Pienligė - grybelinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia baltasis balkšvagrybis (lot. Candida albicans). Pienligė - tai burnos gleivinės uždegimas, sukeltas baltojo balkšvagrybio, kuris dar vadinamas pieno grybeliu. Pienligė yra gana dažna kūdikių liga, kuria serga beveik kas ketvirtas vaikas. Dažniau serga naujagimis, kūdikis - rečiau. Pienligė dažniausiai pasitaiko kūdikiams iki 4-5 mėn. Vaikas pieno grybeliu gali užsikrėsti slinkdamas gimdymo takais, o jau gimęs - kai aplinkoje trūksta higienos, per žinduką. Kai kurie kūdikiai burnoje ilgai laiko pieną (mišinuką), jo nenuryja, dažnai atpila, todėl susidaro tinkama terpė pieno grybeliui daugintis. Pastebėta, kad pienligė labiau pasitaiko dažnai atpylinėjantiems kūdikiams, nes jų burnos terpė dėl to yra rūgštesnė. Tačiau vienas vaikas suserga, o kitas - ne. Tai greičiausiai priklauso nuo imuniteto. Kai stiprus, susitvarko su įvairiu užkratu, tuo pačiu metu ir pieno grybeliu. Pienligė gali pasireikšti tuomet, kai sumažėja organizmo atsparumas, pavyzdžiui, po antibiotikų vartojimo.
Pastebėjus pirmąsias apnašas, po valgio kūdikio burną patariama valyti virintu vandeniu. Tada joje nelieka pieno ir tai padeda užkirsti kelią ligai. Labai svarbi žindukų, čiulptukų higiena (nukritusius mamai reikėtų ne apčiulpti, o nuplauti virintu vandeniu, nors kartą per savaitę dezinfekuoti).
Susirgus pienlige paraudusioje burnos gleivinėje (ant liežuvio, lūpų, skruostų) atsiranda baltų 1-1,5 mm skersmens apnašų. Kūdikis tampa neramus, nenori valgyti, nes jam skauda. Kai kada netgi pakyla jo kūno temperatūra.
Anksčiau patardavo burną valyti šiltu geriamosios sodos tirpalu (1-2 arbatiniai šaukšteliai 100 g vandens). Tačiau dabar toks būdas yra pasenęs. Geriausia kreiptis į gydytoją, kad skirtų gydomąją priemonę nuo grybelių. Juo tepant burnos gleivinę pienligė greitai praeina. Na, o jei apnašų nedaug ir jų yra tik ant liežuvio, tada galima jį atsargiai pavalyti virintu vandeniu. Dažnai to ir pakanka, kad būtų sustabdyta beprasidedanti liga.
Kas nutiks, jei grybelis bus negydomas? Jis gali slinkti organizme žemyn ir išsisėti žarnyne. Tuomet gali prasidėti įvairūs virškinimo sutrikimai (viduriavimas ir pan.). Kita užleisto gydymo pasekmė - grybelis pasiekia sėdmenų sritį, išangę ir net lytinius organus, gali sukelti jų uždegimą. Tad nereikia praleisti šios ligos pro akis ar manyti, kad ji nekalta.
Gydymui naudojami priešgrybeliniai vaistai, kūdikių ir vaikų pienligė dažniausiai gydoma tepalais, valgomaisiais geliais. Gydytojas grybelių pažeistas vietas taip pat gali rekomenduoti valyti sodos tirpalu. Kūdikio čiulptukus, buteliukus, kramtukus, šaukštelius ir pan. būtina sterilizuoti arba pakeisti naujais.
Daktarinas - tepi savo spenelius, kūdikio būrnytę ir šikniuką. Daktarinas - tepi savo spenelius, kūdikio būrnytę ir šikniuką. Na taip kursuose židymo specė sakė. Jokių sodų, o tepti tris vietas. Tas kas burnoj tas ir kitam gale... Na taip kursuose židymo specė sakė. Jokių sodų, o tepti tris vietas. Tas kas burnoj tas ir kitam gale... Daktarinas - tepi savo spenelius, kūdikio būrnytę ir šikniuką.
Žinoma, tam tikros bakterijų rūšys susijusios su ėduoniu, kaip S. mutans, Actinomyces israelii ir kt. Todėl, sumažinus bakterijų kiekį liežuvio paviršiuje, gali sumažėti apnašų kaupimasis ant dantų, nes sumažėja ėduonies bakterijų kolonijos. Liežuvio valymas padeda užkirsti kelią ne tik dantų ėduoniui, dantenų/periodonto ligoms, bet ir sisteminėms ligoms. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė ryšį tarp burnos mikrobiomo ir plaučių ligos, širdies ir kraujagyslių ligų, reumatoidinio artrito, Alzheimerio ligos ir kitų medžiagų apykaitos ligų.
Žmogaus burnos ertmė - antra vieta pagal organizmo mikrobiomos įvairovę, joje yra daugiau nei 700 mikroorganizmų rūšių, įskaitant grybus, virusus ir pirmuonis, iš kurių net 58 % turi oficialų pavadinimą. Iš visų burnos audinių, ant liežuvo yra daugiausiai bakterijų. Ant jo paviršiaus randama maždaug du trečdaliai burnos ertmėje esančių bakterijų.
Liežuvio paviršius nėra visiškai lygus - jame gausu mažų vagelių ir šiurkščių zonų. Jose lengvai įstringa maisto likučiai, bakterijos ir atsilupusios burnos gleivinės ląstelės. Per kelias valandas šis mišinys virsta balkšvomis ar gelsvomis apnašomis, kurios ne tik atrodo neestetiškai, bet ir kelia problemų. Kuo ilgiau šios apnašos laikosi, tuo daugiau bakterijų dauginasi, ir jos pradeda skleisti nemalonų kvapą bei dirginti dantenas.
Viena pagrindinių blogo burnos kvapo (halitozės) priežasčių yra būtent nevalytas liežuvis. Bakterijos, kurios skaido maisto likučius ant jo paviršiaus, išskiria sieros junginius - tai suteikia aitrų, nemalonų kvapą. Net jei reguliariai valote dantis, blogas kvapas gali nepraeiti, kol neįtrauksite liežuvio valymo į kasdienę rutiną.
Siekiant išlaikyti sveikatą ir sumažinti ligų atsiradimo tikimybę, rekomenduojama liežuvį valyti du kartus per dieną. Liežuvio valymui galime naudoti dantų šepetėlį ar specialų liežuvio valiklį - grandiklį. Abiejų priemonių efektyvus yra gan panašus. Daug svarbesnė yra liežuvio valymo technika.
Dantų šepetėlį priglauskite palei liežuvio šaknies vidurinės linijos, kiek įmanoma toliau, tačiau vengdami taško, kuris gali sukelti dusulio refleksą. Tuomet švelniai spausdami stumkite dantų šepetėlį pirmyn ir atgal penkiomis sekomis nuo liežuvio šaknies iki galiuko. Liežuvio valiklį priglauskite prie liežuvio šaknies ir atlikite švelnius, bet ryžtingus judesius nuo liežuvio šaknies link galiuko.
Veiksmingiausiai sumažinti bakterijų kiekį esančių ant liežuvio paviršiaus galima, naudojant mechanines burnos higienos priemones: dantų šepetėlį bei liežuvio valiklį. Tuo tarpu, rekomenduojama vengti arba sumažinant burnos skalavimo skysčio naudojimą. Pastarąjį naudoti tik pasikonsultavus su gydytoju odontologu ar burnos higienistu bei laikytis vartojimo nurodymų. Sveikiems asmenims burnos skalavimo skystis nerekomenduojamas, siekiant išlaikyti natūralią mikrobiomos pusiausvyrą, burnos simbiozę bei nesukelti antimikrobionio atsparumo. Tuo tarpu asmenis turintiems paradontozę, halitozę ir kt., sveikatos būkles neretai specialistai rekomenduojama naudoti gydomiuosius burnos skalavimo skysčius, kadangi jų burnos ertmėje vyrauja patogeninės bakterijos.
Kokybiški liežuvio valikliai yra reikalingi visapusės burnos higienos palaikymui. Visgi, nemaža dalis asmenų apie pastaruosius pamiršta. Tačiau, valant dantis ir tarpdančius, kai kurie nešvarumai nusėda būtent ant liežuvio. Tad, kokybiškas valiklis užtikrina pilną pastarųjų pašalinimą. Greičiausiai kyla klausimas - kokie nešvarumai gali atsirasti ant liežuvio? Be jokios abejonės, dažniausiai tai maisto likučiai. Kita vertus, neretai reikia pašalinti ir įvairias bakterijas, grybelius bei negyvas ląsteles. Tad, norint palaikyti visapusę burnos higieną, valiklį įsigyti reikėtų kiekvienam.
Kaip pasirinkti valiklį? Curaprox liežuvio valiklis išlieka vienu iš populiariausių pasirinkimų. Visgi, natūralu, jog daugumai asmenų kyla klausimas, į ką derėtų atsižvelgti, ieškant geriausio varianto. Be jokios abejonės, tinkamas valiklis turėtų pasižymėti kokybiškais šereliais. Taipogi, rekomenduojama pasirinkti labiau išlenktą priemonės paviršių. Toks sprendimas sumažins springimo refleksą, jei liežuvį mėginsite valyti giliau. Žinoma, pravartu ieškoti ir patogios rankenėlės, kuri palengvintų visą procesą.
Tinkamas liežuvio valymas. Kokybiškas liežuvio valiklis tėra viena iš tinkamos burnos higienos sudedamųjų dalių. Visgi, taip pat svarbu mokėti efektyviai šį panaudoti. Pirmiausiai, valymo procesą reikėtų atlikti kuo švelniau. Jokiu būdu stipriai negremžkite liežuvio. Valyti patariama keliaujant nuo nugarėlės link galiuko. Visgi, nemažai asmenų pasirūpina tik liežuvio priekiu. Tačiau, svarbu paminėti, jog dauguma bakterijų dauginasi arčiau gomurio. Taigi, nepamirškite nuvalyti ir galinės liežuvio dalies. Be to, po viso proceso taip pat rekomenduojama naudoti kokybišką skalavimo skystį. Tai pagelbės užtikrinti visapusę burnos higieną.
Ką dar reikėtų žinoti? Liežuvio valymas dažnai yra pernelyg nuvertinamas ir visai be reikalo. Kaip jau buvo minėta kiek anksčiau, ant pastarojo kaupiasi nemažai apnašų, kurios gali sukelti dantų ėduonį bei prastą burnos kvapą. Taigi, liežuvį reguliariai derėtų valyti kiekvienam. Visgi, čia svarbu įsigyti kokybišką ir specialiai tam skirtą priemonę. Kai kurie žmonės liežuvį valo įprasto šepetėlio šereliais. Tačiau, dauguma specialistų teigia, jog tai nėra pats efektyviausias metodas. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, liežuvį reikėtų valyti kuo švelniau, pernelyg jo nespaudžiant. Kitu atveju, galite susidurti netgi su pastarojo uždegimu.
Tinkama burnos higiena. Liežuvio nuvalymas yra tik viena iš tinkamos burnos higienos sudedamųjų dalių. Visgi, norint išties puikaus rezultato, reikėtų nepamiršti ir kitų priemonių. Pirmiausiai, svarbu įsigyti kokybišką dantų šepetėlį bei pastą. Geriausia, kad pastarojoje būtų fluoro ir kalcio, kurie apsaugo nuo ėduonies. Be to, nepamirškite naudoti tarpdančių siūlo. Kita vertus, jeigu pastarasis Jūsų rutinoje neprigyja, rinkoje išties gausu priemonių, galinčių puikiai jį pakeisti. Tad, išsirinkite tai, kas geriausiai atitinka turimus poreikius. Galiausiai, nepamirškite naudoti skalavimo skysčio. Patariama tai daryti tuomet, kai jau nuvalėte ant liežuvio esančias apnašas. Visgi, dantis reikėtų valyti du kartus per dieną. Ypatingai svarbu tai daryti vakare, prieš einant miegoti. Be jokios abejonės, kai kuriems žmonėms retkarčiais prireikia ir profesionalios burnos higienos. Tad, jokiu būdu jos neatidėliokite bei kuo anksčiau kreipkitės į odontologus.
Didžioji dauguma suaugusiųjų jau žino apie liežuvio valymo svarbą. Dalis jų tai praktikuoja reguliariai, kiti, galbūt, dar tik ketina pradėti. Mokslas jau kurį laiką patvirtino, kad liežuvio valymas yra svarbus geresnei burnos ertmės sveikatai. O kaip vaikai? Turbūt teko girdėti, kad burna yra viena iš labiausiai apgyvendintų kūno vietų. Nenuostabu, juk ja prasideda virškinamasis traktas, kurio darbas be bakterijų neįsivaizduojamas. Burnoje gyvenimo sąlygos labai geros - šilta, drėgna ir praktiškai visada yra ką valgyti. Todėl ir mikroorganizmų joje daugybė. Mokslininkai paskaičiuoja apie 700 bakterijų rūšių.
Mokslininkai skaičiuoja, kad burnoje gali gyventi apie 700 rūšių mikroorganizmų: bakterijų, grybelių, virusų... Jie įsikuria ant gomurio, dantų, liežuvio, tonzilių, vidinių skruostų pusių. Trumpai tariant, burnoje nerastume laisvos vietos. Didžioji dalis šių mikroorganizmų gyvena draugiškoje kaimynystėje - simbiozėje. Jie netrukdo vieni kitiems arba kaip tik, padeda. Dalis jų netgi prižiūri tvarką tarp vietinių ir neįleidžia svetimšalių, galinčių pakenkti. Bet gamta mėgsta pusiausvyrą, todėl tarp geriečių turi būti ir blogiečių. Dalis burnoje gyvenančių bakterijų gali sukelti kariesą, dantenų ligas ar kitų problemų. Dažniausiai tai nutinka, kai minėtosios bakterijos gyvena pernelyg gerai ir dauginasi aktyviau už kitas, tai yra, pradeda dominuoti. Taip pat, jeigu joms leidžiama formuoti ištisas kolonijas, moksliškai vadinamas biofilmais. O taip atsitinka praktiškai visada, kai burnos higiena yra prasta. Biofilmai gali susidaryti ne tik ant dantų, bet ir ant liežuvio. Dėl tų pačių priežasčių liežuvio valymas, nors dar yra neįprastas, tačiau labai naudingas ir vaikų burnos sveikatai.
Teko skaityti mokslinį tyrimą, kuriame buvo lyginamas liežuvio valymas su dantų šepetėliu ir specialiu liežuvio valymui skirtu įrankiu. Abu šie metodai praktiškai vienodai sėkmingai galėjo nuvalyti liežuvį ir įgyvendinti liežuvio valymo tikslus. Tad liežuvį valydami tiek su dantų šepetėliu, tiek su grandikliu, galite pasiekti panašių rezultatų. Valant liežuvį reikia braukti jį nuo šaknies link galiuko, tai daryti tiek liežuvio priekiniame paviršiuje, tiek šonuose. Svarbu braukti pakankamai tvirtai, bet kartu ir švelniai - kad būtų pašalinamas apnašas, tačiau nepažeidžiama liežuvio gleivinė. Jeigu su liežuviu elgiamasi pernelyg šiukščiai, galima pažeisti gleivinę ir tol, kol ji atsistatys, jausti nemalonius pojūčius, ypač valgant. Jeigu įrankis, kuriuo valote liežuvį, įkišamas pernelyg giliai ir dirgina liežuvio šaknį ar tonziles, tai gali sukelti žiaugčiojimo ar vėmimo refleksus. Organizmas taip reaguoja norėdamas įspėti, kad į burną pateko objektas, keliantis springimo ar uždusimo pavojų.
Kalbant apie vaikus, svarbu prisiminti, jog jiems rutinos pokyčiai užima laiko, tad ir liežuvio valymas gali būti priimtas nelabai palankiai. Turėkite kantrybės, leiskite vaikui susipažinti su liežuvio valymo įrankiu, parodykite, kaip liežuvį pavalyti pačiam. Taip pat nepamirškite, jog vaikų liežuvis gali būti jautresnis ir nekiškite įrankio pernelyg giliai, kad nesukeltumėte vėmimo, o kartu ir neigiamų patirčių, susijusių su liežuvio valymu.
Kaip minėjau anksčiau, liežuvį valyti galima netgi su tuo pačiu dantų šepetėliu, kuriuo valote dantis, taip išvengiant papildomų išlaidų atskiram įrenginiui. Tačiau jeigu dėl dar didesnės higienos norite turėti atskirą įrankį, galite rinktis iš gana didelio kiekio fomų ir spalvų. Nemanau, kad medžiagiškumas turi įtakos liežuvio valymo rezultatams (mokslas to netyrinėjo), nes liežuvio valymas yra mechaninis veiksmas ir nelabai svarbu, apnašas bus pašalintas su plastikiniu ar nerūdijančio plieno įrankiu. Būtent toks yra ir Naturoti parduotuvėje esantis Lyfesutra liežuvio grandiklis. Mūsų šeimoje naudojamas jau kurį laiką, gerai priimtas vaikų ir dar nerodantis jokių dėvėjimosi požymių. Higienos sumetimais kiekvienam šeimos nariui rekomenduojama turėti savo atskirą liežuvio grandiklį. Nuvalius liežuvį grandiklį pakanka nuplauti švariu vandeniu ir laikyti sausai.
Neretai mūsų sveikata priklauso nuo nedidelių, nebrangių, bet reikšmingų detalių. Mokslo teigimu, liežuvio valymas yra tas mažas, bet daug reikšmės turintis žingsnelis sveikesnės burnos ir sveikesnių dantų link.
