Žindymas yra natūralus ir svarbiausias kūdikio maitinimo būdas, tačiau ne visada lengvas ir paprastas procesas, ypač pirmagimio susilaukusioms mamoms. Nors motinos pienas yra tobuliausias maistas kūdikiui, tenkinantis visus jo mitybos ir skysčių poreikius pirmuosius 4-6 gyvenimo mėnesius, kartais kyla įvairių sunkumų. Sėkmingas žindymas ir jo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant mamos fizinę ir emocinę būklę, aplinkinių paramą ir tinkamą informaciją.
Gimus kūdikiui, o kartais dar ir nėštumo metu, pradeda gamintis priešpienis. Pirmą dieną priešpienio būna labai nedaug, tačiau jo pakanka naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką. Priešpienis yra itin vertingas, nes jame gausu natūralių antikūnų, stiprinančių kūdikio imuninę sistemą ir padedančių jam atsilaikyti prieš virusus bei bakterijas. Po 3-14 dienų priešpienį keičia pereinamasis pienas, o vėliau - brandusis pienas. Svarbu žinoti, kad pieno sudėtis kinta: iš pradžių teka skystesnis, troškulį malšinantis pienas, vėliau - riebesnis, sotumo suteikiantis pienas. Kad kūdikis gautų visaverčio maisto, svarbu, jog jis ilgiau žįstų vieną krūtį.
Vaikai gimsta jau turėdami instinktą žįsti. Paprastai užtenka paliesti jų skruostus, nukreipti link krūties ir jie patys žino, ką daryti. Jie taip pat puikiai žino, kada pienelio pakanka ir reikia sustoti. Gydytoja Rūta Liutkevičienė pabrėžia, kad motinos pienas yra tinkamiausias kūdikio maistas, skatinantis gerą augimą, fizinę raidą, protinę brandą ir saugantis nuo daugelio ligų.
Dažniausios žindymo problemos ir jų sprendimai
Nors žindymas yra natūralus procesas, kartais pasitaiko sunkumų. Vienas dažniausių - skausmas.
Skausmingi speneliai ir krūtys
Užsitęsęs, ūmus, stiprus skausmas, skausmingi spenelių pažeidimai nėra normalu. Krūtų ir spenelių skausmas dažniausiai yra susijęs su netinkama kūdikio padėtimi glaudžiant jį prie krūties, netinkamu apžiojimu, trumpu liežuvio pasaitėliu ir kitomis priežastimis. Jei speneliai įdubę, svarbu tinkamai padėti kūdikiui apžioti krūtį. Taip pat svarbu, kad kūdikis kuo plačiau atžiotų prieš apžiodamas spenelį, kad į jo burnytę patektų kuo daugiau areolės. Jei krūtys labai kietos ir persipildžiusios, gali būti sunku kūdikiui žįsti. Tokiu atveju rekomenduojama rankomis ar pientraukiu nusitraukti truputį pieno, kad krūtis suminkštėtų.
Skausmingi gumbeliai krūtyse susiformuoja užsikimšus pieno latakėliui. Svarbiausia taisyklė - užsikimšus pieno latakėliams, toliau žindykite kūdikį arba pieną nusitraukite kaip įprasta. Dažnai keiskite žindymo padėtį, kad būtų spaudžiamas vis kitas pieno latakas. Prieš maitinimą palįskite po šiltu dušu - šiluma padeda atpalaiduoti latakus ir palengvina pieno tekėjimą.
Kada kūdikiui trūksta pieno?
Vienas iš rodiklių, kad kūdikiui gali trūkti pieno, yra per mažas svorio priaugimas. Tačiau svarbu suprasti, kad motinos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, jo sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių. Pieno gaminasi labai daug, krūtys nuolat šlapios. Pieno perteklių pirmaisiais žindymo mėnesiais įprastai lemia hormonų disbalansas.
Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 valandas. Rekomenduojama stebėti žindomo naujagimio maitinimų dažnį, nes naujagimiai ne visuomet geba aiškiai parodyti alkio ženklus. Kaip žinoti, kad kūdikis alkanas? Naujagimis turėtų šlapintis ne rečiau kaip šešis kartus per parą. Jeigu moteriai kyla klausimų, siūloma į sauskelnes trumpam įdėti medžiaginius įklotus ir taip stebėti vaiko šlapinimąsi.
Kūdikio noras visą laiką būti prie krūties kartais gali rodyti, kad jam trūksta pieno, tačiau tai tikrai nėra pagrindinis rodiklis. Labai ilgas, užsitęsęs „čiunkinimas“, „kabojimas ant krūties“ yra vienas pagrindinių augimo šuolių simptomų. Ilgai ir, atrodytų, tuščiai žįsdamas kūdikis išprovokuoja spartesnę ir gausesnę pieno gamybą. Taip pat reikėtų suprasti, kad žindymas ir buvimas prie krūties kūdikiui nėra vien būdas pasisotinti, bet ir galimybė nusiraminti, megzti tvirtesnį ryšį su mama.
Kitos žindymo situacijos
Žindyti nėštumo metu yra saugu, o kai kurios moterys pirmagimio žindymą tęsia ir gimus naujagimiui. Taip pat svarbu žinoti, kad mamos liga tikrai nėra priežastis nutraukti žindymą. Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs žindančioms mamoms bei jų pienu maitinamiems mažyliams, tačiau dėl vaistų vartojimo visada reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Motinos pienas ir vyresniems kūdikiams yra labai naudingas, puikios mitybinės vertės produktas, o žindymo procesas padeda vaikui nurimti, suvaldyti emocijas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žindyti rekomenduoja bent iki 2-ejų metų.
Pagrindinės natūralaus maitinimo taisyklės
Gydytoja R. Liutkevičienė, vedanti kursus nėščiosioms, rekomenduoja laikytis keleto svarbių žindymo taisyklių:
- Žindyvei svarbu atrasti patogią padėtį (atsigulus ant šono, atsisėdus), kad ji nepavargtų. Svarbu, kad žindymo metu moters pečių juosta būtų atpalaiduota.
- Laikant krūtį keturiais pirštais iš apačios, nykščiu iš viršaus (krūties laikymas C būdu), speneliu dirginamos naujagimio lūpos tol, kol jis išsižioja. Tuomet mažylis pridedamas prie krūties. Reikia stengtis, kad mažylis kuo plačiau išsižiotų prieš apžiodamas spenelį tam, kad kuo daugiau areolės (rudojo laukelio apie spenelį), ypač jo apatinės dalies, pasislėptų kūdikio burnytėje.
- Žindymo metu mažylio galvytė turi būti kiek atlošta, kūnelis tiesus, galvytė nepersukta į šoną.
- Duodant krūtį, labai svarbu, kad spenelis būtų nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį. Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio). Svarbu - mažylį reikia dėti prie krūties, o ne atvirkščiai!
- Krūtis turi būti prilaikoma taip, kad neužspaustų kūdikio nosies.
- Taisyklingai laikomas prie krūties mažylis čiulpia tyliai, o motina nejunta spenelio spaudimo ar skausmo.
- Baigiant žindyti, į mažylio burną lūpų kampe įkišamas mažasis pirštas. Tai padarius, kūdikis išsižioja - tuo metu ištraukiamas spenelis, taip išvengiama spenelio žalojimo.
- Krūtų paruošimas maitinimui: krūtis nuplaukite vandeniu porą kartų per dieną, įprasto prausimosi po dušu metu. Muilas sausina spenelius, jie greičiau sutrūkinėja, todėl jį naudokite ne dažniau kaip kartą per dieną. Apatiniai drabužiai turi būti švarūs. Prieš maitinimą su muilu nusiplaukite rankas. Po maitinimo išspauskite kelis pieno lašus ir palikite išdžiūti ant spenelio. Tai apsaugos nuo infekcijos ir spenelio įtrūkimų.
- Mažylis iš vienos krūties maitinamas tol, kol ji visiškai ištuštėja, paskui, jei mažylis nori, siūloma antroji. Tokiu atveju, kitas maitinimas pradedamas nuo pastarosios krūties.
- Jei pienas teka sunkiai, maitinimo metu laisva ranka lengvais sukamaisiais judesiais masažuokite krūtį (nuo krūties viršaus link spenelių).
- Žindant kūdikį, reikėtų vengti bet kokio jaudinimosi. Nervinė įtampa, baimė, nuovargis trikdo pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda mažyliui pradėjus žįsti.
- Žindomam kūdikiui nereikėtų duoti čiulptukų, žindukų, nemaitinti iš buteliuko.
Pagrindinis natūralaus maitinimo principas - maitinimas pagal kūdikio norą: tiek, kiek jam norisi ir tada, kada jam norisi!
Žindymo pagrindai, padėtis ir apžiojimas
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) patvirtinta žindymo nauda
Naujagimiui/kūdikiui:
- vaikai, iki 6 mėn. maitinti motinos pienu, du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje;
- kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo;
- vaikai, kurie iki 2 mėn. maitinti tik mišiniais, du kartus dažniau serga diabetu;
- nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigios mirties sindromas;
- iki 6 mėn. amžiaus maitinti motinos pienu kūdikiai penkis kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis;
- kuo ilgiau kūdikiai maitinami krūtimi, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas;
- nežindyti vaikai tris kartus dažniau serga akių sausme (kseroftalmija). Žindomų kūdikių rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais;
- pasaulyje apie 80 proc. 3 mėn. amžiaus žindytų kūdikių ir tik 43 proc. mišiniais maitintų kūdikių yra normalaus svorio;
- žindyti vaikai, būdami vyresnio amžiaus, yra rečiau nutukę;
- žindyti kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos;
- krūtimi maitinti vaikai du kartus rečiau serga ausų uždegimais;
- žindytiems vaikams rečiau atsiranda dantų ėduonis;
- žindytiems vaikams mažesnė alergijos atsiradimo rizika;
- ilgiau žindytų vaikų dažniau būna aukštesnis intelektas.
Mamai:
- po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, yra mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato;
- žindymas sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių, krūties vėžiu;
- vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, maitinusioms krūtimi, du kartus rečiau išretėja kaulai. Jei moteris žindė kūdikį iki 9 mėn., kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.;
- LAM - laktacijos amenorėjos metodas (amenorėja - t. y. mėnesinių nebuvimas), tinkamai taikomas pirmus šešis mėnesius, yra patikima kontracepcijos priemonė.
Maitindama kūdikį savo pienu, moteris psichologiškai jaučiasi ramesnė, o ši ramybė persiduoda ir naujagimiui. Jis užuodžia jos kvapą, girdi širdies dūžius, jaučia odos švelnumą - taip kūdikis susipažįsta su pasauliu. Taip pat mamos pienas, išsiskirdamas savo unikalia sudėtimi, svarbus naujagimio sveikatai. Baltymai kūdikis lengvai virškina, jie yra tarsi statybinė medžiaga, reikalinga vaiko organizmui augti ir vystytis. Vaikai, kurie anksčiau buvo žindomi, ateityje turi mažiau alergijų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių susirgimų, jie mažiau serga cukriniu diabetu. Natūralus maitinimas ne mažiau svarbus ir mamai bei jos sveikatai - žindymas gerina kalcio įsisavinimą, todėl moteris turi mažesnę tikimybę susirgti osteoporoze.
Gimus kūdikiui, šeimoje įvyksta tam tikras perversmas. Moteriai tuo ypatingu laikotarpiu reikalinga parama iš jos šeimos bei ją prižiūrinčių specialistų, kurie skatintų ir padėtų jai susitvarkyti su žindymo iššūkiais. Žindymo pradžia, sėkmė ir laikotarpis priklauso nuo to, kiek paramos moteris sulaukia savo aplinkoje. Labai svarbu, kad moteriai iš karto po gimdymo svarbiausią informaciją suteiktų ligoninėje dirbantis personalas. Pirmasis moters ir naujagimio kontaktas - taip pat labai svarbus sėkmingai žindymo pradžiai. Net jeigu moteris gimdo cezario pjūvio operacijos būdu, jai taikoma spinalinė nejautra ir jeigu tam leidžia aplinkybės, personalas taip pat naujagimį uždeda moteriai ant krūtinės dar operacijos metu. Taip mama ir naujagimis užmezga ryšį, o išsiskyrę hormonai padeda greičiau gaminti pieną.
Žindymo, kaip kontracepcijos, teorija galioja tik tuomet, kai kūdikis visiškai niekuo neprimaitinamas. Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai, keičiasi jo gyvenimo režimas. Dauguma jų rečiau keliasi valgyti naktį, o kai kurie ir visai išmiega iki ryto. Be to, kūdikiams įvedamas papildomas primaitinimas (košės, tyrelės). Tokiu atveju, žindymo, kaip kontracepcijos, patikimumas sumažėja.
