų, kalorijų ir laktozės (natūralaus cukraus), todėl tai idealus maistas greitai augančiam naujagimiui.

Praėjus apie dviem savaitėms nuo gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Taigi, svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik atsigertų, bet gautų ir riebesnio, sotesnio pieno.

Žindymas ir jo svarba neišnešiotiems kūdikiams

Jau nuo seno žinoma, kad pats geriausias maistas kūdikiui - motinos pienas, o neišnešiotam, nebrandžiam kūdikiui jis yra gyvybiškai svarbus. Gamtos sutvarkyta taip, kad neišnešioto naujagimio motinos pienas yra kitoks nei laiku gimusio: skiriasi baltymų ir riebalų santykis, yra daugiau antikūnų (apsauga nuo infekcijos), pienas lengviau pasisavinamas ir virškinamas, nes turtingas fermentų.

Patyrusi priešlaikinį gimdymą moteris išgyvena stiprią emocinę traumą: ji ne tik nebūna moraliai pasiruošusi vaikelio atėjimui, bet ir netenka pirmųjų ,,kūnas ant kūno“ potyrių su naujagimiu. Visa tai apsunkina pirmojo pienelio atsiradimą. Tokiu momentu svarbu gauti ne tik tinkamą pagalbą iš žindymo specialistų, naujagimį prižiūrinčio personalo, bet ir artimųjų palaikymą.

Fiziškai krūtys pieno gamybai pasiruošia jau 20-tąją nėštumo savaitę ir placentos išėjimas ,,įjungia“ pieno gamybą. Oksitocinas, dar žinomas kaip meilės hormonas, ir plaktacinas,- du hormonai, kurie reikalingi, kad ,,įjungtas“ procesas nesustotų: kaip tik įmanoma greičiau stenkitės pamatyti savo naujagimį. Vėl su juo susitikus, žinoma, atsiras baimės ir nežinomybės jausmas, tačiau tai pradės gamintis ,,meilės“ hormonui; labai gerai pieno gamybą stimuliuoja kengūros metodas. Net ir neilgas kontaktas gamins oksitociną ir plaktaciną.

• - būkite šalia savo naujagimio,- kaip tai įmanoma dažniau;
• nufotografuokite ir paprašykite personalo, kad patrintų vatos gabalėliu Jūsų naujagimį, vaizdas ir naujagimio kvapas padės gamintis pieneliui;
• pasirūpinkite savimi - paprašykite mylimojo ar artimųjų pamasažuoti kaklą ir pečius;
• turėkite šalia puodelį šiltos arbatos atsigėrimui ar/ir uždėkite šiltą medžiagą ant krūtinės, šiluma padės gamintis pieneliui;
• pasistenkite nusiraminti ir, užgožus baimės ir nerimo jausmą, pajusti tą didelę ir begalinę meilę savo naujagimiui.

Jei esate fiziškai pajėgi laktaciją pradėkite skatinti po kelių valandų nuo naujagimio gimimo. Tačiau jei tas nėra įmanoma pirmomis valandomis,- niekada nevėlu pradėti! Tiesiog susikoncentruokite ir stimuliuokite pienelio gamybą: kelias minutes švelniai masažuokite savo krūtinę, nykštį padėkite pora centimetrų nuo spenelio aureolės (ties 12-ta valanda), o kiti pirštai nuleidžiami tiek 6-ta valanda nuo aureolės. Švelniai paspauskite krūtinę (jausite gumbuotą krūtinės audinį) ir traukite pirštus link spenelio centro (įsivaizduojate, kad bandote išspausti pastą iš tūtelės). Kai pasieksite spenelio centrą atleiskite spaudimą ir vėl pradėkite nuo pirminės pirštų padėties. Veiksmas turėtų būti ritmiškas (atkartojantis naujagimio čiulpimą), panašus į masažą. Ir dar labai svarbu, kad visa tai vyktų reguliariai trumpais intervalais, o ne vienu metu ir ilgą laiką. Šis procesas neturi būti skausmingas. Kai lašų srautas sulėtėja, pakeiskite rankų padėtį, kad nykštys ir rodomasis pirštas būtų atitinkamai ties 3-čia ir 9-ta valanda. Kelias dienas gali tekti džiaugtis vos keliais mililitrais, tačiau vėliau galėsite džiaugtis padidėjusiu pienelio kiekiu. Ir kai pieno gamyba suintensyvės sau į pagalbą galite pasitelkti pientraukį. Pienelį traukite kas 2-3 val.,- Jūsų organizmas žinos, kad naujagimis yra ir jam reikia maisto.

Kaip naujagimis bus fiziškai pajėgus būti prie krūties, leiskite jam pabandyti čiulpti iš krūtinės, tačiau nedėkite daug vilčių, kad jis tai sėkmingai padarys iš pirmojo karto. Anksčiau laiko gimę naujagimiai greitai pavargsta, todėl jiems reikia laiko. Gali praeiti ne viena ir ne dvi savaitės, kol jis išmoks traukti iš krūtinės, tačiau apsišarvavusi kantrybe Jūs tikrai to pasieksite!

Svarbu: ,,Pilvelis prie pilvelio“ laikymas: žindydama laikykite naujagimį taip, kad jo pilvelis liestųsi prie Jūsų. Įsitikinkite, kad naujagimio ausis, pečiai ir klubas vienoje linijoje, ir kad naujagimio kakliukas - nepersisukęs, išlenktas į priekį ar per toli atgal. Dilbio ir rankos pagalba prilaikykite savo naujagimį, stebėkite, kad nebūtų spaudžiama galvytė. Jūs turite girdėti, kad naujagimis ryja. Teisingas žindymas neturėtų būti skausmingas.

Žindymo rekomendacijos

Ekspertai rekomenduoja iki šešių mėnesių kūdikius maitinti tik motinos pienu. Tęsti žindymą iki dvejų metų ar ilgiau, kartu užtikrinant tinkamą papildomą maitinimą. Išimtinis žindymas (tik motinos pienas ir nieko daugiau) pirmus šešis mėnesius yra ypač svarbus. Įrodyta, kad ankstyvas ir išimtinis žindymas gerina naujagimių priežiūrą bei mažina jų mirtingumą.

Nežindomi kūdikiai patiria septynis kartus didesnę riziką mirti nuo viduriavimo ir penkis kartus didesnę riziką- nuo plaučių uždegimo, palyginti su kūdikiais, kurie maitinami tik motinos pienu. Jungtinių Tautų vaikų fondo 2012 m. pranešime pabrėžiama, kad tik 37% kūdikių visame pasaulyje yra maitinami motinos pienu pirmuosius šešis mėnesius, todėl kyla pavojus beveik dviem trečdaliams kūdikių išgyventi ir sveikai vystytis.

Donorinis motinos pienas

Dėl priešlaikinio gimdymo ir patiriamo streso jų mamos pirmosiomis dienomis pieno neturi arba jo būna labai mažai. Donorinis motinos pienas yra skiriamas neišnešiotiems naujagimiams per pirmas jų gyvenimo dienas, kol jų mamų laktacija prasidės. Taip pat jis gali būti skiriamas ir vėlesniuose neišnešiotų naujagimių brendimo etapuose, jei mamos išskiriamo pieno nepakanka ar dėl įvairių priežasčių negalint panaudoti mamos išskirto pieno. Tam tikrais atvejais donorinis pienas gali būti skiriamas ir išnešiotiems naujagimiams.

Mamos pienas neišnešiotiems naujagimiams gyvybiškai būtinas dėl jo žarnyno ir imuninės sistemos nebrandumo. Donorinis motinos pienas yra neįkainojamos vertės maistas neišnešiotiems naujagimiams. Dėl jų nebrandžių gyvybinių funkcijų neišnešioti naujagimiai sunkiai toleruoja adaptuotą pieno mišinį. Donorinis pienas neišnešiotiems naujagimiams skiriamas vietoj adaptuotų pieno mišinių norint išvengti nekrozinio enterokolito, donorinis motinos pienas geriau pasisavinamas, jo yra kitokia baltymų, angliavandenių ir riebalų sudėtis nei adaptuotų pieno mišinių.

Dažnas maitinimas ir kūdikio poreikiai

Kaip dažnai duoti žįsti naujagimiui ir koks yra normalus žindymo dažnumas? Kiek laiko mažylis gali ištverti tarp valgymų ir ar įmanoma jį permaitinti? Kai po trijų valandų naujagimis dar atpila apvirškinto pienuko, ar jį vėl žindyti, ar dar neduoti valgyti, nes gi dar nesuvirškintas tas maistas, kurį suvalgė?

Knygose mamoms ir internete dažniausiai nurodomas naujagimio žindymo dažnumas yra 8-12 kartų per parą, t.y kas 2-3 valandas, ir tai skaičiuojant nuo maitinimo pradžios. Taip pat yra žinoma, kad mamos pienas yra virškinamas gana greitai, pusės skrandžio ištuštinimas užtrunka nuo 16 iki 86 minučių.

Nilsas Bergmanas, naujagimių smegenų vystymosi, oda prie odos kontakto ir žindymo tyrinėtojas, nusprendė mokslinėje literatūroje paieškoti atsakymo į klausimą kaip dažnai reikėtų maitinti naujagimius. Atlikus literatūros analizę N. Bergmanas rado naujagimio skrandžio dydžio ir talpos matavimų rezultatus, kurie rodo, kad naujagimio skrandis per vieną kartą yra pajėgus patogiai sutalpinti apie 20 ml. Patogiai, tai reiškia nepersitemdamas. Nes kiekvienas iš mūsų galime suvalgyti tiek, kiek mūsų skrandis talpina, bet taip pat galime pasistengti ir pagrūsti į jį gerokai daugiau, ypač jeigu desertas atrodo labai viliojančiai. Naujagimiams skrandžio persitempimas gali virsti dideliu diskomfortu.

Taip pat N.Bergmanas tvirtina, kad per dideli maisto kiekiai su ilgomis pertraukomis naujagimiams gali sukelti atpylinėjimą, refliuksą ir hipoglikemiją (cukraus sumažėjimą kraujyje, dėl kurio ligoninės personalas gali norėti primaitinti mažylį mišiniais ar gliukoze). N. Bergmanas, atsižvelgdamas į skrandžio tūrį, sako, kad naujagimis turėtų būti maitinamas kas valandą ir toks maitinimo dažnumas derėtų ne tik su naujagimio skrandžio talpa, bet ir su natūraliais naujagimio miego-būdravimo ciklais.

Mitai ir tiesos apie žindymą

Nėra abejonių, kad motinos piene gausu maisto medžiagų, kurios ne tik aprūpina kūdikį visomis būtinomis medžiagomis, bet ir apsaugo. Tačiau ne visos mamos žino, kad laikui bėgant pieno sudėtis kinta. Motinos pieno sudėtyje visų pirma aptinkama būtiniausių maisto medžiagų - angliavandenių, baltymų ir riebalų, taip pat vandens, patenkinančio mažylio skysčių poreikį, ir kt. Motinos piene aptinkamų komponentų sąrašas yra ilgas, be to, nuolat atrandama ir naujų sudedamųjų dalių.

Oligosacharidai, baltymai ir fermentai

Oligosacharidai (kitaip dar vadinami prebiotikais) - tai netirpūs organiniai junginiai, priskiriami angliavandeniams.

Baltymai padeda kūdikiui augti ir vystytis. Jie aktyvina vaikelio imuninę sistemą, saugo smegenų neuronus. Motinos pieno sudėtyje aptinkami baltymai yra sudaryti iš amino rūgščių. Mamos piene šių junginių yra per 20.

Fermentai. Motinos pieno sudėtyje aptinkama daugiau nei 40 fermentų.

Gyvos ląstelės ir hormonai

Gyvos ląstelės. Hormonai siunčia informaciją į audinius ir organus bei tokiu būdu padeda jiems veikti tinkamai. Mikro-RNR molekulių grupė nuslopina tam tikrus ląstelės genus ir stabdo jų koduojamų baltymų sintezę. Šios molekulės svarbios formuojantis imuniniam atsakui (puoselėja kūdikio imunitetą), kancerogenezei (t. y.

Mitai:

• Po žindymo reikia palaukti bent porą valandų, kad krūtys prisipildytų.
• Ko neištraukė kūdikis, reikia nusitraukti pientraukiu.
• Mažylis gali pasisotinti per dešimt minučių.
• Kūdikio naktį nereikia žadinti, kad pavalgytų.
• Reikalingas griežtas žindymo režimas.
• Per vieną maitinimą reikia duoti vienodai iš abiejų krūtų.
• Kai kurie produktai skatina pieno gamybą ir didina jo kiekį.
• Kai vaikas pavalgo, nereikia leisti jam tiesiog čiulpti krūties.
• Vaikas gali būti alergiškas mamos pienui.
• Po metų mamos pieno kokybė prastėja, tad neverta ilgiau žindyti.
• Kokybiški mišinukai identiški mamos pienui.
• Jei mama serga peršalimu, maitinti negalima, kad neužkrėstų vaikučio.

Tiesa:

• Moters krūtys (ir apskritai organizmas) tuo ir unikalios, kad specialiai laukti ir žiūrėti į laikrodį nereikia - jei krūtys ištuštėja, organizmas sparčiai veikia, kad jos greičiau prisipildytų, jei pilnos, procesai sulėtėja.
• Geriausias „pientraukis” - vaikutis!
• Tai labai individualu.
• Dažna tėvelių dilema… Visgi mažą žmogiuką pažadinti reikėtų.
• Tai buvo „madinga” anksčiau, prieš porą trejetą dešimtmečių.
• Ne visai taip.
• Neįrodyta, kad tam tikri maisto produktai ar gėrimai pagerintų pieno gamybą ar kokybę.
• Gydytojos komentaras. Mamos dažnai skuba vos kelių dienų kūdikius „užkimšti” čiulptukais.
• Alergiškas gali būti ne pačiam mamos pienui, o kuriam nors produktui, kurį vartojo mama.
• Mamos pieno sudėtis ne suprastėja, o pasikeičia, prisitaiko prie augančio vaiko poreikių, bet tai nereiškia, kad žindyti reikia nustoti.
• Mišinukų sudėtyje - apie 30-40 komponentų, o mamos piene - keli šimtai.
• Sloga, gripas ar netgi plaučių uždegimas - ne kliūtis žindyti vaikutį!

tags: #zindymas #lt #mamos #pienas #suvirskinamas

• Naujienos apie „Pasakėlę“ Gargžduose
• Vaikų konfliktai darželyje
• Kvėpavimo sutrikimai naujagimiams
• Muzikos reikšmė vaikui
• Nuo kario iki šventojo