Juodasis strazdas (lot. Turdus merula) - tai vienas dažniausių ir labiausiai paplitusių Europos paukščių, priklausantis strazdinių šeimai. Nors anksčiau šie paukščiai buvo laikomi išskirtinai miško gyventojais, pastaruoju metu stebimas jų prisitaikymas prie žmogaus aplinkos - sinantropizavimasis. Juodieji strazdai vis dažniau pastebimi miestuose, soduose ir parkuose, prisitaikydami prie urbanistinės aplinkos.
Išvaizda
Juodasis strazdas yra didesnis už varnėną ir pasižymi ilga uodega. Suaugę patinai yra visiškai juodi, su ryškiai oranžiškai geltonu snapu. Rainelė ir kojos rudos. Aplink akis dažnai matomas šviesus žiedelis, panašios spalvos kaip snapas. Patelės skiriasi nuo patinų - jų viršutinė kūno pusė yra šviesiai ruda, gerklė šviesesnė ir dėmėta, o snapas tamsiai rudas. Jaunikliai yra rausvai rudi, ryškiai dėmėti, o jų snapas nešvariai gelsvai rudas.
Patinai yra šiek tiek stambesni už pateles. Kūno ilgis svyruoja nuo 24 iki 27 cm, maksimaliai iki 29 cm, o išskleistų sparnų plotis siekia 34-38,5 cm. Svoris paprastai būna nuo 85 iki 105 g, tačiau gali skirtis priklausomai nuo sezono ir regiono.
Paplitimas ir migracija
Juodasis strazdas Europoje paplitęs nuo Atlanto pakrantės iki Uralo kalnų. Jo arealas šiaurėje siekia vidurinę Skandinaviją, Suomijos įlanką ir Volgos aukštupį, o pietuose tęsiasi iki pietinio Uralo, Krymo, šiaurinės Juodosios jūros pakrantės ir Viduržemio jūros pakrantės. Azijoje šie paukščiai aptinkami nuo Mažosios Azijos iki Rytų Kinijos jūros. Jie taip pat gyvena šiaurės vakarų Afrikoje ir daugelyje salų. Žiemoja pietinėse arealo dalyse.
Lietuvoje juodieji strazdai peri visoje šalyje, tiek dideliuose miškuose, tiek vidury laukų išlikusiose giraitėse. Tai tikrasis migrantas. Lietuvoje žieduoti juodieji strazdai žiemą buvo aptikti Prancūzijoje, Italijoje ir buvusioje Jugoslavijoje. Taip pat pastebėti Danijoje ir Kaliningrado srityje. Nors duomenų apie Lietuvoje žiemojančių juodųjų strazdų kilmę (vietiniai ar atskridę) nėra, manoma, kad dalis paukščių lieka žiemoti ir Lietuvoje. Pavasarinė ir rudeninė migracija nėra iki galo išaiškinta, tačiau pranešimų tarp Lietuvos ir žiemojimo vietų yra nedaug.
Biologija ir elgesys
Juodieji strazdai įsikuria drėgnuose eglių ir lapuočių medynuose, upelių ir raistų pakraščiuose, pušynuose su tankiais krūmais. Brastingose ir šlapiose giriose jie dažnai būna gausesni net už giesmininką strazdą. Pavasarį ir vasaros pradžioje retkarčiais apsilanko soduose ir pievose, o rudenį - darželiuose. Saugiausiai jaučiasi medžių ir krūmų priedangoje. Čia jie šokinėja ilgais šuoliais, snapu vartydami sukritusius lapus, ieškodami maisto. Pajutę pavojų, greitai neria į tankmę.
Šie paukščiai yra aktyvūs dieną ir prietemoje. Giesmę jie traukia tupėdami aukštesnėse šakose ir medžių viršūnėse. Patinėliai gieda ypač aktyviai balandžio-birželio mėnesiais. Jų giesmės yra melodingos ir sodrios, dažnai girdimos visą naktį. Juodieji strazdai gina savo teritoriją ir gali kelti balsus bendraudami ar pranešdami apie pavojų.
Edmundas Kučinskas - "Už strazdo giesmę" | "Dainų daina"
Juodieji strazdai yra visalesiai - minta tiek augaliniu, tiek gyvuliniu maistu. Šiltuoju metų laiku jie renka vabzdžius, vikšrus, sliekus, žiogus ir kitus bestuburius. Taip pat maitinasi uogomis ir vaisiais. Daugiausia laiko praleidžia ant žemės ieškodami maisto.
Veisimasis
Juodieji strazdai paprastai pradeda krauti lizdus kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje ir viduryje. Lizdas kraunamas neaukštai medžiuose ar krūmuose, maždaug 8-10 metrų aukštyje, dažniausiai storesnių šakų atsišakojime ar kupsto. Vidus išklojamas sausomis žolėmis, šaknelėmis ir kartais purvu. Lizdavietės laikotarpis trunka 13-14 dienų.
Dėtyje paprastai būna 4 ar 5 kiaušiniai. Padėjusi trečią kiaušinį, patelė peri 13-14 dienų. Jaunikliai lizde išbūna apie 14-16 dienų. Po išsiritimo jaunikliai priklausomi apie 20 dienų. Jie apsiplunksnuoja ir tampa savarankiški. Juodieji strazdai gali užauginti iki trijų vadų per metus. Antrai vadai lizdai pradedami krauti dar prieš pirmai vadai paliekant lizdą. Paprastai tai vyksta gegužės antroje pusėje.
Kiaušinio sandara
Kiaušinis yra gyvūnų moteriška lytinė ląstelė. Paukščių kiaušinio sandara yra sudėtinga:
- Kevalas: kietas lukštas, sudarytas iš kalcio druskų, su smulkiais kanalėliais oro apykaitai.
- Išorinė ir vidinė plėvelės: dengia kiaušinio vidų.
- Vytulai: laiko trynį baltyme.
- Baltymas: skystas ir tirštas sluoksnis, gaminamas kiaušintakio.
- Trynys: maistas besivystančiam gemalui.
- Gemalinis diskas: paukščio gemalas ankstyvosiose stadijose.
- Oro kamera: susidaro bukajame kiaušinio gale.
Kiaušinio spalva ir dydis gali skirtis priklausomai nuo rūšies. Juodojo strazdo kiaušiniai dažniausiai būna šviesiai žalsvai mėlyni su šviesiai rausvai rudomis dėmėmis. Inkubacinis laikotarpis trunka 10-19 dienų, vidutiniškai 13 dienų.
Nauda
Juodasis strazdas yra naudingas girių giesmininkas. Jis naikina kenksmingus vabzdžius ir platina uoginius krūmus bei medžius. Dėl savo melodingos giesmės ir prisitaikymo prie aplinkos, jis yra vienas mėgstamiausių paukščių daugelyje šalių.
Gyvenimo trukmė
Pagal žiedavimo duomenis, seniausias rastas juodasis strazdas Vokietijoje gyveno 21 metus ir 10 mėnesių. Tai rodo, kad šie paukščiai gali gyventi gana ilgai.
