Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pradinėse klasėse. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Priešmokyklinis ugdymas vis labiau suprantamas kaip labai svarbi didaktinė terpė, kurioje, iš vienos pusės, pasirengimo mokyklai etapas, o iš kitos - asmenybės ugdymo(si) erdvė.
Darželyje veikia priešmokyklinio ugdymo grupė ir priešmokyklinis ugdymas teikiamas vadovaujantis atnaujinta priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa. Atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje siekiama atitikties šiuolaikiniam požiūriui į vaiką ir jo ugdymąsi, į 5-6 m. vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus: suformuluota programos paskirtis, tikslas, uždaviniai, prie kurių derinamos kompetencijos, pasiekimų sritys, pasiekimai, mokymosi turinys ir pasiekimų lygių požymiai. Programa orientuoja į kompetencijomis grįstą ugdymą(si).
Ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač - socialinė kompetencija. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje - užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatišku, padėti kitiems.
"Mažieji stebuklai" - kokybiškas priešmokyklinis ugdymas
Nuo 2025 m. rudenį "Mažieji stebuklai" atveria priešmokyklinių klasių duris. "Mažųjų stebuklų" tikslas - atsižvelgti į kiekvieno vaiko galias, patirtį, ugdymo poreikius bei užtikrinti palankias sąlygas asmenybės bei ugdymo raidai, kurios padės sėkmingai pasiruošti mokyklai.
"Mažųjų stebuklų" direktorė Ugnė Ribokaitė pabrėžia, kad tinkamo darželio pasirinkimas turi lemiamą įtaką vaiko pasaulėžiūros formavimuisi, socialinių įgūdžių vystymuisi bei savarankiškumo ir atsakomybės jausmo tobulėjimui.
"Tinkamas darželis - tai tarsi derlingos žemės paruošimas vaiko ateičiai. Čia dygsta ir stiprėja esminiai bruožai, tokie kaip drąsa tyrinėti pasaulį, nenumaldomas smalsumas, atvirumas naujoms patirtims, kūrybingumo kibirkštys ir, svarbiausia, tvirtas pasitikėjimas savimi. Šie bruožai tampa nepakeičiamais įrankiais vaiko rankose, padedančiais sėkmingai žengti pirmuosius žingsnius tiek mokykloje, tiek kitose dar neatrastose erdvėse."
"Mažųjų stebuklų" ugdymo vadovė Kristina Stulpinaitė pabrėžia ilgalaikės vizijos svarbą vaiko ugdyme: "Mūsų tikslas - ugdyti vaikus, kurie ne tik drąsiai žengia į pasaulį, bet ir yra kupini nenumaldomo smalsumo bei tvirto pasitikėjimo savimi. Šios savybės yra esminis pagrindas, padedantis vaikams sėkmingai įveikti naujus iššūkius, ypač tokį svarbų gyvenimo etapą kaip mokykla. Todėl nuo pat mažų dienų mes kuriame aplinką, kurioje kiekvienas vaikas gali saugiai tyrinėti, klysti ir augti."
Nuo pirmųjų žingsnelių lopšelio grupėje iki pat priešmokyklinės klasės, "Mažieji Stebuklai" kuria unikalią ugdymo ekosistemą, kuri apima penkias esmines sritis, būtinas vaiko sėkmingai ateities kelionei. Šios sritys - socialiniai ir emociniai įgūdžiai, akademiniai pagrindai, savarankiškumo ugdymas, kūrybiškumo puoselėjimas bei emocinio intelekto lavinimas - yra integruotos į kiekvieną veiklą, užtikrinant harmoningą vaiko raidą ir sklandų perėjimą į mokyklinį gyvenimą.
Toks holistinis ugdymo metodas ne tik palengvina vaiko adaptaciją naujose aplinkose, bet ir įkvepia meilę mokymuisi, ugdo bendravimo įgūdžius bei formuoja tvirtą pasitikėjimą savimi. "Mažieji stebuklai" siekia, kad kiekvienas vaikas atrastų savo unikalius talentus ir su entuziazmu žengtų į kiekvieną naują gyvenimo etapą.
Kas yra kokybiškas priešmokyklinis ugdymas?
Priešmokyklinis ugdymas yra ypatingą etapas vaiko gyvenime - tai tarsi tiltas tarp ankstyvosios vaikystės žaidimų ir formalaus mokyklinio mokymosi. Šiuo laikotarpiu formuojami esminiai įgūdžiai ir nuostatos, kurie padės vaikui sėkmingai žengti į mokyklinį gyvenimą.
"Mažųjų stebuklų" ugdymo vadovė K. Stulpinaitė teigia, kad priešmokykliniame ugdyme itin svarbi orientacija į vaiką, individualus dėmesys bei diferencijuotas ir jų gebėjimams pritaikytas ugdymas. "Mūsų tikslas vaikams padėti pasiruošti naujam gyvenimo etapui - mokyklai, stiprinti įvairias ugdymo sritis jas diferencijuojant bei pritaikant pagal vaikų gebėjimus, atsižvelgti į kiekvieno vaiko galias, patirtį, ugdymo poreikius bei užtikrinti palankias sąlygas asmenybės ir ugdymo raidai, kurios padės sėkmingai pasiruošti mokyklai. Priešmokyklinės klasės ugdymas bei jo metodai orientuoti į vaikų gebėjimus, todėl programa skatinanti natūralų smalsumą bei atradimų džiaugsmą."
"Mažieji stebuklai" formuoja nedideles priešmokyklines grupes, kas leidžia pedagogams skirti daugiau dėmesio kiekvieno vaiko individualiems poreikiams. Ugdymo programa apima penkias pagrindines sritis: skaitymą, rašymą, tyrinėjimą, skaičiavimą ir meninius gebėjimus, o remiantis vaiko pasiekimais šiose srityse - kuriamos personalizuotos veiklos ir užduotys. Ugdymo procese bus siekiama bendro ir to paties tikslo, tačiau skirtingais metodais, o pasiekus bei įtvirtinus numatytą gebėjimą, vaikams bus skiriamos sudėtingesnio gebėjimo lygio užduotys.
Nuo 2025 m. rudens duris atversiančios "Mažųjų stebuklų" priešmokyklinės klasės programoje bus išskirtinai daug dėmesio skiriama integraliam ir patirtiniam ugdymui. "Svarbu ne tik įgyti žinių, bet ir atrasti pasaulį kaip vientisą, įdomią bei nuostabią mozaiką, kur kiekviena detalė susijusi su kitomis, o mokymasis vyksta per tiesioginę patirtį bei aktyvų dalyvavimą, atrandant pasaulį ne tik savo rankomis, bet ir akimis ir širdimi," - pasakoja K. Stulpinaitė.
"Žengiant į priešmokyklinę klasę, ne tik stipriname jau minėtas sritis, bet ir ypatingą dėmesį skiriame vaiko vidinės motyvacijos ugdymui bei teigiamo požiūrio į mokymąsi formavimui. Kokybiška priešmokyklinio ugdymo programa skatina vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir entuziazmą mokytis. Šie elementai yra esminiai, formuojant tvirtą pagrindą tolimesnei vaiko akademinei kelionei. Vaikai, kurie yra motyvuoti ir pasitiki savo gebėjimais, lengviau prisitaiko prie mokyklos aplinkos ir reikalavimų, todėl gali pilnai atskleisti savo potencialą naujame gyvenimo etape," - pasakoja U. Ribokaitė.
"Mažųjų stebuklų" komanda yra įsitikinusi, kad šie aptarti aspektai yra esminiai kokybiško priešmokyklinio ugdymo elementai. Jie ne tik padeda vaikams sėkmingai žengti į mokyklinį gyvenimą, bet ir formuoja tvirtą pagrindą visapusiškam jų tobulėjimui ateityje. Šis holistinis požiūris į ugdymą atspindi "Mažųjų stebuklų" filosofiją, kuri siekia ne tik paruošti vaikus mokyklai, bet ir įkvėpti juos mokytis visą gyvenimą.
Adaptacija prie mokyklos: iššūkiai ir pagalba
Nors pirmosios ir dažniausiai - sunkiausios - dienos mokykloje jau praėjo, psichologų teigimu, adaptacija prie naujos aplinkos vyksta gerokai ilgiau. Nauji iššūkiai ir reikalavimai, nauji draugai ir mokytojai - visa tai dažnai kelia nerimą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams.
Anot psichologės, pirma klasė vaikui yra išties labai svarbi, o adaptacija naujoje aplinkoje užtrunka nuo vieno iki trijų mėnesių. Apie tai, kad vaikui nepavyko pritapti, galima būtų kalbėti praėjus penkiems mėnesiams. Per šį laikotarpį tėvai gali vaikui padėti, todėl praėjus pirmiesiems įspūdžiams, svarbu akylai stebėti vaiko emocines būsenas, daugiau bendrauti, nežiūrėti pro pirštus į vaiko problemas.
Psichologė nesistebi, kad tėvai nori, jog jų vaikai puikiai mokytųsi bei greit adaptuotųsi mokykloje, tačiau tam griebiasi dažnai netikusių metodų, bausmių, problemas sprendžia tyla. Pasak I. Stasytienės, natūralu, kad visi suaugusieji nori kuo greičiau pastebėti vaiko pokyčius, pažangą, tobulėjimą, tačiau pirmiausia reikia kantrybės ir supratimo.
"Labai svarbu palaikyti ir padrąsinti vaiką, nes mokyklos pradžia yra sudėtingas etapas, net jei patys sunkiai tą beprisimename. Bet kuriuo atveju visuomet reikia tikėti vaiku, jį drąsinti, palaikyti ir stebėti padarytą pažangą, o ne patį rezultatą. Taip pat niekada nelyginkite vaiko su kitais klasės draugais, nes visi ateina su skirtingais gebėjimais," - pataria I. Stasytienė.
Pirmokui itin svarbus dienos režimas, kurį sudaryti turėtų padėti tėvai. Labai gerai, jei apie dienotvarkę kalbėjotės dar prieš mokyklą, tačiau dabar - pats laikas ją įvertinti ar pakoreguoti. "Šio amžiaus tarpsnio vaikams labai svarbi yra aiški dienotvarkė. Dabar, kai prasidėjus mokslams ji jau nusistovėjo, verta ją dar kartą aptarti su vaiku, net užrašyti, gražiai papuošti ir pasikabinti matomoje vietoje. Kalbėdamiesi su vaiku apie jo dienotvarkę, aptarkite, kada jis keliasi ir kada eina gulti, kada bendrauja su draugais, kada ir kiek žaidžia kompiuteriu, kada skaito. Stabili dienotvarkė turėtų tapti savotiška rutina, kuri vaikui suteiks stabilumo ir saugumo, mokys planuoti laiką," - sako J. Lutinskaitė-Kalibatienė.
Tėvai taip pat turėtų prisidėti prie vaiko atsakomybės ugdymo. "Pirmokams namų darbai dažniausiai yra neskiriami, todėl prie sąsiuvinių, knygų ilgai dirbti netenka. Tačiau labai svarbūs yra kiti dalykai, kuriantys mokinio atsakomybės pagrindus. Pavyzdžiui, savarankiškai susidėti reikiamus daiktus į kuprinę, kurią tėvams reikėtų tik patikrinti. Taip formuojama ne tik vaiko atsakomybė, bet ir savarankiškumas - jis pats bus atsakingas už tai, kad mokykloje turėjo visas reikiamas priemones arba kažko neįsidėjo, pamiršo," - teigia J. Lutinskaitė-Kalibatienė.
Viena didesnių klaidų, kurias daro pradinukų tėvai - perdėtas noras pagelbėti vaikui. Sėdėti šalia vaiko jam atliekant užduotį tikrai nereikėtų, tuo labiau - daryti darbą už jį. Tai pradedantį mokinuką gali greitai pripratinti prie nuolatinės pagalbos. Dėl to ateityje, sprendžiant problemas, vaikui gali iškilti sunkumų. "Neigiamą poveikį daro ir tėvų stovėjimas už vaiko nugaros ir pritariamas linksėjimas vaikui teisingai atsakius į klausimus. Tuomet vaikas išmoksta laukti tokio patvirtinimo kiekviename žingsnyje ir blogai jaučiasi dirbdamas savarankiškai. Geriausia vaikui pasakyti - kai reikės pagalbos, mane pakviesk," - teigia I. Stasytienė.
Jau pradėjus leisti vaiką į mokyklą, svarbu daugiau papasakoti apie jį mokytojui - apie tai, kas jam geriausiai sekasi ir kas truputį nesiseka. "Vertėtų informuoti apie vaiko sveikatą ir emocinę aplinką, kuri gali turėti įtakos mažojo moksleivio savijautai. Pavyzdžiui, gal jis gyvena neseniai išsiskyrusioje šeimoje ir dėl to nerimauja, arba patyrė artimo žmogaus netektį, galbūt prarado augintinį," - teigia ji. Apie pokyčius vaiko gyvenime svarbu įspėti mokytoją tada, kai jie nutinka. I. Stasytienė siūlo tėvams reguliariai lankytis mokykloje, kad vaikas jaustų, jog jis ir jo mokymasis jiems rūpi.
Apie mokyklą, mokytojus, mokymo ir mokymosi svarbą kalbėti pozityviai - taip padėsite tiek sau, tiek mokyklai išlaikyti autoritetą. Net ir mažos smulkmenos gali pagelbėti vaikui išvengti papildomo streso mokykloje. "Nenuvežkite atžalų į pamokas per vėlai. Tada vaikas negali ramiai susikaupti, nusiteikti, praleidžia pradžią ir įvadą į veiklą. Ypač pirmąją mokslo metų pusę geriau ateiti kiek anksčiau - prieš 10-15 minučių, palydėti atžalą iki klasės. Kai to nebereikės daryti - vaikas pats jums pasakys," - primena I. Stasytienė.
Tėvų noras užimti vaiką užklasine veikla ir neformaliuoju ugdymu yra suprantamas, tačiau nereikia persistengti. Turiningas laisvalaikis - tai nebūtinai gausybė būrelių. Teatras, kelionės su tėvais - taip pat vaiko lavinimas. "Be to, reikia suprasti, kad tokio amžiaus vaikas dar turi žaisti, bendrauti su tėvais ir bendraamžiais. O būrelį vaikas turi rinktis pats - ne tėvai. Aktyvus būrelių lankymas vienam vaikui gali tikti ir patikti, bet kitas gali jaustis pavargęs ir norėti ramybės," - sako I. Stasytienė.
Svarbiausias dalykas, kurio reikia vaiką išmokyti - gebėjimas paprašyti pagalbos. To išmokęs vaikas jausis saugiau, nebijos iššūkių, bus drąsesnis ir komunikabilesnis. "Būna, kad nulūžo pieštukas, vaikas verkia ir mokytojas net nežino, kodėl. Mokėdamas prašyti pagalbos, vaikas kreipsis į suaugusįjį arba draugą. Kažkas jam padės ir vaikas jausis ramesnis," - teigia I. Stasytienė.
Jeigu vaikas išsiblaškęs ir nesukaupia dėmesio, nereikia jo versti dar ilgiau sėdėti prie užduoties - tai nepadės. Geriau kreiptis į specialistą ir klausti, kokių yra žaidimų, pratimų, padedančių sutelkti dėmesį. Kreiptis galima į mokyklos psichologą, psichikos sveikatos centrus, miesto ar rajono pedagoginę - psichologinę tarnybą ar privačius psichologų kabinetus," - sako I. Stasytienė. Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė priduria, kad panašiose situacijose nepamainomas pagalbininkas yra ir pats mokytojas. "Svarbiausia iškilus problemai, pastebėjus vaiko nerimą ar pasikeitusį elgesį nelaukti - kreiptis į mokytoją, aptarti susidariusią situaciją ir kartu ieškoti galimo sprendimo," - pataria J. Lutinskaitė-Kalibatienė.
Kaip padėti vaikui adaptuotis mokykloje? I Pokalbis su edukologe Indre Neimante
Priešmokyklinio ugdymo programos ypatumai
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
Nuo 2022-09-01 galioja Švietimo įstatymo nuostata, jeigu vaikui priešmokyklinis ugdymas buvo pradėtas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais suėjo 5 metai, tai jam gali būti suteikta galimybė ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą dvejus metus, vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarka ir Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarka.
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą. Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.
Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas.
Vaiko pasiekimų vertinimas
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.
Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Pirmasis vertinimas turi būti atliktas per 4 savaites nuo programos vykdymo pradžios, o galutinis vertinimas atliekamas pasibaigus programai.
Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.
Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą.
tags: #priesmokyklinis #ugdymas #ir #jo #adaptacija
