Žiema - tai labai gražus ir smagus laikas, ypač patiems mažiausiems. Veiklos šiuo metu tikrai nepritrūks, tereikia trupučio noro ir fantazijos. Vaikai visada nenurimstantys, kupini energijos, siekiantys pasinerti į pažinimo paslaptis. Ankstyvajame amžiuje pradėtas formuoti požiūris į organizmo stiprinimą, priežiūrą paprastai išlieka visą žmogaus gyvenimą. Žiemos pramogų galimybės neribotos. Lauke galima ne tik pramogauti, bet ir daug ko išmokti. Vaikai supranta, kad tai, ką darome žiemą, niekada nepadarysi vasarą ar rudenį. Todėl sausio mėnesis lopšelio-darželio ugdytiniams dažnai būna skirtas pramogoms „Žiemos linksmybės“. Karantinas pakeitė mūsų gyvenimą, todėl ieškome naujų būdų, kaip aktyviai praleisti laiką gamtoje.
Viena svarbiausių veiklų žiemos metu yra aplinkos stebėjimas. Tai moko mąstyti, analizuoti, daryti apibendrinimus, matyti ryšį tarp priežasties ir pasekmės. Gali namie vaikui nors ir šimtą kartą parodyti paveikslėlius su metų laikais, bet jeigu jis to nepamatys savo akimis, daug naudos iš to nebus. Net ir kieme galima surengti nedidelę ekskursiją ir rasti visokių įdomybių. Dažniau išveskite mažylį į parką ar mišką, uždavinėkite jam įdomius klausimus, pasistenkite sužadinti jo smalsumą - tegul jis ieško atsakymų. Nieko baisaus, jeigu ne visada atspės, juk svarbiausia - rasti tiesą.
Pakalbėkite su vaikučiu apie žiemos ženklus. Tegul jis pats jums papasakoja - net ir trimetis jau turi gana daug gyvenimiškos patirties. Greičiausiai jis pasakys, kad žiemą būna sniego. Rutuliokite šią temą, paklauskite, kodėl. Paaiškinkite jam, kad sniegas - tai sušalęs vanduo, kad vasarą jis iškrenta lietumi, o žiemą - sniego pavidalu. Leiskite saujoje palaikyti truputėlį sniego, kad šis ištirptų, ir vaikas supras. Paimkite padidinamąjį stiklą ir parodykite vaikučiui, kaip atrodo snaigės (juk kiekviena - vis kitokia, tad apžiūrinėti bus įdomu).
Žiemos stebuklai gamtoje ir eksperimentai
Po to galite pasišnekėti apie žiemos sportą ir tai, kaip rengiasi sportininkai, kad nesušaltų. Papasakokite, kad žiemą dienos būna trumpesnės, o naktys - ilgesnės. Tikriausiai jūsų vaikutis jau žino, kad vasarą kiškio kailiniai būna pilki, o žiemą - balti. Ar jis sugebės paaiškinti, kodėl? Tikriausiai jūsų vaikučiui bus įdomu sužinoti, kad kai kurie gyvūnai užmiega žiemos miegu. Pakalbėkite apie meškas: kada jos užmiega ir kada atsibunda, kaip jos vasarą ir rudenį kaupia atsargas. O kadangi miega ne tik jos, galite paaiškinti, kodėl užmiega kiti gyvūnai (pavyzdžiui, ežiukai mėgsta vabzdžius, o žiemą jų nėra; meška, nors didelė ir stipri, dažniausiai maitinasi augalais ir uogomis, o žiemą niekas neauga).
Tikriausiai vaikas jau žino, kad rudenį kai kurie paukščiai išskrenda į kitus kraštus, tačiau galima tai prisiminti ir dar kartą. Kodėl vieni išskrenda, o kiti lieka? Neskubėkite atsakyti už mažylį. Galite papildomai užduoti klausimą, kur kokie paukščiai gyvena ir kuo maitinasi. Pakalbėkite apie tai, kokie paukšteliai liko. Galite kasdien išeiti jų palesinti - taip vaikutis greičiau išmoks juos atskirti ir atpažinti. Paaiškinkite, kad žiemą likusiems paukšteliams reikia daugiau maisto, kad jie nesušaltų, kad dėl sniego jiems tą padaryti sunku, todėl jūsų pareiga yra jiems padėti.
Jeigu niekas iš šeimos neprieštarauja, galite prie palangės pritaisyti lesyklėlę - tuomet vaikas kasdien matys, kokie paukšteliai atskrenda, galės stebėti, kaip jie elgiasi, kokį maistą mėgsta, išgirsti jų balsus. Paukščių lesinimas žiemą yra reali pagalba sparnuočiams, padedanti išgyventi sunkųjį metų laiką.
Nors žodis „kalendorius“ daugeliui siejasi su sausa „teorija“ ir suaugusiajam dažnai varo nuobodulį, vaikams jo pildymas gali būti labai įdomi ir naudinga veikla. Kalendorius padeda įtvirtinti visas jūsų pasivaikščiojimų metu įgytas žinias. Nusipiešti jį nesunku, svarbu tik tai, kad langeliai būtų gana dideli. Juose mažylis kasdien galės žymėti orą (snaigės, lietaus lašelio ar saulutės ženkleliu), temperatūrą, arba piešti viską, ką pamatė gamtoje (zylę, uogą, šuniuką...).
Žaidimai ir kūrybinės veiklos lauke
Ką vaikams žiemą veikti lauke? Klausimas iš tiesų kiek sudėtingesnis, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio - juk dabartinė karta mieliau sėdi šiltuose namuose ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, o ne pramogauja taip, kaip vaikystėje pramogaudavo tėveliai. Tačiau lauko pramogos teikia nepakartojamų įspūdžių ir naudos.
Klasikiniai žiemos žaidimai:
- Sniego mūšis. Šis jau klasika virtęs žaidimas paprastai sužavi net ir pačius mažiausius. Jei vaikai didesni ir jų daug - galite pasidalinti komandomis, su pačiais mažiausiaisiais galima rungtis, kas toliau numes sniego gniūžtę.
- Medžiotojas. Žaidžiant šį visiems žinomą žaidimą, vietoj kamuolio galima naudoti sniego gniūžtes.
- Numušk kėglį. Žaidimui reiktų turėti keletą kėglių (kiekvienam žaidėjui po vieną). Kėgliai sustatomi 5-10 metrų atstumu nuo žaidėjų. Žaidėjai išsirikiuoja kiekvienas ties savo kėgliu. Po signalo visi bet kokia tvarka mėto gniūžtes ir stengiasi pataikyti į savo kėglį. Kuris jį numuša, tas laimi. Taip pat galima mėtyti paeiliui - už pataikymą skiriamas 1 taškas.
- Sniego skulptūros. Lipdyti besmegenį ar kurią kitą sniego skulptūrą - tikras smagumėlis. O kad tas lipdymas nebūtų savitikslis, savo darbo vaisių galima nufotografuoti.
- Sniego seniai. Žaidimo dalyviai nusilipdo kokius 3-4 sniego senius, kuriuos sustato maždaug 10 metrų atstumu vienas nuo kito. Sniego senio galva turi būti padėta taip, kad ją būtų nesunku numušti. Kiekvienas vaikas pasidaro po sutartą skaičių sniego gniūžčių. Tikslas - paeiliui mėtant į savo sniego senį gniūžtes, numušti senio galvą.
- Sniego angelai. Šis žaidimas žinomas turbūt visiems. Vaikui tereikia parodyti, kaip atbulom kristi ant sniego ir judinti rankas bei kojas lyg skristum: nesijaudinkite, kad vaiko drabužiai aplips sniegu. Ką tik iškritęs sniegas - nuostabi minkšta ložė, ir vaikai mėgsta joje pagulėti.
- Sniego rūmai. Iš sniego galima pastatyti ir įspūdingų namų. Idėja paprasta: į didelį puodą ar kibirą prigrūsti sniego, jį gerai suspausti ir puodą apversti - štai jums ir „plyta“.
- Čiuožimas rogutėmis nuo kalniuko. Rogės ir kalniukas tiesiog sutverti vienas kitam. Beje, leistis nuo kalniuko galima visaip. Tam puikiai tiktų ir automobilio padanga ar linoleumo gabalas, vadinamieji čiuožtukai. Vaikai gali čiuožti vieni arba su tėveliais.
- Į vartus. Kalno apačioje reiktų pastatyti vartus (tinka plastmasiniai kėgliai, ryškios medžiagos skiautės ir pan.). Jie turėtų būti maždaug 2-3 metrų pločio. Tikslas - čiuožiant nuo kalno, pataikyti į vartus.
- Pataikyti čiuožiant. Jei yra galimybė, vietoje, kur bus čiuožinėjama nuo viršaus iki apačios tam tikru atstumu sustatyti, pavyzdžiui, kėglius. Tikslas - čiuožiant rogutėmis žemyn mesti 3 gniūžtes ir jomis numušti kėglius. Už numušimą skiriamas vienas taškas. Arba kitas variantas: lygiai tą patį galima daryti su vėliavėlėmis (čiuožiant jas reikia surinkti). Laimi tas, kas surenka daugiau.
- Pėdsakai sniege. Vaikams žiemą labai patinka apžiūrinėti savo pėdsakus. Iš kartono ir stiprios virvės galima pasidaryti sniego žmogaus letenas. Apmaukite jas ant vaiko žieminių batų ir keliaukite į lauką daryti stebuklingų sniego žmogaus pėdsakų. Arba galimas kitas variantas: nepatingėkite internete paieškoti informacijos, kaip atrodo skirtingų gyvūnų ar paukščių pėdsakai. Pasidomėję galite leistis į pažintinį nuotykį į parką ar netoliese esantį miškelį ir pabandyti surasti bei iššifruoti gyvūnų pėdsakus.
- Nykštukas/milžinas. Tinka patiems mažiausiems.
- Spalvotas sniegas. Sniego lipdinius galima paįvairinti ir juos nudažius. Tam idealia tinka maistiniai dažai. Ištirpinkite jų šiek tiek vandenyje, supilkite į sandariai uždengiamą plastikinį kibirėlį - ir pirmyn į lauką!
Kūrybinės idėjos su ledu ir sniegu:
- Ledinės skulptūros. Tam nereikės jokių pavojingų įrankių.
- Ledinės žvakidės. Jei balione vandenį sušaldysite ne iki galo, išeis sferos formos žvakidė. Galima naudoti ir kitas formas - puodelius, kibirėlius ir pan. Paprastai žvakidei reikia paimti bet kokią formelę, pripilti į ją vandens ir pašaldyti. Kai vanduo ant dugno užšals, formelę perkelkite į dar vieną indą taip, kad išeitų kelių centimetrų tarpai.
- Ledinis vainikas. Panaudokite keksų kepimo formą, dubenėlį ar gilesnę lėkštę, į kurios vidurį įstatysite stiklinę. Pridėkite į indą uogų, šakelių, lapelių - žodžiu, visko, ko tik norėsite.
- Saldainių gamyba ant sniego. Neškitės į lauką indelius ledams, „sirupo” (dažyto maistiniais dažais vandens buteliukuose), galbūt net įvairių konditerinių pabarstukų ir susiorganizuokite ledų krautuvėlę.
- Skaidraus ledo papuošalai. Namuose į silikonines formas sudėkite įvairius papuošimus - eglės šakeles, kankorėžiukus, stiklo ir net išbrinkintus vandens karoliukus, šaldytas uogeles ir t.t. Tuomet užpilkite viską verdančiu vandeniu (tuomet užšalęs ledas bus skaidrus, o ne matinis) ir pašaukite į šaldymo kamerą.
Veiklos patalpose ir STEAM eksperimentai
Žiema taip pat puikiausias metas vaikų kūrybiniams darbeliams patalpose. Šaltasis metas kupinas smagių temų, kuriomis vaikai gali šauniai varijuoti savo darbeliuose.
Rankdarbiai ir meniniai darbeliai:
- Senių besmegenių dirbtuvės. Šauniausių sniego seneliukų galime pasigaminti iš kamščių, šenilo vielučių ir veltinio atraižų. Kamštį nudažome baltai - geriausia akriliniais dažais, tačiau tinka ir guašas. Paliekame išdžiūti. Uždedame pūkuotą šenilo vielutę susuktais galais - seniui ausys nešals. Aprišame veltinio šaliką karpytais galais. Flomasteriais nupiešiame akutes, nosį ir sagutes. Senius besmegenius vaikai gali susikurti ir iš skaidraus plastiko stiklinių bei flomasterių, skirtų piešti ant tekstilės.
- Eglutės iš popieriaus ir skalbinių segtukų. Mažiesiems darželinukams įkandamos ir eglutės iš popieriaus bei skalbinių segtukų. Iš popieriaus iškerpame trikampius ir juos dekoruojame: piešiame; klijuojame blizgučius, sagutes, konfeti, spalvoto popieriaus gumuliukus; galime apvyti siūlais (siūlo abu galiukus priklijuojame kitoje eglutės pusėje). Tada segame skalbinių segtuką - eglutės kamieną ir pastatome.
- Eglutė iš plaušo arba šieno. Su vyresniais sukursime ir sudėtingesnių eglučių variacijų - iš plaušo arba šieno. Reikės - kelių saujų plaušo arba šieno; virvelės ar siūlo; cinamono lazdelės arba paprasto pagaliuko; gimtadienio kepurės ar kito iš popieriaus susukto kūgio; šiek tiek klijų, karoliukų, sagučių eglutei puošti. Ant popierinio kūgio dedame plaušą arba šieną, rankomis suformuojame kūgį ir aprišame virvele. Ištraukiame kepurėlę, o pasigamintą plaušo kūgį dedame ant cinamono lazdelės, prieš tai jos galiuką patepę klijais. Eglutę smeigiame į gėlininko kempinę arba pupų/riešutų/ryžių ar kito balasto pripildytą pintinę. Galima įsmeigti ir į obuolį, o šį apvynioti folija ar plaušu.
- Eglutė iš virvelių ar siūlų. Popierinį kūgį apvyniojame folija ir gausiai patepame vazelinu (kitaip folija prisiklijuos prie eglutės!). PVA klijų buteliuką praduriame adata ir per jį perveriame virvelę arba siūlą. Virvelę pamažu traukiame per klijų buteliuką ir vyniojame ant kūgio. Paliekame sustingti kelioms valandoms kambaryje. Atsargiai išimame kūgį. Tokia eglutė ir viena visai graži, ypač, jei po ja pastatysime šviesos diodų lemputę. Tokia pačia technika pagaminami ir eglutės burbulai iš siūlų. Ant pripūsto mažo baliono apvyniojame per klijų buteliuką pertrauktą virvelę/siūlą. Paliekame sustingti, balioną praduriame ir išimame.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogai, dirbdami nuotoliniu būdu, stengiasi įtraukti į žiemiškas veiklas ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius, moko, pataria, kaip aktyviai praleisti laiką ne tik namuose, bet ir lauke.
Ką veikti žiemą vaikams | Smagios ir lengvos žiemos veiklos | Twinkl USA
STEAM eksperimentai:
- Eksperimentas „Išsipūtęs besmegenis“.
- Eksperimentas „Užšalę žaisliukai lede“.
- Eksperimentas „Kur dingo Senis besmegenis?“ (dedama šaukšteliu sniego į užspaudžiamus maišelius).
- Eksperimentas „Guminė pirštinė“ (vaikai liečia pirštinę, kai joje buvo vanduo ir kai pirštinėje vanduo sušalo į ledą).
- Eksperimentai su sniegu, ledu, vandeniu.
- Eksperimentas „Dvi spalvos = trečia spalva“.
- Eksperimentas „Sniego rūkas“.
- Eksperimentas „Neužmirštuolė - laisvei“.
- Eksperimentas „Putojantis puodelis“.
- Eksperimentas „Sniegynai“. Išsiaiškinti vandens ir sniego savybes, sužinoti, kad vanduo yra labai sunkus, ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose apie sniegynus, aiškintis, kaip susidaro sniegynai.
- Eksperimentas „Kodėl mandarinas be odelės plaukia, o nuluptas - skęsta“.
- Tirpinėkite ledą, ieškokite jame įšalusių siurprizų.
Šiaulių lopšelyje-darželyje „Vaikystė“ gruodžio - sausio mėnesiais mažiausi ugdytiniai tapė dažais ant sniego, atliko žiemiškus eksperimentus. Iš lauko į grupę parsinešę sniego lipdė senį besmegenį, o kai sniego lauke nebuvo, sniegą gamino patys. Iš projekto „Žaidimai moko“, atliko užduotis „Senis besmegenis“ (šviesos stalelis, kruopos), meninius darbelius „Pūga“ (ant folijos užlašinę mėlynos, baltos spalvos guašą, vaikai pirštukais „kūrė“ pūgą), „Sniego gniūžtės“ (burbulinė plėvelė ir stiklainio dangtelis), „Snaigė“.
PUG gr. „Našlaitė“, „Aguona“ vaikai statė sniego statinius „Mano miestas“, rašė vardus ant sniego, kepė kalėdinius sausainius, iš įvairių konstruktorių kūrė vėliavas, neužmirštuoles, laisvės paukštelius, trispalves tvoreles „Laisvės simboliai“. Atliko skaičiavimo užduotis naudojant robotuką bitutę, planšetes.
Grupių „Saulutė“, „Medetka“ vaikai dėliojo skirtingo dydžio (20; 24; 30; 36 detalių) dėliones (jigsawplanet.com), kūrė mozaikas iš geometrinių figūrų. Pirštukais ant sniego rašė skaičius, savo vardus. Naudodami polistirolą, kūrė darbelį „Žiemos pasaka“. Kepė imbierinius sausainius. Kai sniego lauke nebuvo, vaikai jį pasigamino - lipdė ne tik Senį besmegenį, bet ir bokštą, namą, vabaliuką, kartu pasakodami savo išgalvotas istorijas.
Grupių „Snieguolė“ ir „Pakalnutė“ ugdytiniai atliko įvairias užduotis ant šviesos stalelio „Sniego gniūžtės“, „Kaip aš rengiuosi“. Panaudojant Lego kaladėles kūrybiškai konstravo, modeliavo judančius objektus (paroda „Judantis STEAMukas“). Taip pat piešė ant sniego „Spalvotos gniūžtės“, susipažino su robotuku bitute, išbandė jo galimybes, skaičiavo žingsnelius, pavadino naminius gyvulius (edukacinė veikla „Pas ką atkeliaus bitutė?“). Vaikai tyrinėjo, aiškinosi, kodėl mandarinas be odelės plaukia, o nuluptas - skęsta, tirpdė ledą, rado jame įšalusius siurprizus, parsinešę sniego iš lauko, lipdė sniego gniūžtes, tyrinėjo sniego savybes. O kai lauke buvo labai šalta ir vėjuota, vaikai grupėje „gamino“ sniegą: skaičiavo šaukštus sodos, sprendė, ar daug jėgos reikia pripildyti stiklinę kondicionieriaus, maišė, lipdė, dekoravo sniego lėkštutes.
Grupių „Rūtelė“ vaikučiai sniegą grupėje ir lauke naudojo vietoj balto lapo. Grupėje sniegą spalvino teptuku, o lauke - purkšdami spalvotus dažus iš plastikinių buteliukų. Iš sniego luitų vaikai sugalvojo pastatyti sieną. Kai sniegas lauke ištirpo, auklėtojos su vaikais snaiges kūrė naudojant lipalą, druską ir akvarelę. Kai vaikai kalbėjo apie naminius gyvūnus, auklėtoja į svečius pasikvietė robotuką Bitutę, kuri padėjo vaikams skaičiuoti žingsnelius, pamėgdžioti gyvūnų balsus. Žiemą reikia pasirūpinti ir paukšteliais, todėl lesyklėles, kurias vaikai pagamino su tėveliais namuose, išnešė į Lieporių parką ir prižadėjo savaitgaliais papildyti jas maistu.
Grupės „Tulpė“ vaikai atliko eksperimentą „Sniegynai“, išsiaiškino vandens ir sniego savybes, sužinojo, kad vanduo yra labai sunkus, ieškojo informacijos įvairiuose šaltiniuose apie sniegynus, aiškinosi, kaip susidaro sniegynai.
Buvimo lauke privalumai ir saugumas
Žiemos metas dažnai tampa tikru iššūkiu tėvams, siekiantiems išlaikyti vaikų fizinį aktyvumą. Šaltuoju metų laikotarpiu, kai lauke žvarbūs vėjai ir sniegas, vaikai praleidžia žymiai daugiau laiko namuose, o ekranų laikas neretai išauga eksponentiškai. Tačiau judėjimo poreikis niekur nedingsta - priešingai, jis tampa dar svarbesnis. Atsakingai suplanuotos pramogos lauke vaikui suteiks didesnę naudą nei pasyvus laisvalaikis namie. Svarbu teisingai parinkti drabužius, vaikams skirtas odos priežiūros priemones bei reguliuoti buvimo lauke laiką.
Buvimo lauke privalumai:
- Tvirtesnė ir sveikesnė kaulų-raumenų sistema. Nuolatinis judėjimas skatina vaiko augimą, būdamas gryname ore netgi žiemos metu kartu su saulės spinduliais jis apsirūpina vitaminu D, reikalingu organizmo atraminėms funkcijoms vystytis ir palaikyti.
- Mažesnė diabeto ir antsvorio rizika. Viena valanda, praleista gryname ore, teigiamai veikia augančio vaiko svorį. Fiziškai aktyvus vaikas yra mažiau linkęs priaugti svorio, gerėja medžiagų apykaitos procesai, taip pat mažėja diabeto rizika.
- Geresnė rega. Gryname ore reguliariai būnantys vaikai rečiau susiduria su trumparegyste bei akinių poreikiu jauname amžiuje.
- Mažesnis hiperaktyvumas. Aktyvaus laisvalaikio planavimas lauke gali padėti šeimoms, susiduriančioms su vaikų hiperaktyvumu. Į lauko pramogas nukreipta energija teigiamai veikia hiperaktyvių vaikų sveikatą, kadangi padeda vaikui atsipalaiduoti natūralioje aplinkoje.
- Formuojasi pozityvus požiūris. Žmogaus aplinkos suvokimas formuojasi nuo mažens. Aktyvus laisvalaikis lauke padeda formuoti pozityvią vaiko pasaulėžiūrą, mažina agresyvumo, depresijos riziką.
- Sėkmingesnė socializacija. Laisvalaikį lauke leidžiančio vaiko socialiniai įgūdžiai yra geresni, kadangi dažnai pramogaujant, žaidžiant kartu su kitais vaikais randama draugų, mokomasi veikti ir kurti kartu.
- Vaikas sėkmingiau koncentruoja dėmesį. Žiemos metu ilgiau būnant uždarose patalpose vaikams tenka ieškoti alternatyvių užsiėmimų, dažnai pasirenkamas televizoriaus žiūrėjimas, kuris skatina dėmesio koncentracijos sutrikimus. Lauke praleistas laikas teigiamai veikia koncentraciją ir padeda vaikui lengviau sutelkti dėmesį.
- Meilė gamtai. Būdami gamtoje - vaikai ją pamilsta, jiems svarbus tampa ir gamtos tausojimas, jie supranta, kodėl negerai yra šiukšlinti, kodėl verta pasistengti išsaugoti ją ir kas yra ekologija.
- Skatinamas kūrybiškumas. Buvimas lauke vaikui padeda pažinti naujas formas, kvapus, spalvas, reiškinius.
Edukologės L. Bakšytės teigimu, šaltuoju metų laiku vaikams verta išbandyti visas šėliojimo, bėgiojimo, laipiojimo ir judėjimo veiklas, nes jos neleidžia mažyliams sušalti, skatina jų fizinę ištvermę, stiprina bei neleidžia susirgti.
Pediatrų rekomendacijos aiškios - mokyklinio amžiaus vaikams reikėtų bent 60 minučių vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo kasdien. Šias minutes galima paskirstyti per visą dieną, tačiau svarbu užtikrinti, kad judėjimas taptų nuolatine rutinos dalimi.
Saugumas lauke žiemą:
- Šiltai aprengti: Dėvėkite kelis sluoksnius drabužių, kepurę, pirštines ir šaliką.
- Apsaugoti odą: Naudokite apsauginį kremą nuo saulės ir lūpų balzamą.
- Būti atsargiems ant ledo: Vaikščiokite lėtai ir atsargiai ant apledėjusių paviršių.
- Pasirinkti saugias vietas rogutėms: Venkite šlaitų šalia kelių ar kitų pavojingų vietų.
- Prižiūrėti vaikus: Nebūkite abejingi, stebėkite vaikus, ypač kai jie žaidžia lauke.
