Nuo pirmojo įkvėpimo prasideda kūdikio gyvenimas, o nuo pirmojo motinos pieno gurkšnio - tolimesnės jo raidos ir sveikatos istorija. Motinos pienas turi imunoglobulinų ir kitų medžiagų, kurios padidina atsparumą infekcijoms, todėl mažyliai rečiau kenčia nuo alergijų ar serga įvairiomis infekcijomis, metabolinėmis ligomis - nutukimu, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, širdies ligomis bei kt. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. R.

Žindymas yra vienas iš natūralių šeimos planavimo būdų po gimdymo, vadinamas laktacinės amenorėjos metodu (LAM). Tinkamai jį naudojant, kontracepcija užtikrinama 98-99 proc. Žindant dirginamas krūties spenelis ir laukelis apie jį, dėl to refleksiškai padidėja hormono prolaktino gamyba. Pagrindinė šio hormono funkcija - subrandinti krūtį ir parengti ją maitinimui. Prolaktinas skatina krūties epitelio liaukų vešėjimą ir sužadina pieno gamybą. Po gimdymo padidėjusi prolaktino koncentracija slopina hormonų gamybą reguliuojančios posmegeninės liaukos veiklą, dėl to sutrinka folikulų brendimas kiaušidėse ir lytinių hormonų išsiskyrimas. Nebręstant folikulams, nevyksta ovuliacija, todėl negalima ir pastoti.

Tačiau skaitytojų istorijos sako ką kita - daugybė žindančių moterų pastoja. Po gimdymo sunku įtarti, kada atsistato vaisingas ciklas. Dauguma moterų klaidingai mano, kad maitinant krūtimi ir nesant mėnesinių, pastoti negalima. Kiek laiko praėjus po gimdymo moteris vėl tampa vaisinga? Kaip tai sužinoti? Sunku nustatyti nevaisingumo trukmę žindant. Pagal PSO, žindančiai mamai pirmoji ovuliacija gali įvykti praėjus 3 mėnesiams po gimdymo, o nežindančiai - net praėjus tik 3 savaitėms po gimdymo. Mėnesinių atsiradimas - pats svarbiausias vaisingumo atsinaujinimo ženklas.

Pirmosios tikros mėnesinės po gimdymo - tai bet koks kraujavimas, trunkantis daugiau nei 2 dienas ir pasikartojantis po 21-70 dienų, bet ne anksčiau kaip praėjus 56 dienoms po gimdymo. Amenorėja (mėnesinių nebuvimas) gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų.

Laktacinės amenorėjos metodo (LAM) taikymas ir ribojimai

Laktacinės amenorėjos metodas (LAM) yra vienas iš šeimos planavimo būdų po gimdymo. Norint sėkmingai taikyti LAM, naujagimis nuo pat gimimo turi būti žindomas jo pasirinktu režimu, neduodant papildomo maisto:

• Nuo pat gimimo kūdikį maitinkite tik krūtimi, neduokite buteliuko.
• Dienos metu žindykite iš pradžių kas 2 val., vėliau kas 3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val.
• Kuo ilgiau išlaikykite naktinius maitinimus.
• Iš ryto leiskite kūdikiui žindant visiškai pasisotinti.

Kai kūdikiui augant mažėja jo poreikis ir noras valgyti naktį:

• Pazindykite kūdikį vėlai vakare ir anksti ryte.
• Išlaikykite tarp šių žindymų ne didesnį nei 6-7 val. intervalą.

Kai kurie autoriai taip pat nurodo, jog kūdikis turi būti žindomas ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą, o bendra paros žindymo trukmė turi būti ne mažesnė nei 2 val. PSO rekomenduoja kūdikius iki 6 mėn. amžiaus maitinti vien motinos pienu tiesiai iš krūties (pieno nenutraukinėjant), neduodant papildomai net vandens, nenaudojant buteliukų ir žindukų. Toks žindymo modelis vadinamas išimtiniu žindymu (angl. exclusive breastfeeding).

Kaip teigia LAM apibrėžimas, maitinimas krūtimi turi būti visai arba beveik natūralus. Tai reiškia, kad maisto papildymas negali viršyti 5-15 proc. visų maitinimų kiekio (pageidautina dar mažiau). Nors dažno dalinio žindymo metodas yra pakankamas vaisingumo slopinimui, porai derėtų žinoti, jog bet koks maisto papildymas ar žindymo trikdymas gali padidinti vaisingumo grįžimo riziką.

Reti maitinimai ar reguliarus kūdikio raciono papildymas kitu maistu yra susiję tiek su mėnesinių grįžimo rizika, tiek su padidėjusia galimybe, jog prieš pirmąsias mėnesines įvyks ovuliacija. Todėl LAM sėkmė visiškai priklauso nuo to, kaip yra maitinamas kūdikis: išimtinai tik krūtimi ar gauna dar ir kitų papildomų priedų.

Žindymas pagal grafiką, stengiantis kūdikį kuo anksčiau pripratinti išmiegoti visą naktį, naudojant buteliukus ir žindukus, motinai paliekant kūdikį prižiūrėti kitiems žmonėms lemia trumpesnius ir retesnius maitinimus krūtimi, trumpesnį bendrą žindymo laikotarpį, o vaisingumą slopina dažniausiai menkai. Paprastai taip žindančios motinos vaisingumas atsistato per pirmuosius 3 mėnesius po gimdymo, tačiau gali atsinaujinti praėjus vos 4 savaitėms po gimdymo arba, retais atvejais, tik visiškai atjunkius kūdikį. Tokias plačias ribas lemia žindymo pobūdis (kiek dažnai ir gausiai žindoma) ir individualūs moters organizmo ypatumai.

J. ir S. Kippley skiria dar vieną žindymo modelį - ekologinį žindymą, kuris yra griežtesnis ir už išimtinį. Esminis skirtumas - labai svarbu ne tik neduoti kūdikiui jokio papildomo maisto ar gėrimo, bet ir nuolat būti su kūdikiu. Ekologinis žindymas nusakomas 7 reikalavimais:

• Pirmus 6 kūdikio gyvenimo mėnesius maitinkite kūdikį tik krūtimi, neduokite jokio papildomo maisto ar gėrimo, net vandens.
• Raminkite kūdikį žindydama.
• Nenaudokite buteliukų ir žindukų.
• Nakties metu kūdikį migdykite vienoje lovoje šalia savęs ir žindykite pagal poreikį.
• Pamiegokite šalia kūdikio dienos metu.
• Dažnai maitinkite tiek dieną, tiek naktį, nesilaikydama jokio grafiko.
• Nepraktikuokite nieko, kas trukdytų žindymui ar atskirtų jus nuo kūdikio.

J. ir S. Kippley duomenimis, tik apie 50 proc. vien išimtinai žindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia vėliau, nei praėjus 6 mėn. po gimdymo. Likusioms vaisingumas atsistato anksčiau. Tuo tarpu kruopščiai laikantis visų 7 ekologinio žindymo reikalavimų (nuo 6 mėn. lieka 6 reikalavimai), kol moteriai nebuvo jokio kraujavimo, tikimybė pastoti per pirmuosius 3 mėn. po gimdymo praktiškai lygi nuliui, nuo 4 iki 6 mėn. ji mažesnė nei 1 proc., 70 proc. atvejų mėnesinės atsinaujina 9-20 mėn. po gimdymo (vidutiniškai 14-15 mėn. po gimdymo), o kartais tik po 2-3 metų.

Kad laktacinė amenorėja būtų efektyvi, būtina laikytis trijų pagrindinių kriterijų:

1. Kūdikis maitinamas tik krūtimi arba beveik tik krūtimi: tai reiškia, kad maisto papildymas negali viršyti 5-15 proc. visų maitinimų kiekio.
2. Nėra buvę kraujavimo: moteriai nėra buvę jokio kraujavimo vėliau, nei 56 dienos po gimdymo. Kraujavimu laikytinas net minimalus tepimas kraujingomis išskyromis, trunkantis vos 1-2 dienas.
3. Kūdikis jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus: tai mažiausiai svarbus LAM kriterijus.

Jei bent vienas iš šių trijų LAM kriterijų pažeidžiamas, vaisingumo požymius būtina pradėti žymėtis nedelsiant.

Kontracepcija žindymo laikotarpiu

Ne visos moterys gali ar nori visiškai pasikliauti LAM. Tokiais atvejais svarbu pasirinkti tinkamą kontracepciją. Jei moteris žindo (kad ir kartą per parą) negalima naudoti kontraceptikų, kuriuose yra sintetinio moteriškojo hormono estrogeno (sudėtinių hormoninių tablečių, pleistrų, makšties žiedų). Estrogenai gali sumažinti pieno gamybą ir patekti į motinos pieną, sukeldami nepageidaujamų reiškinių naujagimiui.

Žindančiai moteriai tinka spermicidinės priemonės (vietiškai veikiantys kremai, žvakutės, putos, į makštį dedamos tabletės ir t.t.), tačiau jos priskiriamos tik prie vidutiniškai veiksmingų. Taip pat tinka prezervatyvai, tačiau jie irgi priskiriami prie vidutiniškai veiksmingų metodų. Todėl poroms, kurios saugosi prezervatyvais, kartu kaip papildomą apsaugą patariama naudoti ir spermicidines priemones.

Iš hormoninių geriamųjų kontraceptikų žindyvėms tinka vadinamosios mini piliulės, kurių sudėtyje yra tik progestino. Šių piliulių privalumas - jose nėra estrogenų, todėl gali naudoti moterys iškart po gimdymo. Tačiau jos gali sukelti protrūkinius kraujavimus ir odos problemas (spuogus). Ne visos mini piliulės slopina ovuliaciją, todėl jas reikia gerti labai tiksliai kas 24 valandas.

Žindančioms moterims puikiai tinka gimdos spiralės, kurias galima įvesti praėjus 6 savaitėms po gimdymo arba vėliau. Paprastos spiralės veikia gimdos gleivinę ir trukdo gemalui įsitvirtinti, o metalo jonai mažina spermatozoidų gebėjimą apvaisinti kiaušialąstę. Tačiau jos gali pagausinti ir pailginti mėnesines. Po gimdymo labiau rekomenduojamos hormoninės spiralės su progestinu. Hormoninė spiralė yra viena iš patikimiausių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių - vartojant hormoninę spiralę pastoja vos 7 moterys iš 1000 per penkerius jos vartojimo metus. Hormonas išskiriamas vietiškai - į gimdą - ir beveik neaptinkamas motinos piene.

Kada žindymas negarantuoja apsaugos nuo nėštumo?

Svarbu suprasti, kad žindymas nėra 100% patikima apsauga nuo nėštumo. Yra keletas veiksnių, kurie gali sumažinti LAM efektyvumą:

• Mėnesinių atsiradimas: Jei po gimdymo atsiranda mėnesinės, tai reiškia, kad vaisingumas atsistatė ir pastojimo tikimybė didėja.
• Laikas po gimdymo: Po 6 mėnesių nuo gimdymo LAM patikimumas pradeda mažėti, net jei mėnesinės dar neatsinaujino.
• Maitinimo režimas: Jei moteris žindo rečiau nei kas 6 valandas, nežindo naktį, pieną nusitraukinėja ar kūdikiui duoda papildomų mišinių ar maisto, LAM efektyvumas mažėja.

Net jei moteris maitina krūtimi ir jai nėra mėnesinių, ji gali pastoti. Yra atvejų, kai pirmoji ovuliacija įvyksta dar prieš pirmąsias mėnesines. Todėl saugotis reikia jau nuo pirmojo lytinio akto po gimdymo, jei nenorima naujo nėštumo.

Pastaraisiais dešimtmečiais pastebima tendencija, kad moterims pirmieji kraujavimai po gimdymo įvyksta anksčiau. Tai siejama su pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis ir moterų išsilavinimu. Vis dėlto, išimtinai žindant iki 6 mėnesių, net ir gerėjant gyvenimo sąlygoms, išlieka didelė tikimybė ilgiau išlaikyti laktacinę amenorėją.

Jei moteris planuoja antra vaikelį ir vis dar maitina pirmagimį krūtimi, gydytojai rekomenduoja pasitarti. Nors žindymas gali turėti įtakos gimdos susitraukimams, nėštumo metu tai paprastai nekliudo, ypač iki trečio trimestro. Tačiau kiekvienos moters organizmas yra individualus, ir gydytojas gali rekomenduoti nutraukti žindymą, jei pastebės nepageidaujamą reakciją.

Jei moteris planuoja naują nėštumą, svarbu žinoti, kad žindymas gali turėti įtakos pieno kiekiui ir jo sudėčiai. Artėjant gimdymui, pieno kiekis dažnai sumažėja, ir vaikai patys nujunksta. Svarbu, kad mityba būtų subalansuota ir įvairi, nes nėštumo metu vaisiui reikia daugiau maisto medžiagų.

Nėštumas žindant gali sukelti ir kitų pokyčių, pavyzdžiui, spenelių jautrumą ar rytinį pykinimą. Šiais atvejais svarbu koreguoti mitybą ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją.

Ką daryti baigus žindyti?

Baigus žindyti kontraceptinių priemonių pasiūla dar labiau praplečiama. Galima pradėti vartoti sudėtines kontraceptines tabletes, kurių sudėtyje yra estradiolio - hormono, identiško natūraliam moters organizmo hormonui estrogenui. Šios tabletės veiksmingai mažina gausų mėnesinių kraujavimą ir harmoningai atkartaja natūralius organizmo procesus.

Moterims, kurios prieš nėštumą vartojo senesnes kontraceptines tabletes, dabar nuo nepageidaujamo nėštumo gali saugotis naujos kartos piliulėmis ir jaustis geriau.

Nors žindymas suteikia daug naudos tiek motinai, tiek kūdikiui, svarbu nepamiršti apie galimybę pastoti ir pasirinkti tinkamiausią apsisaugojimo nuo nėštumo metodą, atsižvelgiant į individualią situaciją ir poreikius.

tags: #zindant #sumazeja #tikimybe #pastoti

• Komfortas lopšiui
• Paterų istorija
• Kapčiamiesčio globos namų misija ir veikla
• Stilius ir saugumas kūdikių plaukų aksesuaruose
• Stilius ir komfortas vaikams