Švietimo sistema Lietuvoje apima įvairius etapus, pradedant nuo ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo ir tęsiantis per pagrindinį, vidurinį, profesinį ir aukštąjį mokslą. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime kiekvieną švietimo pakopą, jos ypatumus, privalomumą, finansavimą bei svarbiausias teises ir pareigas.
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis ir nėra privalomas, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Tėvai (globėjai) turi galimybę patys ugdyti vaiką šeimoje arba pasirinkti ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikas gali būti ugdomas pagal šią programą nuo gimimo iki priešmokyklinio ugdymo pradžios, paprastai - iki 6 metų amžiaus. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo įvairūs švietimo teikėjai: ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklos, laisvieji mokytojai ar kiti paslaugų teikėjai, tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai. Programa rengiama paties teikėjo.
Valstybė skiria lėšų vadinamojo „mokinio krepšelio“ forma kiekvienam vaikui, padengdama 4 valandas ugdymo per dieną (20 valandų per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, papildomas lėšas skiria įstaigos steigėjas, sumoka tėvai arba aukoja rėmėjai.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas taip pat yra neformaliojo švietimo dalis, tačiau nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. tapo privalomas. Jis pradedamas teikti vaikui, sulaukusiam 6 metų kalendoriniais metais. Priešmokyklinio ugdymo programą vykdo tos pačios įstaigos kaip ir ikimokyklinio ugdymo, ir ji privalo atitikti Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, kurios minimali trukmė - 640 valandų. Kaip ir ikimokykliniame ugdyme, valstybė skiria lėšų „mokinio krepšelio“ forma 4 valandoms per dieną (20 valandų per savaitę). Papildomas išlaidas padengia steigėjas, tėvai ar rėmėjai. Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriamos didesnės lėšos.
Pradinis ugdymas
Pradinis ugdymas yra privalomojo formaliojo švietimo dalis, trunkanti iki 16 metų. Jis pradedamas, kai vaikui sueina 7 metai, arba anksčiau, jei vaikas jau lankė priešmokyklinio ugdymo programą. Pradinio ugdymo programa trunka 4 metus (1-4 klasės). Mokyklos, turinčios specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, gali pasiūlyti parengiamuosius metus, per kuriuos trejų metų kursai apima 1 ir 2 klasių medžiagą. Pradinio ugdymo programas vykdo įvairios mokyklos ir kiti švietimo teikėjai. Mokyklos ugdymo planą rengia vadovaudamosi teisės aktais, nustatytais Švietimo ir mokslo ministro. Visiems mokiniams, nepriklausomai nuo įstaigos tipo, skiriamas „mokinio krepšelis“. Valstybės ar savivaldybės mokykloms lėšas skiria atitinkamai valstybė ar savivaldybė, o nevalstybinėms mokykloms - steigėjas, papildomai apmokant tėvams.
Pagrindinis ugdymas
Pagrindinis ugdymas yra privalomojo formaliojo švietimo dalis, trunkanti iki 16 metų amžiaus, paprastai iki 10 klasės. Mokiniai pradeda mokytis pagal šią programą įgiję pradinį išsilavinimą. Programa susideda iš dviejų dalių: I dalis apima 5-8 klases (4 metus), II dalis - 9-10 klases (2 metus). Pagrindinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos. Finansavimas taip pat vykdomas per „mokinio krepšelį“, kurį papildomai dengia steigėjai ar tėvai, jei mokykla nevalstybinė.
Vidurinis ugdymas
Vidurinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis, nebėra privalomas, tačiau valstybės garantuojamas. Jis prasideda įgijus pagrindinį išsilavinimą ir trunka dvejus metus (11-12 klasės). Programa apima privalomus ir pasirenkamus bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo modulius. Jei vidurinis ugdymas derinamas su profesiniu mokymu, trukmė gali viršyti 2 metus. Finansavimas vyksta per „mokinio krepšelį“, su papildomu tėvų ar steigėjo indėliu nevalstybinėse įstaigose.
Profesinis mokymas
Profesinis mokymas nėra privalomas, tačiau valstybė garantuoja pirminio profesinio mokymo prieinamumą. Mokiniai gali pradėti mokytis profesijos ne anksčiau nei 14 metų. Tie, kurie nebaigė pagrindinio ugdymo, mokosi profesijos ir kartu pagal pagrindinio ugdymo programą. Baigusieji pagrindinį ugdymą gali pasirinkti tik profesiją arba profesiją kartu su vidurinio ugdymo programa. Profesinio mokymo ir pagrindinio ugdymo programa trunka 3 metus, kaip ir profesinio mokymo su viduriniu ugdymu programa. Baigus formaliojo profesinio mokymo programą, įgyjama atitinkamo lygio kvalifikacija. Pirminis profesinis mokymas yra finansuojamas valstybės, nustatant studijų vietas atsižvelgiant į nacionalinius poreikius.
Aukštojo mokslo studijos
Aukštojo mokslo studijos yra formaliojo švietimo dalis, vykdoma universitetuose ir kolegijose. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės, skirstomos į tris pakopas: profesinio bakalauro ir bakalauro (I pakopa), magistrantūros (II pakopa) ir doktorantūros (III pakopa). Laipsnio nesuteikiančios studijos skirtos kvalifikacijai įgyti. Studijos gali būti nuolatinės arba ištęstinės, su skirtingomis kreditų apimtimis. Asmenys, stojantys į valstybines aukštąsias mokyklas, gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Geriausiai besimokantiems abiturientams, pasirinkusiems nevalstybines aukštąsias mokyklas, gali būti skiriama valstybės studijų stipendija.
Neformalusis švietimas
Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) apima įvairias programas, kurios plečia vaikų žinias, stiprina gebėjimus ir įgūdžius. Vaikai gali dalyvauti NVŠ programose nuo gimimo. Programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto ir kitos mokyklos, laisvieji mokytojai. Neformaliai įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip dalis formaliojo švietimo. Mokesčio dydis už NVŠ valstybinėse įstaigose nustatomas savininko, o nevalstybinėse - teikėjo.
Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas visiems norintiems asmenims, vyresniems nei 18 metų.
Ugdymas šeimoje
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos turi galimybę ugdyti vaikus namuose pagal ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Tam būtinas vaiko ir tėvų (globėjų) sutikimas. Mokyklos, galinčios padėti ugdytis šeimoje, sąrašą tvirtina savivaldybė. Nėra reikalavimo tėvams turėti pedagoginį išsilavinimą, tačiau jie privalo užtikrinti vaiko socializaciją, dalyvavimą neformaliame ugdyme, sveikatos tikrinimus ir reguliarias konsultacijas mokykloje. Mokykla aprūpina vaiką vadovėliais, skiria konsultuojančius mokytojus ir du kartus per metus vertina mokinio pažangą.
Formalusis švietimas yra vykdomas pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, baigus kurias įgyjamas oficialus išsilavinimas.
Svarbiausia teisė, kurią turi kiekvienas Lietuvos pilietis ir Lietuvoje gyvenantis užsienietis, yra teisė mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Mokinių bei tėvų (globėjų) teises ir pareigas detaliai reglamentuoja Švietimo įstatymas.
tags: #svietimo #sekiai #ikimokyklinio #ugdyme
